Daugelis yra girdėję smagų vaikišką juokelį, siūlantį pirkti drambliuką. Nereikėtų šio posakio tapatinti su finansinio raštingumo pamokomis ar pinigų samprata. Šis posakis – bukas, įkyrus nesąmonės siūlymas, paverstas į erzinantį žaidimą.

Vis tik jį galime sulyginti su kai kuriais virsmais Lietuvos ,,inovacijose“, lobistų dėka priimtuose Seimo įstatymuose, vykdomosios valdžios potvarkiuose ar kituose ,,labai reikalinguose Lietuvai“ dalykuose.

Kiek atsimenu, pirmas toks virsmas, o iš tikrųjų biznio projekto kompleksinis įgyvendinimas šalies mastu buvo televizorių priedėlių brukimas. Kiekvienam, kuris turi senesnį televizorių. Tuo atveju smogiamai veikė ne tik platintojai, žiniasklaida bet ir telefoniniai komivojažieriai (agentai), įkyriai asmeniškai po keliskart dienoj abonentui siūlantys įsigyti būtent šį ,,drambliuką“. Prisimenat?

Ir toks metodas buvo labai sėkmingas. Tiems, kurie tokiu būdu pasipelnė iš Lietuvos žmonių, parduodami ne tik morališkai pasenusius, iš Vakarų rinkos išeinančius TV priedėlius, bet ir gerokai iš to šlamšto pasiėmė pinigų. Lietuviai nepagalvojo (o valdžiukės atitinkamos institucijos, kaip visada, nepasivargino jų įspėti), kad parduotuvės jau pilnos naujos kartos televizorių, kurie namuose tikrai užims senųjų vietą. Ir kad ar su priedėliu, ar be priedėlio senienų laikas visada baigiasi. ,,Drambliukas nupirktas“.

Panašiai įvyko ir su automobilinėmis vaikų kėdutėmis, kur atsiradus vienos rūšies, vėliau pasipylė produkcija jau skirta amžiaus grupėms, pradedant kūdikiais ir baigiant 7 metų vaikais. Dabar jau girdėjau kalbant, kad iki 9-11 metų. Tikra galinga komercija užsisuko per vieną mažą poreikį…Žinoma mažyliams, kuriems automobiliniai diržai neatitinka mažylio sėdėjimo padėties, reikia šių priemonių, na bet vyresniems…,,Drambliukas nupirktas“.

Tokiais ,,drambliais“, kaip nekeista, užsiima net mūsų Sveikatos apsaugos ministerija, kuri vietoje to, kad susirūpintų betvarke poliklinikose ir ligoninėse, ubagišku med. sričių finansavimu, visiems automobilių turėtojams įsakė įsigyti naujas vaistinėles, grakščiai pavadindama tą veiksmą ,,atnaujinimu“.

Ir net įvardijo pagrindinę priežastį, kuri, pasirodo, yra karas! Tiesa, ne pas mus, o Ukrainoje. Bet koks skirtumas, ar ne?

,,Dėl karo Ukrainoje sutrikus gamybos ir logistikos procesams, šiuo metu rinkoje stebimas atnaujintos komplektacijos pirmosios pagalbos rinkinių trūkumas. Atsižvelgdama į tai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė atidėti terminą, iki kurio vairuotojai turėtų atnaujinti vaistinėles savo automobiliuose, iki 2023 m. liepos 1 d.“/citata/.

Ministras Arūnas Dulkys, kaip visada, nepakartojamas. Seka mūsų, kai kurių Klaipėdos žmogų, deleguotu į valdžią ir prezidento paskirtu Aplinkos ministerijos vadovu Simonu Gentvilu. Kuris ne tik uždėjo vairuotojams ketvirtą tokį pat taršos mokestį, bet ir labai protingai pasakė, kad ,,mūsų žmonės per daug turi pinigų…“ Jis taip pat yra vienas iš tokių naujų, nedžiugių ir nebūtinų visuomenei dalykų kūrimo talentų.

Šie ponai tiesiog gimę ,,pardavinėt drambliukus“.. Ir kaip matom, jiems tai gerai išeina.

O bankai kaip? Kaip pas juos su ,,drambliukų pardavinėjmu“? Žiniasklaida skelbė, kad paskolų palūkanos, pvz., 2019 m. nepagrįstai augo. Dėl neadekvataus Vilniaus tarpbankinių palūkanų normos „Vilibor“ augimo. Kas galėtų būti tik komercinių bankų apgavystė. T. y., vėl aiškus ir diskriminuojantis pasipelnymas. Todėl visi nukentėję turėtų eiti į teismus ieškot teisybės ir prisiteisti iš bankinių akiplėšų sumas. Bet ar verta? Manau, dažnas lietuvis pasakys, kad po visų peripetijų teisme vienintelis rezultatas – žyminio mokesčio praradimas ir išlaidos advokatui.

Tai ką daryti ir kas turi daryti taip, kad baigtųsi tokie piktinantys ir aiškiai apgaudinėjantys visuomenę dalykai? Siūlymai ,,nusipirkt drambliuką“ jau varo iš proto, o ranka nevalingai graibo, kur pasiimt šakę ar dar efektyvesnį įrankį.

Dabar rimtai.

Konkrečių tokių kartelinių-finansinių grupių sukčiavimų ar pridengtų nusikaltimų įrodymų nėra. Pagal įstatymą. Bet.. Tokiais įrodymais teoriniu lygmeniu galėtų būti Konkurencijos tarybos arba Lietuvos banko sprendimai, kuriuose būtų konstatuoti nesąžiningi finansų institucijų susitarimai, bandant dirbtinai daryti įtaką, prastumiant privačius interesus, žeidžiančius viešą interesą, mažinančius Lietuvos žmonių gerovę. Ir Kainų reguliavimo taryba. Ir Vartotojų teisių organizacijos..

Šitos institucijos neturėtų tik susirašinėti, dėlioti raštus iš vieno stalčiaus į kitą – jų pagrindinis darbas turėtų būti oficialūs sprendimai, sukuriantys teisines pasekmes.

Kur dingo pripažintų mokslo ir akademinių institucijų tyrimai, ekspertinės išvados, kuriose motyvuotai būtų įvardinta apie tokias nesąžiningų susitarimų ,,parduot drambliuką“ galimybes? Taigi, šie ekspertai turi būti tokiame pat lygmenyje kaip ir vykdomoji valdžia. Gal jau tos institucijos panaikintos – reformuotos? Ir galimai, kaip visuomet po tokių reformų, liko tik viena maža imituojanti veiklą ,,kontora“ maždaug tyrinėjanti įvykį, ,, kodėl sudegė degtukas?“

Verslas ragina nepanikuoti dėl kylančių kainų (kurios ir toliau kils). Paguodžiančiai prognozavo kad ,,NATO summito emocijų audrai nurimus ateis tikėtinas valdžios sektoriaus nuovargis ir ilgesnės nei paprastai atostogos“ (LPK prezidentas V. Janulevičius) Kas vargsta, o kas nuvargsta.

Todėl galima guostis, kad Kinijoje dar blogiau. Ten vyksta tokie ,,drambliai“, kad mums tokiais savo ,,drambliukais“ reikia tik džiaugtis: gana neprasta LR analitikė garsiame portalo straipsnyje dalinasi įdomybėmis, kaip ,,Kinijoje už patiektą klientui supjaustytą agurką be licencijos restoranas gavo baudą…Ir kaip viename jų mieste pajamos iš baudų siekia net 14 proc. biudžeto pajamų, surenkamų pajamų mokesčio pavidalu, tačiau ten net nesvarstoma įvesti realaus nekilnojamojo turto mokesčio.“ Keistuoliai tie kinai, ar ne? Pas juos tikrai nėra demokratijos, o tik valstybės interesai gyventojų sąskaita.

Dabar vėl – jei rimtai, tai pažvelgus į šiandieną kažkaip tikrai nematyti pas mus tos demokratijos, o matyti vis didėjanti atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų (nusigyvenam, tautiečiai, ,,kapitaliai“). O kur dar kultūrinis nykimas, kada menas orientuotas į Vakarus, ir net kavinių, įmonių ar vaikų vardai yra iš angliško žodyno. Argi nežinome, jog vietoje to, kad Lietuvos pilietis nuolat galvotų apie savo šalį, pvz., kaip valdomos savivaldybės ar valstybė, jis galvoja, kaip išgyventi ir kur gaut pavalgyt sau ir šeimai? Todėl pasakymas ,,Už ką balsavot – tą ir turit“, žinant, kad tu esi politiniame- socialiniame akligatvyje, o rinkimuose nuolat turime tik tą, ką numato partijos ar kitokie veikėjai, skamba ypač ciniškai.

Tautieti, matyk, klausyk, mąstyk ir visada pats logiškai, drąsiai spręsk. Nepirk ,,drambliuko“ o siųsk toliau tuos, kurie žiūri tik kaip tave apkvailint. Kad ištrauktų iš kišenės pinigus ar panaudotų kaip žaliavą savo tikslams.