Klaipėdoje jau ilgą laiką nekyla diskusijos dėl miesto taršos. Miestuose, kovojančiuose su tarša, medžiai ypač reikalingi, jie neutralizuoja kietąsias daleles ir jų žalingą poveikį. Vienas brandus medis per metus gali sugerti apie 25 kilogramus anglies dvideginio, jaunų sodinukų teikiama pagalba kovoje su tarša gerokai menkesnė, rašoma Kanados arboristų puslapyje „ArborCare“.

Aštuonerius metus uostamiestyje veikiančios asociacijos „Klaipėdos žalieji“ nariai, akylai stebintys miesto medžių būklę, teigia, kad želdiniai atsodinami nemokšiškai, dažnai netinkamai rūpinamasi jų priežiūra, dėl to daug pasodintų medžių neprigyja. 

Klaipėdos žaliųjų asociacijos narė, Rumpiškių bendruomenės vadovė, Rita Simanauskienė prisimena Rumpiškių praeitį.

„Čia buvo žaliausias kvartalas, iškirsta 500 medžių, 10 tūkst. kvadratinių metrų krūmų ir dabar turim tik mašinų aikštelę. Viename iš kiemų buvo paliktas tik vienas medis, kuris, pakirtus jo šaknis, nuvirto dar neįgyvendinus projekto“, – pasakoja R. Simanauskienė. Kvartale yra naujai pasodintų medelių, daug jų jau nudžiūvo, net tie, kurie buvo persodinti jau antrą kartą. 

Aktyvistės pripažįsta, kad infrastruktūros, automobilių stovėjimo aikštelių gyvenamuosiuose rajonuose tikrai reikia, tačiau yra įvairių būdų tai spręsti.

Pasak jų, projekto metu buvo siūlyta daryti groteles ir stovėjimo aikšteles įterpti tarp medžių, į šį pasiūlymą niekas neatsižvelgė. R. Simanauskienė sako, kad anksčiau jai buvo labai smagu čia gyventi, o dabar nežino, kam tokia aplinka gali būti maloni, juk žalia aplinka vertinama ir nekilnojamojo turto rinkoje.

Klaipėdos žaliųjų asociacijos pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė pastebi, jog Girulių miške tyliai daugėja gyvenamųjų namų statybų, o po jų želdynų komisija kviečiama prie kotedžų įvertinti neva grėsmę keliančių medžių. L. Kuzminčiūtė, kuri yra ir želdynų komisijos narė, juokiasi, kad tada žmonių tenka klausti: „Jūs patys į mišką atėjot, ko norite?“ 

Nudžiūvęs medelis Klaipėdoje. K. Savickytės nuotr.

Projektai skiriasi nuo realybės

Vaikščiojant po Klaipėdą asociacijos narės teigė, jog mieste beveik visada iškertama daugiau medžių nei planuojama projektuose. Danės skvere, jų teigimu, iškirsta bent dešimtimi daugiau nei buvo numatyta, o dar keturi medžiai pažeistomis šaknimis krito po projekto įgyvendinimo, dalies išgyvenusiųjų lapija atrodo liūdnai.

Klaipėdoje kyla daug diskusijų dėl brandžių medžių šalinimo, tvarkant įvairias miesto erdves.

Jau ne vienus metus įstrigęs Kristijono Donelaičio skvero rekonstrukcijos projektas, kuriame numatyta erdvę paversti traukos centru ir pašalinti kelias dešimtis neva ligotų medžių. Ši vieta Klaipėdoje išsiskiria brandžių liepų gausa, todėl apginti ją ne kartą buvo susirinkę nemenkas būrys aktyvių piliečių. Iš pradžių planuota aikštę atnaujinti Donelaičio, lietuvių literatūros klasiko, jubiliejui 2014 metais, nuo jo praėjo jau beveik dešimt metų, o sprendimas vis dar nepriimtas. 2020 m. atliktas detalus šio skvero medžių būklės tyrimas, kuriuo nustatyta, kad iš 63 skvero medžių 5 yra blogos būklės, o aikštę rekonstruoti ketinę projekto rengėjai planavo pašalinti 37.

Klaipėdos vicemerė Lina Šukytė-Korsakė teigia, kad miesto želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija galiausiai sutiko iškirsti 11 liepų, tačiau Donelaičio skvero projektinių pasiūlymų vystymo eiga buvo sustabdyta ir dėl medžių šalinimo klausimo, ir dėl pačios aikštės suplanavimo. 

L. Kuzminčiūtė, vaikščiodama po skverą sako, kad trinkeles pakeisti gal ir būtų neblogai, bet visi darbai turi būti atliekami jaučiant organiką su aplinka, išlaikant skvero autentiškumą. Ją stebina ir tai, kad projekto vizualizacijose vaizduojami jau brandūs medžiai. Persodinti didelius medžius kainuoja daug lėšų, o miesto sąlygomis užauginti sodinuką iki brandos reikia rimtų pastangų, todėl keistas projekto rengėjų noras užuot išsaugojus brandžius medžius, sodinti naujus medelius. 

Netyla diskusijos ir dėl Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projekto, kuriame numatyta šalinti medžius sukuriant automobilių stovėjimo aikštelę šalia esančiam muzikiniam teatrui. Šių projektų įgyvendinimą ir juose numatytą medžių kirtimą stabdo visuomenės pasipriešinimas, tačiau ne visas žaliąsias erdves pavyksta apsaugoti.

Prieš keletą metų Klaipėdoje tvarkant Vydūno skverą, pasak Klaipėdos žaliųjų asociacijos pirmininkės, buvo nukirsti 45 brandūs medžiai, liepos, tuopos, klevai ir beržai. Vietoje iškirstų brandžių medžių buvo pasodintas vienas ąžuoliukas, 23 obelaitės ir trys japoninių magnolijų medeliai, kurie pavėsio neteikia. Šio skvero centre pastatytas paminklas  žaliomis idėjomis garsėjusiam filosofui Vydūnui. „Kažin ar Vydūnui tai patiktų?“ – retoriškai klausia aktyvistės. Apgailėtinai atrodo ir prie Sendvario pasodinti medeliai – didžioji dauguma jų nudžiūvę, tikėtina, kad dalis jų neišgyvens.

Aktyvistai kreipiasi į ekspertus 

Siekdami teisingumo savo miesto žaliajam rūbui aktyvistai ne tik tikrina projektų vykdymą, bet ir samdo ekspertus, kurie teikia rekomendacijas, tačiau projektų vykdytojai dažnai renkasi jas ignoruoti

„Samdžiau profesorių, prašiau, kreipiausi, kad surašytų pastabas grynai kraštovaizdžio projektui. Jis sukritikavo tą projektą ir pastabas teikė, neatsižvelgė…“ – pasakoja L. Kuzminčiūtė, kurios manymu, labiau pasitelkti ekspertus turėtų ir patys projektų rengėjai. 

Klaipėdos žaliųjų asociacijos narės išlieka pozityvios. Joms jau pavyko išsaugoti nemažai medžių ir jos tiki, kad su dar didesniu gyventojų įsitraukimu būtų galima pasiekti ir daugiau. 

Savivaldybė teigia, kad Klaipėdoje medžiais pasirūpina rangovai. Naujai pasodinti medeliai yra laistomi, ravimi, purenami pomedžiai, tręšiami, sutvirtinami kuolais ar medžių kamienų apsaugomis.

Tai dalis Bendra.lt publikacijos, parengtos įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus.