Rugsėjo 29 d., penktadienį, 17.30 val. Prano Domšaičio galerijoje atidaroma tarptautinė paroda „Karl Eulenstein (1892–1981). Sugrįžęs į Klaipėdą“. Vienuolikta bendra paroda Prano Domšaičio galerijoje, pristatanti ir populiarinanti Rytų Prūsijos dailės paveldą, tęsia ilgalaikį Rytprūsių krašto muziejaus (Liuneburgas, Vokietija) ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus bendradarbiavimą.

2022 m. gegužės 19 d. vieno geriausių K. Eulensteino draugų sūnus Ekkehardas Hildebrandtas Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui padovanojo 15 dailininko tapybos darbų ir knygų su jo iliustracijomis. Šis svarbus įvykis paskatino surengti K. Eulensteino kūrinių parodą.

„Tarptautinis bendradarbiavimas yra svarbi Prano Domšaičio galerijos veiklos dalis. Glaudūs ryšiai su užsienio muziejais leidžia visam laikui arba bent trumpam Lietuvai sugrąžinti čia gimusius ir kūrusius menininkus. Galerijos puoselėjamas bendradarbiavimas su Rytprūsių krašto muziejumi atveria galimybes geriau pažinti Klaipėdos krašto vaizdinius, istoriją ir kūrybinę dvasią, kuri Karlą Eulensteiną ir kitus šios dvasios paliestus menininkus įkvėpė, palaikė ir „persekiojo“ visą gyvenimą, – sako Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.

Karlas Eulensteinas – vienas garsiausių iš Klaipėdos kilusių dailininkų. Jis gimė 1892 m. rugpjūčio 25 d. gausioje garlaivio kapitono šeimoje. Tėvas buvo vokietis, motina – lietuvė. Šeima gyveno Didžiosios Vitės priemiestyje. Gyvendamas Klaipėdoje Karlas dirbo pirklio kontoroje. 1919 m. įstojo į Karaliaučiaus dailės akademiją. Po studijų gyveno Karaliaučiuje, vėliau persikėlė į Berlyną. Ryšys su gimtine nenutrūko. Kaip laisvai kuriantis dailininkas iki pat 1944 m. vasaros jis lankėsi Klaipėdos krašte. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Berlyno bombardavimo metu sudegė jo dirbtuvė ir ten buvę kūriniai. Berlyne dailininkas gyveno ir kūrė iki pat mirties 1981 metais.

„Karlo Eulensteino kūrybos likimas primena Klaipėdos ir Rytų Prūsijos krašto likimą. XX a. 4 dešimtmečio pradžioje nacių Vokietijai pradėjus kompaniją prieš modernųjį meną, jį apšaukus „išsigimusiu“, keliolika dailininko darbų buvo konfiskuota. O Antrojo pasaulinio karo pabaigoje beveik visi jo kūriniai žuvo bombarduojant Berlyną. Vėliau dailininkas iš atminties kūrė savo gimtojo krašto vaizdus. Prisiminimų fragmentai – Klaipėdos miesto, melancholiški pamario krašto gamtos, žvejų, moterų motyvai yra atpažįstami visoje pokarinėje K. Eulensteino kūryboje. Tad tai, ką matome parodoje, yra visą gyvenimą rašyti laiškai gimtinei”, – pasakoja viena iš parodos kuratorių Aurelija Malinauskaitė.

Paroda veiks iki kitų metų kovo 3 d.