Praėjus beveik dešimčiai mėnesių po pirminio specialistų palaiminimo Savivaldybės administracija pagaliau suformulavo sprendimo projektą dėl keturių Klaipėdai nusipelniusių žmonių įamžinimo. Tiesa, per biurokratines girnas nepraėjo idėja vieną iš vadinamojo Klaipėdos sukilimo lyderių – Erdmoną Simonaitį – įamžinti stela. Tad jis, kaip ir kiti trys buvę kolegos, bus pagerbtas atminimo lenta.

Tokiam sprendimui ketvirtadienį jau pritarė miesto tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitetas.

Idėją pagerbti E. Simonaičio ir Jokūbo Stiklioriaus atminimą subrandino Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius, o sukilimo operacijos karinio vado Jono Polovinsko–Budrio ir kunigo Viliaus Gaigalaičio – VšĮ „Ars Tektonika“. Abu šie juridiniai asmenys buvo gavę ir dalinį finansavimą iš Klaipėdos savivaldybės: minėtosios Tarybos skyrius – 10 tūkst. Eur, „Ars Tektonika“ – 11 tūkst. Eur.

Klaipėdos miesto tarybos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija baigiantis 2022-iesiems pritarė, kad ant Turto bankui priklausančio pastato Herkaus Manto g. 37 būtų įrengtos atminimo lentos, skirtos J. Polovinskui-Budriui bei žymiam Klaipėdos krašto politikui, kultūros veikėjui V. Gaigalaičiui.

Minėtosios komisijos narys, Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas tada informavo, kad to meto adresų knygos iš tiesų rodo, jog J. Polovinskas-Budrys čia gyveno 1926-1927 metais, kai jau buvo draudimo akcinės bendrovės „Lietuva” agentas. Pasak jo, gali būti, kad 1929-1931 m. net tame pačiame kambaryje šiame name gyveno ir V. Gaigalaitis.

Taip pat vieningai buvo sutarta dėl kultūros ir politikos veikėjo J. Stiklioriaus įamžinimo ant pastato Turgaus g. 3. Šioje vietoje stovėjusiame name 1921-1931 m. buvo įsikūrusios lietuviška spaudos leidybos ir prekybos bendrovė „Rytas“ su tokį patį pavadinimą turėjusiais viešbučiu bei spaustuve. J. Stikliorius vadovavo šiai bendrovei.

Komisija po diskusijų nusprendė, kad pritaria, jog ties pastatu Žvejų g. 2 būtų pastatyta atminimo stela. Jos vienoje pusėje turėjo būti įamžintas E. Simonaičio atminimas, o kitoje būtų informacija, kad čia dirbo ir kitų direktorijų vadovai. Tačiau tokia idėja užkliuvo birželio pradžioje ją svarsčiusiai Klaipėdos miesto įvaizdžio komisijai – esą stela šioje vietoje keltų nepatogumus miestiečiams, automobilių eismui, šalia esančių kavinių lankytojams; ji neva netinkamai komponuojam erdvėje; ji esą primena paminklą ir tada jau kyla klausimas, kodėl paminklas paskiriamas būtent E. Simonaičiui. Tad ši komisija nepritarė stelos idėjai ir siūlė vietoje jos rinktis atminimo lentą ant pastato Žvejų g. 2, kur tarpukariu buvo įsikūrusi Klaipėdos krašto direktorija. Idėjos autoriai galiausiai ir pasirinko tokį variantą.

Miesto tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitetas ketvirtadienį tokiems sprendimo projektams pritarė bendru sutarimu.

Beje, sutikimą įrengti atminimo lentas ant pastato Herkaus Manto g. 37 davęs Turto bankas kartu informavo, jog neketina atnaujinti jo fasado.