Kultūros ir meno tarybą pakeitusi Klaipėdos kultūros ir meno politikos formavimo darbo grupė, antradienį susirinkusi į pirmą posėdį, didžiausią jo laiko dalį skyrė būsimajam kultūros projektų finansavimui, kurio tvarkos pakeitimas kėlė itin daug aistrų, aptarti. Kartu buvo užsiimta, kad jau reikėtų peržiūrėti Klaipėdos savivaldybės 2017-2030 metų kultūros strategiją bei galvoti apie ambiciją dar kartą bandyti tapti Europos kultūros sostine.

Tuo metu posėdyje daugiau nei valandą dalyvavęs meras Arvydas Vaitkus tikino, kad naujoji kultūros projektų vertinimo sistema esą leis finansuoti geriausias idėjas, bet kartu tarstelėdamas pripažino, jog visos praeis ir valdančiosios daugumos politikų filtrą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Ministerija nebepriekaištauja?

Nors minėtajai darbo grupei pirmininkauja vicemerė Lina Šukytė-Korsakė, pirmajam posėdžiui „dirigavo“ meras, o pastaroji nei atsakinėjo į klausimus, nei išsakė kokią nors savo poziciją.

„Mūsų polinkis yra tartis, kalbėtis, darysime ir mes klaidų, ir jūs, bet tikslas kuo greičiau vieni kitus suprasti“, – pradėdamas posėdį tikino A. Vaitkus.

Meras informavo, kad pastaruoju metu susitikinėjo su įvairių kultūros sričių atstovais ir jam esą ypač patiko teatralų pristatymai. Gyrė jis ir darbo grupėje esančią Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkę Neringą Poškutę-Jukumienę. O kituose susitikimuose esą buvo daugiau emocijos.

„Yra sritys, kurios sako: mes turime savo pomėgį, jūs tik duokit pinigų. Tai nėra mano asmeninė nuomonė – girdžiu iš kitų miestų ekspertų, kad turime savo tradicijas, bet pasistenkite, kad ir nedidelį mokestį imti, užsidirbkite. Gal yra sritys, kurios to negali, bet yra susitarimo reikalas. Biudžetas nėra guminis. Yra senamiestis, mokyklos, parkavimo vietos“, – teigė miesto vadovas.

Pasak jo, savivaldybė jau sulaukė Kultūros ministerijos palaikymo dėl idėjos viešinti paraiškas vertinančius ekspertus. Esą ir pati ministerija dabar planuoja taip daryti.

„Neišgirdome, kad vertinimas blogas, išgirdau, kad galbūt trūko bendravimo. Kategoriškos pozos niekur neveda“, – teigė meras, anot kurio, ministerija prieš darydama garsius pareiškimus galėjo daugiau kontaktuoti su savivaldybe.

Teisinosi dėl Šviesų festivalio

A. Vaitkus savo paties iniciatyva darbo grupei aiškinosi dėl sprendimo šiemet nerengti Šviesų festivalio. Anot jo, organizatoriai šiemetinei šventei siūlė tik 7 daugmaž žmogaus dydžio figūrėles ir jas surinkti bei atvežti „nuo Estijos iki Vengrijos“ trims vakarams būtų kainavę 240 tūkst. eurų.

„Vieną vakarą sakė: mere, reikia priimti sprendimą čia ir dabar. Bet taip nedaroma. Galima 30 ar 40 tokių skulptūrų susikurti paprašant mūsų meno bendruomenės“, – kalbėjo meras.

Jį palaikė ir šioje darbo grupėje esantis miesto Tarybos opozicijos lyderis, konservatorius Ugnius Radvila. Pastarojo teigimu, Vilniuje šiemet surengtas penkias dienas trukę šviesų festivalis, turėjęs 20 lokacijų, atsiėjo 200 tūkst. eurų.

„O 240 tūkstančių eurų tikriausiai buvo tik miesto biudžetas, be rėmėjų lėšų. Sunkiai palyginami dalykai. Yra gerokai kur pasitempti ir ieškoti kitų sprendinių su visai kita finansine išlyga“, – kalbėjo miesto tarybos Kontrolės komitetui pirmininkaujantis politikas.

A. Vaitkus pareiškė, kad jo netenkino ir per Kalėdas bei Naujuosius metus surengtas lazerių šou. Esą už gerokai pigiau buvo galima sukurti didesnį efektą.

Meras sako atsakomybės nebijantis

Kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba politikų pavedimu atlikinės praėjusiais metais remtų kultūros projektų auditą, darbo grupės narys Mindaugas Gudelis teiravosi, ar bus laukiama jo rezultatų, nes tvarkoje yra numatyta, jog nustačius pažeidimus netenkama teisės dvejus metus teikti paraišką. Esą tokiu atveju kai kuriems pareiškėjams gali kilti rizika, jog reikėtų grąžinti ir šiemet sėkmės atveju gautą paramą.

„Tikimės, kad to nebus, bet jei bus, reikės žiūrėti individualiai. Jei kur tiesiog suklysta, žiūrėsime individualiai. Kas nepadarė nusižengimų, gali būti ramūs. O kas neturi reikiamų dokumentų, lai pasvarsto, ar daryti naujus susitarimus ir rizikuoti“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Jis taip pat informavo jau kalbėjęs su auditoriais, kad šie nespaustų kultūrininkų kuo greičiau pateikti dokumentus – Kultūros skyrius atitinkame savo rašte buvo nurodęs vasario pabaigą kaip terminą.

„Žmonės dabar rengia projektus ir yra apkrauti, yra iš ne vieno informacija, kad du darbus padaryti nėra lengva“, – tokį savo žingsnį motyvavo meras.

ATNAUJINTA. Visgi Kultūros skyrius trečiadienio rytą savo el. laiške projektus 2023 m. įgyvendinusias organizacijas informavo, jog „Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolierė Daiva Čeporiūtė patvirtino, kad auditas dėl 2023 m. kultūros ir meno projektų bei programų vykdymui panaudotų savivaldybės lėšų tikrinimo neatidedamas ir dokumentus prašoma pateikti rašte nurodytu terminu, t.y. iki vasario 26 d. (imtinai)“.

Tuo metu darbo grupės narė Daiva Kšanienė teiravosi, ar jos nariai turės galimybę susipažinti su paraiškomis.

„Geriau balsuoti už tai, ką žinai, o ne kito žmogaus nuomonę“, – argumentavo ji.

Laikinoji savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Germinta Patašiūtė patikino, kad tokia galimybė darbo grupės nariams bus sudaryta ir jie galės teikti savo argumentuotus pasiūlymus merui.

„Sujudimas buvo globalus, bet ateidavo žmonės, kurie turi konkrečius dalyvių skaičius, daug jaunų kūrėjų, bet tris metus iš eilės gaudavo nulius. O yra menų, kur pats su dar trimis žmonėmis nieko nedaro, tik reikia atsivežti kažką iš užsienio, nenori dirbti ir užsidirbti, bet gaudavo aukštus įvertinimus. Vertinantis turi turėti aukščiausio lygio supratimą. Lengvaatletis juk negali tinkamai įvertini futbolo ir krepšinio. Tam yra ir antras etapas“, – sakė meras, turėdamas omenyje šią darbo grupę, kuri išsakys savo nuomonę apie paraiškas po to, kai Kultūros skyrius atliks administracinį vertinimą, o mero potvarkiu paskirti savivaldybės įstaigų ir jos administracijos darbuotojai atliks savo vertinimą.

Kartu A. Vaitkus užsiminė, kad prieš jam priimant sprendimą projektus dar peržiūrės ir valdančioji dauguma.

„Galiausiai man atsakomybė teks. Bet pirmi du etapai leidžia turėti fundamentinį pagrindą, iš ko galima rinktis“, – teigė meras, pabrėžęs, kad nebijo tokios atsakomybės, nes bijant daryti sprendimus esą iš viso nereikia eiti į politiką.

G. Patašiūtė savo ruožtu tikino, kad administracinis vertinimas turi baigtis kovo viduryje, komisija vertinimą turėtų pradėti kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Esą bus stengiamasi, kad paraiškas vertinsiančių ekspertų kompetencija atitiktų siūlomų projektų turinį. Vieną paraišką vertins trys ekspertai. Jie turės nusišalinti, jei organizacijos, kuriose dirba, būtų partnerės įgyvendinant siūlomus projektus.

Pasak laikinosios skyriaus vedėjos, finansavimas projektams yra numatytas toks pats kaip pernai – šiek tiek per milijoną eurų. Tuo metu paraiškų sulaukta yra apie trečdaliu daugiau.

Kultūros strategijos keitimas užstrigo

Posėdžio metu grupės narė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto dekanė Loreta Jonavičienė išdėstė nuomonę, kad ši grupė turėtų prisidėti ir prie Klaipėdos savivaldybės 2017-2030 metų kultūros strategijos peržiūrėjimo.

„Kur link miestas eina su ta kultūra? Kur tie milijonai realizuojami, kaip kontrolė ir atsakomybė? Daug ko nežinome, kelia daug klausimų gairės. Gyvenimas pasikeitė, ten dar net yra likę ketinimai plėsti ryšius su Kaliningradu ir Baltarusija. Reikia pasižiūrėti, kas pasitvirtino, kas tinka. Svarbu, kad kultūrai skirti pinigai kurtų pridėtinę vertę miestui, žmonės, sudėlioti prioritetus. Yra labai gerų idėjų, reikia ją peršukuoti, surinkti visą informaciją ir pasieksime gerą rezultatą“, – sakė L. Jonavičienė.

Jai antrinusi grupės narė Laima Vilimienė, vadovaujanti Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, teigė, kad strategijai peržiūrėti dabar esą yra tinkamas momentas, nes svarstomas Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas.

A. Vaitkus į tai replikavo, kad visų strategijų per gerą pusmetį fiziškai neįmanoma peržiūrėti.

„Skyrius keičiasi, vadovas buvo atleistas dėl rimtų priežasčių. Galima ją peržiūrėti gavus jūsų pasiūlymus. Be nevyriausybinio sektoriaus kompetentingai ir kokybiškai gerai to padaryti neįmanoma. Prieš tai buvo situacija tokia, kad atsirado taryboje (taip ir nepradėjusi dirbti naujos kadencijos Kultūros ir meno taryba – aut. pst.) ir iš Vilniaus, ir iš Baltarusijos tikriausiai galėjo atsirasti, tai labai išbalansavo. Kultūros skyriuje turėjome rimtų problemų ir jas dabar sprendžiame. Dabar jau vyksta vedėjo atranka iš išorės, yra keletas pretendentų, buvo su jais kalbos apie pažiūras, teikia vilčių“, – kalbėjo meras.

Savo ruožtu darbo grupės narys, Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas priminė, kad priėjus tos strategijos termino pusiaukelė jau buvo kilusi idėja ją peržiūrėti, dėl to pernai buvo gausybė pasitarimų, pasiūlymų.

„Tačiau nelabai žinau, koks galutinis rezultatas. Jei ir toliau taip, tai kokia čia prasmė?“ – sakė istorikas.

G. Patašiūtė tikino, kad pagal minėtus pasiūlymus yra parengtas dokumentas ir su juos bus ateita į šią grupę, kad būtų galima minėtą strategiją atnaujinti pagal aktualijas.

Baigiantis grupės posėdžiui jos narė, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė teigė norinti „užpilti anglių“ – anot jos, reikia galvoti, ar Klaipėda turėtų siekti 2030 metų Europos kultūros sostinės titulo.

„Aišku, čia mero sprendimas, bet gal iš antro karto pavyktų“, – sakė O. Žalienė tuo metu, kai A. Vaitkus jau buvo palikęs posėdį.

INFORMACIJA

Klaipėdos kultūros ir meno politikos formavimo darbo grupę sudaro:

Lina Šukytė-Korsakė – Klaipėdos miesto savivaldybės vicemerė (grupės vadovė);

Mindaugas Gudelis – viešosios įstaigos „Kurianti partnerystė“ vadovas;

Loreta Jonavičienė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto dekanė;

Laura Juchnevič – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė;

Tomas Juočys – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto narys;

Daiva Kšanienė – Klaipėdos kultūros magistrė, profesorė, muzikologė;

Bartas Markevičius – viešosios įstaigos „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ direktorius;

Germinta Patašiūtė – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas;

Dmitrij Popov – viešosios įstaigos „Tendance“ vadovas;

Neringa Poškutė-Jukumienė – Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė;

Ugnius Radvila – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys;

Vasilijus Safronovas – profesorius, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius;

Arūnas Sakalauskas – Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto profesorius;

Nijolė Sliužinskienė – Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro direktorė;

Laima Vilimienė – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė;

Olga Žalienė – Lietuvos jūrų muziejaus direktorė.