Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-02 |
Apeliacinis teismas po beveik penkerius metus trukusio proceso pagaliau priėmė nuosprendį baudžiamoje byloje dėl tariamo reikalavimo sumokėti 5,75 mln. litų (apie 1,45 mln. eurų) kyšį. Su uostamiesčio verslo centru „Neapolis“ (dabar – „Merkurijus“) susijusioje byloje kaltinimai buvo pateikti bankroto administravimo paslaugas teikiančios įmonės „Valeksa“ uostamiesčio filialo direktoriui Dariui Daubarui, advokatui Tomui Puzinui ir verslininkui Andrejui Rybakovui.
Iš kairės: Darius Daubaras, Andrejus Rybakovas ir Tomas Puzinas Klaipėdos apygardos teisme. Martyno Vainoriaus nuotr.
Teismus pasiekusi istorija prasidėjo, kai į buvusių „Neapolį” valdžiusios bendrovės akcininkų Viktoro Gleizerio ir Romo Grigalevičiaus vaidų peripetijas įsitraukė verslininko Vladimiro Stefanovo valdoma Klaipėdos bendrovė „Statega“, panorusi perimti šį objektą.
V. Stefanovas teigė, kad prasidėjus įvairiems teisiniams ginčams iš jo bankroto administratorius ir tarpininkavęs advokatas iš pradžių pareikalavo 150 tūkst. litų, vėliau ant lapelio atsirado 200 tūkst. litų suma, netrukus gyvo pokalbio metu esą padidėjusi iki 600 tūkst. litų. Galų gale neva buvo pareikalauta beveik 6 mln. litų.
Verslininkas nusprendė įtaisyti vaizdo kamerą savo kabinete, buvusiame „Neapolyje”, ir pradėjo filmuoti susitikimus bei kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Ikiteisminis tyrimas šioje galimos korupcijos byloje buvo pradėtas 2012-2013 metais. Jį Klaipėdos teisėsaugos pareigūnai buvo nutraukę, tačiau Generalinė prokuratūra nutarimą nutraukti tyrimą panaikino ir perdavė Kauno pareigūnams.
Kaltinamajame akte buvo nurodoma, kad vyrai, veikdami bendrai, reikalavo didesnio nei 250 MGL vertės kyšio iš bankrutuojančios bendrovės kreditorių už kreipimąsi į teismą dėl didesnio kaip 8,7 mln. eurų kreditinio reikalavimo pripažinimo. Taip pat bankroto administratorius kaltintas tuo, kad, administruodamas bankrutuojančią bendrovę ir privalėdamas pasirūpinti pavojingų atliekų sutvarkymu, padedamas verslininko, suklastojo dokumentus. Juose buvo nurodyta, kad pavojingos atliekos yra pristatytos atliekų tvarkymo bendrovei ir jai sumokėta už atliekų priėmimą, o, pasak prokuratūros, iš tikrųjų pavojingos atliekos nugabentos į iš anksto sutartą vietą ir siekta jas parduoti. Dėl neva fiktyvios sutarties sudarymo ir cheminių produktų gabenimo įmonių bankroto administratoriui inkriminuotas ir jo žinioje esančio svetimo bankrutuojančiai UAB „OKZ Holding Baltija“ priklausančio beveik 3,5 tūkst. eurų vertės turto išvaistymas.
Visi trys vyrai teisminio proceso pirmoje instancijoje metu kaltės nepripažino.
Bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Savinijus Katauskas 2019-ųjų liepą paskelbė, kad jų surinkti įrodymai nėra patikimi ir neleidžia teigti, kad iš tiesų buvo reikalaujama tokio kyšio.
„Prielaidomis ir spėlionėmis remtis negalima”, – konstatavo teisėjas, pabrėžęs ir tai, kad susitikimai vyko V. Stepanovo ir jo advokatės Svetlanos Baracevičienės iniciatyva.
Apygardos teismas taip pat buvo nusprendęs, kad „Stategos” civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.
Toks nuosprendis galėjo būti skundžiamas Apeliaciniam teismui ir į jį dėl prokuroro ir „Stategos“ skundų persikėlęs procesas truko daugiau nei penkerius metus. Galiausiai šio teismo kolegija, kurią sudarė teisėjai Evaldas Gražys, Vitalija Norkūnaitė ir Nerijus Meilutis, paskelbė, jog „Stategos“ apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Laimono Petreikio skundas tenkinamas iš dalies.
Šis teismas pripažino D. Daubarą kaltu dėl piktnaudžiavimo, susijusio su UAB „OKZ Holding Baltija“ epizodu, ir paskyrė jam 1883 Eur dydžio baudą. Įskaičius 9 paras, kurias vyras 2013-ųjų kovą išbuvo laikinai sulaikytas ir suimtas, jam bauda sumažinta iki 1205,12 Eur. Baudžiamoji byla dėl turto iššvaistymo jam buvo nutraukta suėjus senaties terminui.
A. Rybakovo atžvilgiu dėl senaties termino buvo nutraukta baudžiamoji byla dėl bendrininkavimo ir turto iššvaistymo.
Kitoje dalyje Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas.
ATNAUJINTA. „Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai (nors ir apsiribodamas abstrakčiais, bendro pobūdžio, argumentais) konstatavo, kad D. Daubaro, T. Puzino ir A. Rybakovo veiksmuose nėra jiems inkriminuojamo nusikaltimo požymių. <…> Bankroto administratorės įgalioti asmenys neturėjo jokio pagrindo reikalauti iš UAB „Statega“ nei 150 000 Lt, nei 2 000 000 Lt kyšio ir byloje nėra duomenų, kad jie būtų šių sumų reikalavę. Tuo tarpu visiškai neaišku iš kur atsirado 4 000 000 Lt suma, kurios tiksliai negalėjo paaiškinti ir liudytojai V. Stefanov bei S. Baracevičienė. <…> Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog iš V. Stefanov buvo reikalauja 600 000 Lt kyšio. Be to, šio liudytojo parodymai dėl minėto dydžio kyšio yra nenuoseklūs. <…> Pažymėtina, kad iš 2012 m. balandžio 16 d. vaizdo ir garso įrašo, kuris pateiktas su UAB „Statega“ pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nematyti, kad ant popieriaus D. Daubaras ar T. Puizinas užrašytų tam tikras sumas ir jas rodytų V. Stefanov. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, 2012 m. balandžio 16 d. vaizdo ir garso įrašas iš viso nepatvirtina kyšio reikalavimo iš UAB „Statega“ atstovų“, – rašoma nuosprendyje.
Jame taip pat atskleidžiamas vieno jau buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnų S. S. nesąžiningas veikimas. Pastarasis buvo pradėjęs operatyvinį tyrimą, kuris neperaugo į ikiteisminį tyrimą. Anot teismo, šio STT Klaipėdos valdybos operatyvinės veiklos skyriaus specialisto nešališkumu šioje byloje verčia abejoti ir daugiau bylos aplinkybių. Pavyzdžiui, tuometinis Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius buvo pripažinęs, jog tam tikri šio pareigūno veiksmai sudaro prielaidą abejoti jo nešališkumu. Tokias abejones sustiprino ir aplinkybė, kad šis pareigūnas gerai tuometinį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoją Dainių Smatavičių, kuris atitinkamai palaikė artimus ryšius su V. Stefanov.
Anot teismo, buvo fiksuotas „aktyvus, neatitinkantis BPK reikalavimų, netgi provokuojantis STT pareigūnų vaidmuo (pvz.: pasiūlymas S. Baracevičiene susitikti (ne tarnybinėse patalpose) išgerti arbatos, nurodymas „nepaleiskit jų“.
Apeliacinis teismas pabrėžė ir tai, kad nors S. Baracevičienė atsisakiusi dalyvauti nusikalstamą veiką imituojančiuose veiksmuose, ji aktyviai tai darė ir net organizavo juos.
„Teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog S. Baracevičienė elgėsi neteisėtai, toks jos elgesys prieštaravo baudžiamojo proceso nuostatoms, kas yra aktualu ir sprendžiant dėl provokacijos panaudojimo“, – rašoma nuosprendyje.
Toks nuosprendis įsigalioja iškart, bet dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tiesa, pastarasis priima nagrinėti ne visus kasacinius skundus.
Niekada kyšio ir nebuvo, buvo deramasi dėl kreditorių reikalavimų ir UAB Neapolis akcijų išpirkimo.
Gerai kad teisingumas, nors ir ilgai užtrukęs, atėjo.
Teisingumas! Pratempė iki senaties termino ir išlipo sausi taip sakant.