Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-21 |
Gegužės 30 d. 17.30 val. Pilies muziejaus šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2) vyks pirmas viešas knygos „Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: Jono Budrio atsiminimai ir jų kritinė analizė“ pristatymas. Renginyje dalyvaus leidinį parengusio Klaipėdos universiteto (KU) profesoriai Vasilijus Safronovas (knygos sudarytojas) ir Vygantas Vareikis.
2023 m. kurie Seimo nutarimu Lietuvoje buvo paskelbti Klaipėdos krašto metais, į Lietuvą iš Čikagos grįžo ir Klaipėdoje buvo iškilmingai perlaidoti Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos karinės operacijos vado Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos palaikai.
2023 m. rugsėjo 22 d. J. Budrio ir jo žmonos palaikai atgulė Klaipėdos skulptūrų parke. Algirdo Kubaičio nuotr.
KU, prisidėjęs prie valstybinių laidotuvių organizavimo, šiai progai parengė naują leidinį, kuris susitikimo su skaitytojais laukė iki 2024-ųjų: būtent šie metai yra paženklinti Jono Budrio sukakčių – gegužės 10 d. sukanka 135-eri metai nuo jo gimimo, o rugsėjo 1 d. – 60 metų nuo mirties.
Naują knygą, skirtą ne tik istorijos gurmanams, jos sudarytojas V. Safronovas vadina bandymu įgyvendinti paties J. Budrio sumanymą.
„Klaipėdos prijungimą J. Budrys iki gyvenimo pabaigos laikė didžiausiu savo gyvenimo nuopelnu, parašė apie tai virtinę atsiminimų, bet tik dalis jų buvo skirti platesnei auditorijai. Gyvenimo saulėlydyje jis ketino papasakoti daugiau ir atviriau, bet to padaryti nebespėjo“, – leidinio anotacijoje rašo autorius.
Gausiai iliustruotoje 360 puslapių knygoje, kurią išleido KU leidykla, publikuojami visi šiandien žinomi J. Budrio atsiminimai, surinkti iš mažai kam bežinomų publikacijų, archyvų, bibliotekų ir muziejų. Pasak leidinio sudarytojo, J. Budrys juose atsiskleidžia kaip talentingas pasakotojas, besidalijantis su skaitytojais gausybe mažai žinomų detalių.
Knyga skaitytojams į J. Budrio atsiminimus leis pažiūrėti kritiškai. Buvusio Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos operacijos vado ir Klaipėdos krašto gubernatoriaus pasakojimą knygoje papildo išsamūs dr. V. Safronovo įvadai ir komentarai, kuriose tikslinami faktai, pateikiama papildoma informacija ir atskleidžiama, kaip pats J. Budrys tapo pasakojimo apie Klaipėdos prijungimą prie Lietuvos kūrėju.
INFORMACIJA
Jonas Budrys (1889–1964), kuris iki 1923 m. buvo žinomas Jono Polovinsko pavarde, didžiąją gyvenimo dalį dirbo Lietuvos valstybei: 1921–1923 m. vadovavo šalies kontržvalgybai, 1923–1925 m. atstovavo Lietuvai Klaipėdos krašte, 1928 m. perėjo į konsulinę tarnybą, pirma dirbdamas Karaliaučiuje, o nuo 1936 m. iki mirties – generaliniu konsulu Niujorke. 1922–1923 m. jis buvo vienas iš svarbiausių žmonių, parengusių ir įgyvendinusių Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operaciją: vadovavo Ypatingo paskyrimo rinktinei, vėliau Klaipėdos krašto savanorių armijai. Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos istorikų vertinamas kaip esminis valstybės istorijos įvykis, ilgainiui leidęs pasiekti šalies ekonominės nepriklausomybės.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą