Nuo praėjusio pavasario Klaipėdą valdantiems politikams nusprendus kardinaliai pakeisti kultūrinių projektų finansavimo tvarką ir taip sukėlus dalies kultūros bendruomenės nepasitenkinimą, situaciją glaistyti žada Kultūros ministerija.
Kultūros ministras Simonas Kairys Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekoje pirmadienio popietę susitikęs su uostamiesčio kultūros bendruomenės atstovais tikino, kad kalbėsis su miesto valdžia, nors pats ne kartą kartojo, kad negali kištis į savivaldos kompetenciją.
„Pateiks indikacijas“
„Kad kažkas nėra gerai, pradėjome jausti šiek tiek anksčiau“, – susitikimo pradžioje pareiškė ministras.
Jis tikino, kad iki šiol „nesinorėjo kaitinti situacijos“, nes su savivaldybe turimas bendras projektas dėl buvusio Klaipėdos centrinio pašto, o dabar jau esą akivaizdu, kad „keliaujama kažkur ne ten“.
S. Kairys teigė bijantis, jog Klaipėda gali prarasti „tarptautiškumo dėmenį“ ir 2027 metais nebesudalyvaus Europos kultūros sostinės konkurse. O tai esą būtų praradimas visai šaliai.
„Neketinu lįsti į savivaldos lygmenį, galime pateikti tik tam tikras indikacijas“, – teigė ministras.
Jis pakartojo nesuprantantis Klaipėdos sprendimo nutraukti kultūrinį bendradarbiavimą su Prancūzija, nes tris mėnesius po Paryžiaus olimpiados toje šalyje vyks Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje.
Po susitikimo atsakinėdamas į žurnalistų klausimas ministras pakartojo, kad apie susidariusią padėtį ketina kalbėtis su miesto vadovais.
„Tikiuosi, kad tie pasisakymai buvo tik emocijos ir mes galime grįžti į konstruktyvų kelią. <…> Vieną kitą mintį galime laikyti tiesiog nesusipratimu ir mes apie tai tikrai kalbėsimės su savivaldybe. <…> Mes tikrai atvyksime į savivaldybę ir dėl to nepasijusime menkesni. Mums per didelė prabanga žiūrėti vien į emocijas“, – kalbėjo ministras.
Bendruomenės lūkesčiai
Šokio teatro vadovė Agnija Šeiko, sulaukusi bene daugiausiai vietos politikų dėmesio, ministrui teigė, jog nerimą kelia tarptautiškumo aspekto mažėjimas vertinant projektus.
„Neaptarinėsiu retorikos, kuri buvo naudojama apie NVO sektorių. Reikėtų išryškinti, kad NVO irgi yra svarbus žaidėjas, sukuriantis daug pridėtinės vertės miestams“, – teigė ji.
Vėliau kalbėdama su žurnalistais A. Šeiko teigė, kad visas kilęs ažiotažas leido jai suprasti, kad ši veikla yra labai svarbi, nes esą sulaukė labai daug palaikymo.
„Trūksta įsigilinimo, dialogo, pasitikėjimo vieni kitais, kad ne priešus vieni kituose matytume. Pati retorika, kad ištaškome pinigus, yra labai neteisinga, nes sukuriame darbo vietas. Miesto strategija juk buvo, kad reikia pritraukti jaunus profesionalus“, – sakė A. Šeiko.
Pasak jos, šokio teatro projektas „KlaipėDAnse“ buvo tik vienas iš kultūrinio bendradarbiavimo su Prancūzija sričių, bet tikriausiai labiausiai matomas. Teatras turėjo pasirašęs trimečio finansavimo sutartį su savivaldybe, kuri tebegalioja, tad teiks prašymą dėl finansavimo paskutiniesiems metams ir lauks atsakymo.
Kultūros vadybininkė Goda Giedraitytė teigė, jog visi keliami klausimai yra adresuotini savivaldai ir dauguma susirinkusiųjų tikėjosi tokio susitikimo su meru ir vicemere.
„Vis dar tikimės, kad tai įvyks ir pakvies visus, o ne po vieną“, – sakė G. Giedraitytė, o tokie jos žodžiai buvo palydėti plojimais.
Pasak jos, labiausiai kliūva naikinamas savireguliacijos momentas, kai vertinimus atliks „gerbiami žmonės“ iš biudžetinių įstaigų, bet neatliepiantys viso kultūros lauko.
Pasak G. Giedraitytės, ministro vizitas yra tam tikros kultūrinės lyderystės pavyzdys, nes tokia situacija esą aktuali ne tik Klaipėdai. Ministerija esą galėtų būti lyderė pradedant atitinkamą diskusiją.
„Kultūra nėra pinigų švaistymas. Nusibodo tokia retorika. Tai atlygis profesionalams. Apie sportą nesako, kad tai pinigų švaistymas“, – sakė ji ir vėl dėl tokio pareiškimo sulaukė plojimų.
G. Giedraitytė, kaip ir A. Šeiko, pasisakė dėl tarptautiškumo aspekto mažinimo. Anot jos, dėl to „jokių Europos kultūros sostinių pas mus nenusimato“.
Tuo metu kino meno atstovas Kęstutis Meškys sakė matantis bėdą tame, kad visi sektoriai vertinant projektus dabar yra sukelti į vieną vietą. Nenormalu, anot jo, yra ir tai, kad NVO pagal naują tvarką vertins biudžetinės organizacijos, o tarp jų atstovų pasigendama profesionalų, kurie galėtų vertinti kai kurias konkrečias sritis.
„Mes ne prieš permainas, bet tie du dalykai yra absurdiški“, – sakė K. Meškys.
Vėliau G. Giedraitytė žurnalistams sakė, kad ligšiolinė kultūros projektų finansavimo tvarka esą buvo labai gera, paremta Lietuvos kultūros dokumentais, patikrinta STT.
„Matome labai daug keblumų vertinime, nors buvo labai deklaruotas skaidrumas. Ekspertai nepadengia viso kultūros lauko, nepadengiamas kinas, medijos, scenos menų, fotografijos sritys. Kyla klausimas, ar sugebės ekspertai tolygiai visas paraiškas vertinti. Be to, vertintojai yra ir Kultūros skyriaus darbuotojai, kurie turės tikrinti tų vertimų rezultatus. Kyla klausimas dėl funkcijų, hierarchiškumo“, – sakė kultūros vadybininkė.
Atkreipė ji dėmesį ir į tai, kad pagal gaires galima teikti 5 paraiškas, bet jei prašoma finansavimo festivaliui arba strateginei sričiai, tada jau galima tik viena tokia paraiška. Tad, pavyzdžiui, teatrai turės nuspręsti, ar festivaliui prašyti finansavimo, ar spektakliams. Tuo metu savivaldybės VšĮ „Klaipėdos šventės“ tokia sąlyga esą negalioja.
Praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad savivaldybėje iki tol buvo sulaukta tik vienos paraiškos. G. Giedraitytė teigė, jog dalis kultūros bendruomenės atstovų žadėjo boikotuoti tokius konkursus, bet ji ragina to nedaryti.
„Esame kultūros žmonės, kas tada čia bus, jei mes boikotuosime“, – sakė moteris.
Asociacijos Klaipėdos kultūros bendruomenė pirmininkė Nijolė Laužikienė savo ruožtu teigė, jog didžiausią nerimą kelia pačios kultūros politikos keitimas, kad prioritetais, anot vicemerės Linos Šukytės-Korsakės pasisakymo, tampa masiniai renginiai. Pasak N. Laužikienės, sugriauti tai, kas buvo statoma porą dešimtmečių, yra lengva, o atkurti bus labai sunku. Taip pat, anot jos, didelė problema yra NVO pašalinimas iš kultūros formavimo.
žemaitaitininkų vicemerė, Girskienės valstiečiai ir pas juos atėjęs Grubliauskas bando visais būdais pasakoti, kad viskas GERAI, čia tik kultūrininkai ir politiniai oponentai kažko NORI, o VISKAS YRA LABAI GERAI.
Kiek metų kultūrininkai bujojo ir kultūrino Klaipėdą ? Beveik 20 m per kuriuos mezgė ryšius ir kontaktus , ir eurų dalybos iš biudžeto , juos tenkino ir ilgametės sutartys buvo su Prancūzų ambasada ir ? Kodėl tokia tragiška situacija Klaipėdoje , kurią paviešino ____Klaipėdiečiai iš visų šalies savivaldybių labiausiai nepatenkinti kultūros paslaugų prieinamumu. Kitaip tariant, 49,5 proc. yra nepatenkinti. Čia yra labai daug, kas antras. Kokybe yra nepatenkinti 39 proc., čia irgi yra labai daug“, – sakė A. Pakarklytė________P.S. manau ši , tarybos dauguma su meru ir vicemerėmis bei naujai suformuotomis darbo grupėmis , jokių eurų dar neskyrė ir klaipėdiečiai negalėjo išreikšti nuomonės ? Klaipėdiečiai LABIAUSIAI NEPATENKINTI buvusiųjų miesto kultūrintojų ? 🙂
Vaitkau čia tu?
Tavo nuomonė absoliučiai niekam neįdomi, nes akivaizdžiai arba Vaitkus esi, arba kiaušinius gargaliuoji jo, ar komandos.
politinės korupcijos byloje nuteistos partijos Liberalų sąjūdis , labai aiškiai įvardijo kas iš tikrųjų nori auto aikštelės miesto centre ! ____Ministro teigimu, jau kovo mėnesį duris turėtų praverti naujas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas, o automobilio parkavimo vietų, kurias turėjo parūpinti uostamiesčio Savivaldybė, vis dar ieškoma.
su ” kultūros ” liberalu ministru ___Laikraštis išspausdino jį po Rimo „Anos Kareninos” pastatymo teatre „Les Gemeaux”. Pjesę vaidino Izraelio trupė, ir ovacijos rodė visišką triumfą. Bet paryžiečiai norėjo žinoti, kaip režisierius, dviejose šalyse vadovavęs geriausiems teatrams, staiga tapo benamiu. Ir ar toks kūrėjas dar reikalingas šiandieniam pasauliui?
Sunku skaityti tą tekstą, nes už eilučių, už teksto eilučių – ligos ėdamas ir vis dar kūrybingas mūsų Lietuvos Žmogus iš didžiosios raidės. O LT Kultūros ministro jam skirtas ultimatumas nuskambėjo taip: „Jeigu pats neišeisi iš Mažojo teatro, bus uždarytas pats teatras!” Ot taip!!! (Čia – ne apie Maskvą, čia apie Vilnių. Čia apie Lietuvą. Matyt, tokie jau esame „valdžiažmogiai”…) _____P.S. dalis teksto iš VE.
Kultūros ministras Simonas Kairys teigia, kad Valstybinio Vilniaus mažojo teatro direktorius informuotas, kad turi arba atleisti teatro meno vadovą Rimą Tuminą, arba jis pats turėtų dėti pareiškimą išeiti iš darbo.
Klaipėda vatnikų miestas priekyje vatnikų meru kolūkiečiu, kokia Prancūzija jam :)))
klaipėdiečiai žiūrovai yra niekinami , bet !!!! klaipėdiečių sunešti eurai į miesto biudžetą – domina ? Duokite ! Pinigai kaip sakoma nekvepia ar iš vatnikų ar iš kolūkiečių ar …? Ar tai ne mobingas klaipėdiečiams ? 🙂 Toks dabar tarp patryyyyjotų sklindantis modernus žodis 🙂 Aš žinau ir senąjį žodį – reketavimas . Duokit pinigų !
Ponai komentatoriai, reikėjo paklausyti diskusijos gyvai ir viskas būtų aiškiau. Susipriešinimo politika niekur neveda. Ministras teisus. Klaipėda praranda savo jau sukurtas tarptautines bei šalies mastu pozicijas. Griūtis neišvengiama . Projektų vertinimas, tik indikacija, kaip valdžia supranta savo užduotį. Ji pasako, kad valdžios žodis yra svarbesnis už bendruomenės nuomonę
girdint ministro pasisakymą dėl Klaipėdos pašto ateities , aš supratau, kad valdžios žodis ir noras turi didesnį ” svorį „, o ne tai ką norėtų pašte matyti klaipėdiečiai ir jų išrinkta savivalda . Konfrontacija nėra naudinga niekam , deja ją pradėjo ” kultūros ” atstovais besivadinantys. Pamiršote prieš tai buvusį performansą , dabar politinis performansas su ministru . O gal ministerija skirs finansavimą nors vienam ? Manau ne , todėl vadinu tik pasipolitikavimu. Ir dar man , klaipėdiečiui lankančiam renginius ir su draugais , ir su šeima atsiskleidė visa ” kultūros ” Klaipėdoje esmė . Supratau , reikia tik mano suneštų eurų į biudžetą ir už bilietus – tai asmeninis siekis . O mane žiūrovą , galima žeminti , niekinti ir tyčiotis , klaipėdiečių išrinktą miesto valdžią vadinti nekompetetinga ir t.t. ? Mūsų atvirai nekenčiate , bet eurų iš biudžeto norite ? Komentarai klaikus.
Tačiau V. Grubliauskas ministro vizitą tiesiai šviesiai vadina politiniu kalėdojimu ir nemato jo nuoširdaus rūpesčio Klaipėdos kultūriniu gyvenimu. Jis ministrui primena Klaipėdos senojo pašto istoriją, kai jis stabdė pašto įveiklinimo procesus.
„Savivaldos rinkimų įkarštyje ministras pristabdė pašto projekto finansavimą. Tada kalbėjo, kad pažiūrės, kokie bus rinkimų rezultatai. Laimėjo tie ar ne tie?“ – ministro klausia V. Grubliauskas.
100 proc. pritariu
Raminkitės su tuo” tarptautiškumu”, ponai kultūrininkai. Miestas- ne tik Jūsų, užteks semti pinigus su savo abstrakčiais „menais”. Siekis jūsų vienas: kuo daugiau pinigų ir jokios kontrolės!
Kažkaip nesueina čia galai. Pakarklytė pristato araskaitą už 2022 m., kur tegia, kad blogai Klaipėdoje su kultūra, mažai kūrėjų, mažai pinigų ir pusė gyventojų yra nepatenkinti, teigia, kad neprieinamos paslaugos. Ministras irgi guodžiasi dėl muzikinio teatro, kad nėra parkingo. 2022 m miesto meru buvo kultūrai palankus V. Grubliauskas. G. Giedraitytė ir jos kolegės sako, kad ankstesnės tvarkos buvo labai geros, palankios kūrėjams. Nieko nesuprantu, trims moteriškėms tvarkos buvo geros, pyksta dėl pokyčių, o 49 proc gyventojų nepatenkinti. Ar jie nesupranta meno? Kodėl ministras atvažiuoja tik dabar, jei blogai buvo jau 2022 m.? Kažkokia migla….
Ką jau ką, bet Laužikienę seniai reikėjo patraukti į šoną…Visada buvo intrigų meistrė…o kur dar kitos kavos gėrimo draugės ? Bet teisybės dėlei atėjo blogi laikai miestui su tokia valdžia
(IP: 90.131.41.152) iš to adreso 10 Savivaldybės trolio komantarų, gal jau pakaktų? Už atlyginimą kaip ir atidirbta, o pačiam ar ne gėda?
yra gėda , tik jūs nežinote ką žodis GĖDA reiškia.
kuriame, pusė klaipėdiečių nepatenkinti , turėtų būti keičiama iš pagrindų . Nepatenkinti ir kokybe , ir jų tikrai yra labai daug 🙂 ___Klaipėdiečiai iš visų šalies savivaldybių labiausiai nepatenkinti kultūros paslaugų prieinamumu. Kitaip tariant, 49,5 proc. yra nepatenkinti. Čia yra labai daug, kas antras. Kokybe yra nepatenkinti 39 proc., čia irgi yra labai daug“, – sakė A. Pakarklytė.
Pjautynės čia ne dėl kultūros, o dėl pinigų. Man nesvarbu kuri tas peštynes laimė, bet svarbu, kad kultūrai skirti pinigai netarnautų chaltūrai. Deja, kai kuriais atvejais tokia tendencija pastebima. Negali tos pačios moterytės amžinai skirstyti tuos kultūros pinigus, reikia prie bliūdo prileisti ir kitus. Paskaitykite Arvydo Juozaičio straipsnį apie kultūros ministro pasisakymą atidarant biblioteką Kaune ir suvoksite kultūros ministro lygį. Jei ministrui šokiai su prancūzais yra svarbu, tai valstybės vardu ir finansuokite. Klaipėdai reikia pinigų ir kultūrai…
Nijolė Lužikienė piktinasi, kad griunama kultūra? Ji daug metų trynusi užpakalį Savivaldybėje su didžiule alga ir nuolat terorizavusi jai neįtikusius darbuotojus, dabar neturėtų moralinės teisės piktintis…
Klaipėdiečiai iš visų šalies savivaldybių labiausiai nepatenkinti kultūros paslaugų prieinamumu. Kitaip tariant, 49,5 proc. yra nepatenkinti. Čia yra labai daug, kas antras. Kokybe yra nepatenkinti 39 proc., čia irgi yra labai daug“, – sakė A. Pakarklytė.
Tai taip suprantu, kad kai nebe liberalai Klaipėdos valdžioje, liberalus kaunietis, per klaidą tapęs ministru , nusprendė, kad laikas pradėti kištis į savivaldos reikalus? Kultūrai ir be finansavimo liekančioms nepakeičiamoms Giedraitytei ir Šeiko reikia pinigų, tai minstras gali skirti. Ministrui siūlau susidomėti savo įstaigomis Klaipėdoje, ypač Klaipėdos deamos teatru. Visiškai atitrūkęs nuo realybės, direktorius užmiršo žiūrovus, užmigo ant metų klaipėdiečio sosto. O ir kitur – visiškas letargas.
Kaip graudu skaityti komentarus… Vienas žmogus parašo, savo komentarą pakomentuoja… realiai du žmonės rašinėja. Tiek žinių apie kultūros kraniukus, o žinių kad IP adresas parodo tik vieną, du komentuotojus – jokio supratimo. O save vertina kaip „nuskaidrinsiantys Klaipėdos padangę”.
Sunkoka suvokti kas rašoma ir ką komentuoju ? Beviltiški …
Pritariu, prastai atrodo tas Vaitkaus šlovintojas- visažinis. IP:90.131.41.152
kam jūs pritariate ar nepritariate 🙂 Kritinis mąstymas – ne jums 🙂
Manau, kad aš esu trečias, Klaipėdos kultūra neišlipa iš parapijinio lygio, graudu, „derevne”, kažkokie polietileniniai tanciai. Aiškiai nėra intelektualinio potencialo, o moterėlės įsikabinusios laikosi savo. Padaryti kitoniškai, tai nereiškia, kad yra meniškai. Man visiškai nesvarbu pavardės, o svarbu rezultatas, o rezultatas už savivaldybės pinigus daugeliu atveju yra niekinis. Gerai, kad mieste vyksta bibliotekų renginiai, o kai kurie tie chaltūriniai projektai yra apgailėtini.
Na taip, tos ponios, labiausiai kalbėjusios, tikrai turėjo palankias sąlygas kurti „darbo vietas” iš visų miestiečių į biudžetą sumokėtų lėšų. Ir tikrai sėkmingai. Gaila, niekur neskelbiama statistika, o kiek uždirbo iš bilietų, ar tas menas buvo patrauklus varotojamas, jei kas žino – pasidalinkite informacija.
Atlikto tyrimo , kurį paviešino A.Pakarklytė , rezultatai yra tragiški . Klaipėdiečiai nepatenkinti tuo , ką statėte porą dešimtmečių _________Pasak N. Laužikienės, sugriauti tai, kas buvo statoma porą dešimtmečių, yra lengva, o atkurti bus labai sunku. Taip pat, anot jos, didelė problema yra NVO pašalinimas iš kultūros formavimo.
Kada atliktas tyrimas , kurį pristatė Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė ? Dirbant šiai tarybos daugumai ir merui Vaitkui ar buvusiam merui Grubliauskui ir liberaliųjų + konservatorių daugumai ?
______________Apie problemas Klaipėdoje byloja ir prastas gyventojų vertinimas.
Atliktas tyrimas, kurį pristatė Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė, atskleidė, jog beveik pusė klaipėdiečių yra nepatenkinti kultūros paslaugų prieinamumu, o daugiau nei trečdalis yra nepatenkinti jų kokybe.
Šie duomenys – prasčiausi šalyje. ________
kaip suprantu mero Vaitkaus komanda tik dabar priėmė paraiškas projektams, todėl atlikti tyrimus ar pareikšti nuomonės dėl kultūros kokybės ar kultūros paslaugų prieinamumo , klaipėdiečiai progos dar neturėjo ? Ar galiu manyti , jog šios išvados yra dėl buvusių labiausiai matomų , ” tarptautiškumo dėmenyje ” buvę projektai ir t.t. ? Projektus vertino ekspertai ? ? O duomenys – prasčiausi šalyje ? ! Negali būti , ponia Pakarklyte ? Panašu pokyčių Klaipėdos kultūros projektams ir ekspertams tikrai reikia , jei tik tokie klaipėdiečių vertinimai tiems , buvusiems kultūrininkams , kurie dabar aimanuoja .
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę ir įvertino Klaipėdos, Palangos miestų ir Neringos savivaldybių veiklą finansuojant kultūros ir meno projektus bei kitus tokio pobūdžio renginius. STT vertinimu, projektų finansavimo dydžio nustatymo procedūros nėra aiškiai reglamentuotos. Taip pat galimas korupcijos rizikas didina tai, kad projektų partneriams ir subrangovams nėra nustatyti jokie reikalavimai.
STT korupcijos prevencijos pareigūnai nustatė, kad subjektams, teikiantiems paraiškas dėl kultūros ir meno projektų finansavimo, yra sudarytos galimybės pasitelkti projekto partnerius, tačiau vidaus teisės aktuose minėtiems partneriams ar subrangovams jokie reikalavimai nėra nustatyti. Taip sudaromos galimybės „apeiti“ keliamus reikalavimus ir projekto vykdymą perleisti reikalavimų neatitinkančiam subjektui, negalėjusiam pretenduoti į finansavimą. Nustatytas atvejis, kai 2018 m. paraišką dėl projekto „Nida. Šūkis – Benai, plaukiam į Nidą!“ finansavimo pateikusi ir 35 000 Eur finansavimą iš savivaldybės gavusi ne pelno siekianti įstaiga projektinės veiklos vykdymą delegavo įmonei, kuri gavo beveik visą finansuotą sumą – 34 500 Eur. Tokiu būdu festivalio organizavimas buvo perduotas projekto partneriui, kuris, kaip pelno siekianti įmonė, neturėjo teisės gauti tiesioginio finansavimo.
STT, įvertinusi kultūros ir meno projektų ekspertinio vertinimo procedūrą, nustatė, kad dėl vertinimo kriterijų abstraktumo bei gana plataus rekomenduojamo balų intervalo, sudaromos sąlygos ekspertinį vertinimą atliekantiems asmenims savo nuožiūra skirti projektams tokius vertinimo balus, kuriuos pagrįsti objektyviai pamatuojamais kriterijais neįmanoma. Nustatyti atvejai, kai savivaldybėse finansavimas buvo skirtas su ekspertais siejamų organizacijų projektams. Nors ekspertai nusišalino nuo šių projektų svarstymo, kyla rizika, kad esant asmeniniam suinteresuotumui ekspertai gali prasčiau įvertinti likusius kandidatus, o tai mažina projektų finansavimo procedūros skaidrumą ir objektyvumą. STT analitinės antikorupcinės žvalgybos pareigūnai atliko informacijos apie Klaipėdos miesto lėšų paskirstymą kultūros sektoriui analizę. Nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros ir meno tarybos narių ir/ar ekspertų tarpusavio ryšiai, taip pat jų ryšiai su kultūros projektus teikusiomis įstaigomis, kurie galėjo turėti įtakos galimai neobjektyviam projektų vertinimui.
Atlikus korupcijos rizikos analizę nustatyta, kad savivaldybių teisės aktuose nėra detalizuotos projektų finansavimo dydžio nustatymo procedūros. STT atkreipė dėmesį, kad atskiriems projektams buvo skirtas žymiai didesnis/mažesnis finansavimas nei siūlė projektus vertinę ekspertai arba mažiau balų ekspertinio vertinimo metu surinkę projektai gavo didesnį finansavimą. Nustatyta atvejų, kai prašoma skirti ir skirta finansavimo suma sutapo. Šios aplinkybės kelia klausimą dėl sprendimų objektyvumo, o reglamentavimo trūkumai sudaro prielaidas korupcijos rizikai kilti.
Be to, STT korupcijos prevencijos pareigūnai nustatė, kad savivaldybėse iki šiol nesukurtas mechanizmas, kuris užtikrintų, kad tie patys projektai nebūtų finansuojami kelis kartus – paraiškų administracinės atitikties vertinimą atliekantys savivaldybių darbuotojai, o vėliau ir paraiškas vertinantys ekspertai netikrina, ar panašaus turinio projektas yra ar jau buvo finansuotas.
STT pasiūlė savivaldybėms:
Nustatyti kvalifikacinius ir/ar kitus reikalavimus projekto partneriams, taip pat – reikalavimus projektų subrangai.
Papildomai detalizuoti kultūros ir meno projektų vertinimui skirtus kriterijus (nustatant objektyvius ir pamatuojamus rodiklius) ir numatyti, kad balai būtų skiriami pagal atitikimą kiekvienam iš nustatytų kriterijų.
Išsamiau detalizuoti projektų finansavimo dydžio nustatymo procedūras.
Svarstyti galimybę patvirtinti metodiką dėl paraiškos vertinimo balų susiejimo su paraiškai skiriama finansavimo suma.
Valdyti rizikas dėl pakartotinio ir dvigubo tų pačių projektų finansavimo savivaldybės biudžeto lėšomis.
Vidaus teisės aktuose išsamiai detalizuoti projektams skirtų lėšų panaudojimo kontrolės vykdymo procedūras.
… čia ne kultūrinė, o kolūkio krizė, juk kolūkis vadovauja :), kolūkio miestas, taip ir atrodo kolūkis
tą pačią STT rekomendaciją skaitėme ? !
2021-06-17 STT TEIKIA KORUPCIJOS PREVENCIJOS REKOMENDACIJAS Dėl Kultūros ir meno projektų finansavimo skaidrinimo . …..dalis teksto ____STT analitinės antikorupcinės žvalgybos pareigūnai atliko informacijos apie Klaipėdos miesto lėšų paskirstymą kultūros sektoriui analizę. NUSTATYTI Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros ir meno tarybos NARIŲ ir/ar ekspertų TARPUSAVIO RYŠIAI , taip pat JŲ RYŠIAI SU kultūros projektus teikusiomis įstaigomis, kurie galėjo turėti įtakos galimai NEOBJEKTYVIAM projektų vertinimui. ____________P.S. beje rekomendacijoje yra daug kas siūloma , nes pažeidimų yra ir būtent TVARKOJE !!!! Gal yra kita STT rekomendacija apie kurią kalba ___Vėliau G. Giedraitytė žurnalistams sakė, kad ligšiolinė kultūros projektų finansavimo tvarką esą buvo labai gera, paremta Lietuvos kultūros dokumentais, patikrinta STT.
Geras pastebėjimas. Jau vien tik amžinųjų „ponių”- kultūros žinovių pavardės kelia nusivylimus: Laužikienė, Giedraitytė, Šeiko…. Amžinos ir nesikeičiančios .
susitikime su savivalda kalbės ir apie griūvantį pašto pastatą , kuris klaipėdiečiams rūpi . Tris metus ministraujant kas pasikeitė ?
Tas pastatas su pinigais renovacijai padovanotas savivaldybei. Paklausk Vaitkaus, kas pasikeitė.
Pašto pastatas ne savivaldybės nuosavybė. Arba nežinote, arba meluojate.
Kiek renginių vyko Klaipėdoje ? Vienas vakaras su filmukais ? ___2022-03-03. Šaltinis. Prancūzų institutas Lietuvoje ___KlaipėDAnse savaitė Kaune ir Klaipėdoje, skirta Tarptautinei Frankofonijos dienai ____KOVO 14-16 kūrybinės judesio dirbtuvės su choreografu Alban Richard ( FR) . KAUNAS ____KOVO 16 d. Performansas KAUNE____KOVO 17 d. Šokio spektaklis DOMEIKAVOJE . KOVO 18 šokio spektaklis ( dalyv. ir Šeiko šokio teatras ) KAUNE ______KOVO 19 šokio filmų …ir Šeiko šokio teatro prodiusuotų….video klijų programa …KLAIPĖDA . ______P.S. VIENĄ DIENĄ per metus ” pridėtinę vertę ” turi ir klaipėdiečiai ? ! Pilna dalyvių programa Prancūzų instituto Lietuvoje puslapyje .
labai matė ? 🙂 Renginiai pagrinde vyko Kaune , tik apmokėta buvo klaipėdiečių suneštais eurais ? ______KlaipėDAnse savaitė įgyvendinama kartu su VšĮ Kaunas 2022. Lietuvos ir Prancūzijos šiuolaikinio šokio programą „KlaipėDAnse“ įgyvendina Šeiko šokio teatras, Caen Nacionalinis šokio centras Prancūzijoje, Prancūzijos ambasada, Prancūzų institutas Lietuvoje BEI KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖ .
ir ministrui taip jaudintis dėl Klaipėdos tarptautiškumo praradimo 🙂 šviežia info ____Džiugi žinia Japonijos kultūros ir kino mylėtojams – Japonijos ambasada Lietuvoje ir Japonijos fondas rengia 22-ąjį Japonijos kino festivalį, kuris prasidės vasario mėn._____P.S. ir jokių savivaldybės eurų , kas norės galės apsilankyti . Manau ponia Šeiko gali kalbėti apie savo , šokio teatro galimus praradimus , bet apie Klaipėdos praradimus , manau nereikėtų . Nesusireikšminkite .