Klaipėdos universiteto (KU) organizuotoje mokslinėje konferencijoje skirtingų sričių tyrėjų dėmesio objektu tapo industrinė archeologija. Nors Vakarų Europoje ši archeologijos sritis mokslininkų jau tyrinėjama daugiau nei pusšimtį metų (pradininkė Didžioji Britanija), Lietuvoje tai yra nauja ir neaktualizuota tema.
Anot konferencijos organizatorės, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojos dr. Raimondos Nabažaitės, susitikimas buvo produktyvus. Pranešėjų nagrinėti atskiri objektai iškėlė daug klausimų, kaip turėtume elgtis su industrinio laikotarpio objektais, ko imtis, kad problemas ne tik konstatuotume, bet ir jas spręstume.
Tačiau konferencija neapsiribojo vien tik pranešimais. Industrinių objektų lankymas buvo integrali renginio dalis.
Pirmąją konferencijos dieną KU buvo apžiūrėtos universiteto užkonservuotos XIX a. silkių rūšiavimo sistemos dalys, kurios ištrauktos 2016 m. vykdant archeologinius tyrimus Klaipėdos senamiestyje. Išskirtinai šios konferencijos dalyviai galėjo susipažinti su istorinio dujų fabriko konversija iš vidaus, pamatyti kuriamo Senovinių automobilių muziejaus užkulisius, kuriuos aprodė pats savininkas Augustinas Jankevičius ir projekto įgyvendintojas dr. Arvydas Urbis.
Kitą dieną dalyviai rinkosi prie seniausio Lietuvoje burlaivio „Olga“, kur apžiūrėjo ir įvertino galimybes jį atkurti. Lietuvos jūrų muziejus dalyvius supažindino su karinio laivo „Sūduvis“ istorija, laivo vidumi, kuris, daugelio dalyvių nuostabai, yra atviras empiriniam tyrinėjimui.
Ekskursijos paskutinė stotelė – senoji Klaipėdos elektrinė, kurioje dar veikia UAB „Klaipėdos energija“, atskleidusi net klaipėdiečiams nematytą inžinerinį lobyną.
Konferencijoje pristatytų temų pagrindu parengtą straipsnių rinkinį rengiamasi išleisti 2025 metais.
INFORMACIJA
„Archaelogia Urbana“ – miestų archeologijai skirto ciklo trečiasis renginys šiemet išsiskyrė dalyvių institucine įvairove. Be universitetų (Klaipėdos, Dailės akademija), muziejų (Šiaulių „Aušros“, Nacionalinis muziejus LDK valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinio muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras) ir bibliotekų (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), dalyvavo viešojo sektoriaus įstaigos, vykdančios tiek taikomuosius mokslinius tyrimus (VšĮ „Architektūros tyrimų centras“, MB „Penkios kėdės“), paveldo išsaugojimo veiklas (VšĮ „Klaipėdos krašto kultūros paveldo išsaugojimo fondas“, VšĮ „Tekantis vanduo“), tiek architektūros projektavimo darbus (MB „Studio altitudes“).
Parašykite komentarą