Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-10-11 |
Buvusios tarptautinės perkėlos virsmo į jūrinių vėjo jėgainių parko statyboms ir priežiūrai reikalingą platformą kelyje – naujas etapas. Jau paskelbti atitinkami projektiniai pasiūlymai.
Perkėlos teritoriją besinuomojanti Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai („Klaso“) pernai gegužę susitarė su Uosto direkcija dėl atitinkamo projekto vykdomo. Griovimo darbai Smeltės pusiasalyje, kur 1986 metais pradėjo veikti jūrų perkėla, prasidėjo dar šių metų pradžioje (keltų terminalo funkcijos ji nebeatliko nuo 2017 metų). Rugpjūtį kompanija ir Uosto direkcija žiniasklaidai detalizavo, kad Smeltės pusiasalyje bus rekonstruotos krantinės pritaikant jas vėjo jėgainių elektrinių krovai ir surinkimui. Skelbta, kad investicijos į Smeltės pusiasalio infrastruktūrą gali siekti daugiau kaip 30 mln. eurų. „Klasco“ savo ruožtu yra įsipareigojusi įrengti atitinkamą suprastruktūrą, įsigyti specialią krovos techniką.
Projektų centro parengtuose ir visuomenei susipažinti pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose rašoma, jog statybų metu bus nugriautas ir seniai apleistas nebaigtas statyti (76 proc. baigtumas) valčių prieplaukos pastatas, priklausantis „Klasco“.
Vietoje jo bus statomas naujas terminalo administracinis pastatas.
Iš perkėloje esančių senųjų pastatų išliks tik dabartinis sandėlis popieriaus ir generalinių krovinių krovai.
„Šiais projektiniais pasiūlymais sprendžiamas optimalus esamo Smeltės pusiasalio (Perkėlos g. 10) terminalo pritaikymas laivais pristatomų jūrinių ir sausumos vėjo jėgainių komponentų sandėliavimui bei su šia veikla susijusių pastatų (administracinio, energetikos pastatų – transformatorinių) bei naujų inžinerinių tinklų (vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų, ryšių, elektros jėgos ir apšvietimo tinklų) statyba“, – rašoma dokumente.
Būsimoje vėjo jėgainių komponentų sandėliavimo zonoje atskiru projektu numatoma demontuoti geležinkelį, paliekant tik jo atšakas, skirtas minėtajam popieriaus ir generalinių krovinių sandėliui aptarnauti.
Jūrinių vėjo jėgainių komponentų sandėliavimo aikštelė bus apie 18,2 ha ploto, sausumos vėjo jėgainių komponentų – apie 6 ha ploto.
Planuojama, jog pirmasis maždaug 700 MW galios jūrinio vėjo parkas Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradės veikti 2028 m.
Iki 2030 m. Lietuva planuoja Baltijos jūroje išvystyti du bendros 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkus, kurie užtikrins pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo.
INFORMACIJA
Susipažinti su projektiniais pasiūlymais galima iki spalio 26 d. J. Zauerveino g. 18, Klaipėda, darbo dienomis darbo valandomis iš anksto susitarus tel. 8 686 82748, arba internetinėje svetainėje klaipeda.lt/pp
Pasiūlymus galima teikti iki spalio 26 d. raštu UAB „Iremas“ filialui Projektų centras, Vytauto pr. 29, 44352 Kaunas; el. p. asapkiene@projektucentras.lt
Viešas susirinkimas vyks spalio 26 d. 16 val., nuotoliniu būdu.
Iš straipsnio neina suprasti, kada pradės dirbti naujas objektas. Užsimenama, jog vėjo parkas gali pradėti dirbti tik 2028 metais. Klausimas – ar teritorijos išlyginimas truks 6 metus? Kur čia optimalumas?
Kol jegainiu statymo vieta neparuosta ir sandeliavimo tritorijos nereikia