Kažkada Dangės pakrantėje virė gyvenimas: čia buvo įsikūręs Mėmelio uostas su medienai ir žuvims skirtais sandėliais, krantinėje būdavo iškraunami prekybiniai laivai. Čia buvo visa prekybai skirta infrastruktūra: ir muitinė, ir birža, ir net pirmasis Klaipėdos „dangoraižis”. Nors buvę sandėliai išsaugoti, jų paskirtis jau kita – juose įsikūrė parduotuvėlės ir restoranai, o buvęs uosto rajonas tapo klaipėdiečių ir turistų traukos centru.

Šiltuoju metų laiku miestiečiai ir miesto svečiai kviečiami į naktinius pasiplaukiojimus Dange medinėmis kanojomis, kelią kurioms apšviečia fakelai. Kaip šios unikalios valtys atsirado Klaipėdoje, pasakoja jų kūrėjas Janis Žekanis. Kartu jis dalinasi ir naujais, ekologiškais maršrutų sumanymais.

„Nuo pat vaikystės mano šeima ir aš buvom susijęs su vandeniu ir jūra, bet ne gulėjimu pliaže. Užsiiminėjau buriavimu, tad mano genai ir vaikystės prisiminimai manęs nepaleido ir suaugus”, – sako medinių kanojų meistras.

Janis gimė ir augo Klaipėdoje, čia baigė vidurinę, o aukštąjį mokslą įgijo Sankt Peterburge, vėliau dar studijavo Kanadoje, Halifakse, kur įgijo magistro laipsnį vadybos ir ryšių su visuomene srityje.

Medinių dirbinių meistras

„Mane visada domino naujos verslo idėjos ir štai vienoje užsienietiškoje viešai prieinamoje platformoje pamačiau projektą, kai du broliai bandė gauti finansavimą kanojų gamybai”, – prisiminė Janis.

Tai jam padiktavo idėją, jog medinę valtį galima pasidaryti ir pačiam.

„Tuoj pat užsisakiau literatūros laivų statybos tema, peržiūrėjau šimtus įrašų jutubėj. Pamenu, kaip kartą susitikęs brolį ir draugą, jiems pasakiau, jog žinau, kuo užsiimsim šią vasarą – statysim kanoją. Jie tada į mane pasižiūrėjo kaip į beprotį. Beje, jų įtikinti man taip ir nepavyko, todėl valties statyba teko užsiimti vienam” , – prisiminė jis.

Anksčiau Janiui nebuvo tekę dirbti su medžiu bei užsiimti laivų statyba. Paaiškėjo, jog pasitarti nėra su kuo, be to, buvo sunku Lietuvoje rasti tam tinkamų instrumentų. Tačiau palengva, maždaug per 3 mėnesius, jis iš kedro išskuobė pirmą valtį. Tada Janis dar negalvojo, jog hobis ims nešti pelną bei virs jo verslu.

„Supratau, jog viską galima padaryti – svarbu yra tik pradėti. Intensyviai dirbant, turint pinigų bei naujų žinių, pagaminti kanoją nėra labai sudėtinga. Tam tikru momentu pajunti, kad nebegali sustoti, o dar vėliau – kad medienos darbų ima trūkti kaip oro”, – sako dailidės amatą įvaldęs klaipėdietis.

Gaminant naują kanoją, kaskart tenka susidurti su naujais sunkumais – iš kur gauti kokybiškos medienos, labiausiai tinkančios kanojoms, kur kokį instrumentą užsisakyti, kaip tobulinti bei optimizuoti darbinius procesus. Išbandžius įvairų medį, apsistota ties kedru – jo mediena lengva ir plastiška.

„Kiekvienos kanojos kraštus ant karkaso surenku ir nedidelių kedro gabalėlių – panašiai kaip dėlionę – puzlę. Nesuprantantys teigia esą valtis gaminu iš faneros ar laminato (juokiasi). Matyt, netiki, kad mūsų laikais galima padaryti kokybišką produktą iš medžio. Beje, kanojos išeina tokios lengvos, kad jas yra visai paprasta pačiam pernešti iš dirbtuvių iki vandens ant savo pečių. Viena valtis sveria apie 30 kg. Ir nors plastikas irgi lengvas (kiek tokių baidarių plaukioja Minija, Jūra ar kitomis upėmis), medis – natūrali ir dėkinga medžiaga. Medinė valtis atrodo labai estetiškai”, – pastebėjimais dalinasi Janis.

Plaukioja vaizdingomis Lietuvos vietomis

Jei roges ruošia vasarą, tai kanojas – žiemą. Visą šaltąjį sezoną Janis praleidžia dirbtuvėse, gamindamas ir remontuodamas kanojas, o vos tik vandeniui pradėjus šilti, jis siūlo leistis į unikalias keliones. Tai gali būti ir dviejų valandų plaukimas naktine Dange, ir turas po paukščių rojų Nemuno deltoje.

„Negaliu gi aš neparodyti savo žiemos darbų rezultatų žmonėms! Kol atsirado mūsų nuolatiniai turai, teko pasukti galvą. Juk neplauksi su kanoja uosto akvatorija! Rinkomės maršrutus, atsižvelgdami į transporto specifiką. Medinės valtys labai natūraliai įsilieja į gamtos landšaftą, jos praplaukia ten, kur nepraplauks jokia jachta”, – sako Janis.

Šalia paprastų naktinių plaukimų Dangės upe, kurie tinka praktiškai visiems žmonėms, J. Žekanio tinklapyje „Wet Weim“ siūlomi specialūs paukščių stebėjimo turai Nemuno deltoje ar apžvalginė ekskursija šalia Mirusių kopų maršrutu Klaipėda – Pervalka.

„Mūsų grupės nėra didelės, maksimumas – 16 žmonių. Kelione reikia mėgautis, plaukti lėtai, tyliai kalbantis. Mūsų maršrutai skirti kontempliacijai, poilsiui nuo miesto triukšmo”, – teigia pašnekovas.

Vieną Janio su kolegomis siūlomą maršrutą galima pavadinti „prabangos paketu”, skirtu hedonistams. Tai „Pusdienis deltoje” – turas, skirtas ne tik ypatingų vietų mėgėjams, bet ir tikriems gurmanams. Tai vaizdų, kvapų ir skonių kelionė.

Nedidelė keliauninkų grupė iš pradžių lėtai, mėgaudamasi Ventės rago bei iš tolo matomais Nidos vaizdais atplaukia iki pačios gražiausios vietos saloje, kur išsilaipina į krantą kartu su gidu ir virtuvės šefu. Visi įsikuria ant patogių, pačių atsivežtų kelioninių baldų ir, vadovaujami patyrusio virtuvės šefo, kartu patys gamina specialius cukinijų blynus su lašiša ir kiaušiniu. Svarbiausia yra mėgautis pačiu procesu bendraminčių kompanijoje, o vėliau kartu ragauti. Desertui taip pat pasigaminama ledų. Žodžiu, prašmatniai pailsėti galima ne tik restorane, bet ir kanojų žygyje.

Naujos turistinio verslo tendencijos

Nedidelės trumpos kelionės ypač išpopuliarėjo pandemijos metu. Namie uždaryti žmonės pajuto gyvenimo tempo sulėtėjimą ir, pasimėgavę tuo, panoro išvykti į gamtą. Ekskliuzyvinės „Wet Weim“ organizuojamos ekskursijos daugeliui tada tapo atradimu, juoba kad išsirengti į tokią kelionę pakanka vien tik noro.

„Mūsų turams nereikia ruoštis iš anksto – krautis lagaminų, pirkti bilietų, viską galima gauti vietoje, neišėjus iš namų. Nuotykiai – visai šalia namų, tiesiog kartais mes jų nepastebime. Mes kalbame keliomis kalbomis, niekur neskubame, pasirūpiname visa įranga ir net maistu. Visa, ko reikia iš keliautojų – tai atitinkamai apsirengti, pasitikėti mumis ir… mėgautis”, – sako Janis.

Pastaruoju metu gido entuziasto paslaugas galima užsisakyti ne tik turams po Klaipėdą ar jos apylinkes, bet ir po Platelių ar Trakų ežerą.

Tarp naujovių – ekologiniai turai po Švediją ir Latviją, kuriuose jau vien kanojomis nepasiribojama. Į Švediją nedidelė grupė atvyksta jūriniu keltu, o vėliau autobusu vyksta į Šventosios Anos archipelagą.

„Mes tai vadiname upine terapija, kelionė, kurioje visi ilsisi”, – sako Janis.

Visus naujus maršrutus Janis su bendraminčiais pirmiausia išbando patys, kad turistams netektų niekuo rūpintis, nes tokių kelionių svarbiausias tikslas, kad ilsėtųsi nervų sistema.

Nors siūlomi įdomūs projektai, nauji maršrutai ar net ištisos ekspedicijos, kurias drąsiai galima vadinti idealiu ekoturizmu ar kitais šiuo metu pasaulinio turizmo išpopuliarintais vardais, kompanijos „Wet weim“ kūrėjai nežada sustoti.

„Kol kas tai paslaptis, tačiau galiu patikinti, jog naujam sezonui ruošiame tikrą bombą!”- intriguoja J. Žekanis.