Išlikti konkurencingam ir deramai reaguoti į rinkos pokyčius bei pritraukti investuotojų Klaipėdos uoste ketinama vystant naują sausumos teritoriją pietinėje jo dalyje. Su atlikta pietinės uosto dalies poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir šios dalies išvystymo projektiniais pasiūlymais supažindinta visuomenė, praneša Uosto direkcija.
Pagal 2021 m. birželį pasirašytą sutartį su tarptautine kompanija „Moffatt & Nichol“ buvo parengti pietinės uosto dalies išvystymo projektiniai pasiūlymai – keturios galimos alternatyvos, nustatant sausumos konfigūraciją, krantinių padėtį ir kitus parametrus. 2022 m. liepą atliktas šių projektinių pasiūlymų vertinimas navigaciniu požiūriu. Pagal „Moffatt & Nichol“ parengtas alternatyvas taip pat atliekamas poveikio aplinkai vertinimas: analizuojamas alternatyvų poveikis gamtinei, gyvenamajai ir socialinei aplinkai.
Tiek navigaciniu požiūriu, tiek poveikio aplinkai vertinimu kaip tinkamiausia įvardyta ketvirta alternatyva. Ją įgyvendinus, bus suformuotas naujas – apie 83,5 ha sausumos plotas, pastatyta nauja maždaug 1,3 km ilgio krantinių atkarpa, akvatorijos gylis greta krantinių sieks 16,5 metrų, o maždaug 1,7 km pailgėjusiame laivybos kanale gylis sieks 17 metrų, bus įrengta laivų apsisukimo vieta. Taip pat bus atlikta krantinių Nr. 151–152 rekonstrukcija išgilinant iki 16,5 m projektinio gylio ir akvatorijos prie krantinių Nr. 149–152 gilinimas iki 16,5 m, numatyta galimybė pertvarkyti elektros energijos perdavimo liniją į Kuršių neriją.
Uosto pietinės dalies plėtros poveikio aplinkai vertinimą atliko įmonių konsorciumas, susidedantis iš UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingas partneris), Lietuvos energetikos instituto ir Klaipėdos universiteto.
2024 m. pavasarį baigus visas numatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras, ketinama pradėti teritorijos pietinėje uosto dalyje formavimo projektavimo darbus. Numatyta, kad vystant pietinę uosto dalį, taip pat bus suformuoti pietiniai uosto vartai su mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka.
Bendra numatoma projekto vertė – apie 500 mln. Eur.
Prieškaryje ir dar seniau uostui marių neužpylinėjo, atvikščiai, išasinėjo, o pokaryje ir dabar, daro kitaip, mažina marių plotą, siaurina protaką, dėlto atsiranda kitos problemos, reikia tvirtinti krantus.