Iš Čikagos per Vilnių ir Kauną – į Klaipėdą: tokį kelią po 59 metų atliko 1923-ųjų metų Klaipėdos operacijos vadovo, pirmojo Klaipėdos krašto gubernatoriaus, diplomato Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos – bendražygės Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikai. Juos penktadienį visiems laikams po savo medžių lapija šalia kitų kovos draugų priglaudė Senosios miesto kapinės. Dalies kremuotų palaikų perlaidojimo ceremonija tapo svarbiausiu akcentu, minint 100-ąsias Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva metines.
Palmiros Mart ir Algirdo Kubaičio nuotr.
Prieš tai atsisveikinti su mūsų krašto didvyriu nuo ryto klaipėdiečiai galėjo Marijos Taikos karalienės bažnyčioje, kur prie pašarvotų urnų budėjo Lietuvos kariuomenės garbės sargyba. Kartu su iš JAV atvykusiais velionių artimaisiais atsisveikinimo ceremonijoje dalyvavo šios akcijos organizatoriai – šalies Vyriausybės atstovai, Seimo nariai, Klaipėdos miesto vadovai.
Negausiai į bažnyčią susirinkusiems klaipėdiečiams J. Polovinsko-Budrio biografiją bei to laiko istorines aplinkybes išsamiai apžvelgusi Klaipėdos universiteto istorikė dr. Silva Pocytė jį vadino esant lygiaverčiu Klaipėdos operacijos vykdytoju kartu su Ernestu Galvanausku ir Erdmonu Simonaičiu.
„Iš 75-erių Jono Budrio gyvenimo metų darbas Klaipėdos krašte užėmė neilgą, tik trejų metų laikotarpį, tačiau jis tapo kertine Budrio veiklos vizitine kortele, kartais nustumdama į antrąjį planą kitus Budrio darbus ir veiklas”, – sakė istorikė, apžvelgusi ir tolimesnę jo veiklą tiek einant pirmojo Klaipėdos krašto gubernatoriaus pareigas, tiek dirbant diplomatinėje tarnyboje JAV.
Savo ruožu lietuvių išeivijos JAV šaulių atstovas dėkojo šalies ir Klaipėdos vadovams už surengtą iškilmingą perlaidojimo ceremoniją.
Po gedulingų šv. Mišių jau kur kas daugiau klaipėdiečių į paskutiniąją kelionę palydėti palaikų susirinko į Skulptūrų parką – Senąsias kapines.
Vyriausybės vardu kalbėjusi Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė be kitų J. Budrio nuopelnų minėjo ir jo pastangas Klaipėdos krašte kurti naują muitinės sistemą, policijos ir pasienio tarnybas.
„Sąžininga jo tarnystė valstybei, drąsa prisiimti asmeninę atsakomybę sudėtingiausiose situacijose tebėra kelrodžiu mums toliau kuriant stiprią ir šių dienų grėsmėms atsparią vidaus reikalų sistemą”, – kalbėjo ministrė.
Tuo metu Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus dar kartą dėkojo J. Budrio artimiesiems, sutikusiems dalį garbiųjų giminaičių palaikų leisti perlaidoti Klaipėdoje.
„Ačiū jums, kad jūs radote ryžto žengti šį žingsnį. Žinau, kad jis buvo labai nelengvas, bet tai, ką jūs padarėte, yra vienas svarbiausiu Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šventiniu epicentru ir istoriniu įvykiu, po kurio mes dar ne kartą ar sausio 15-tą, ar kitų Klaipėdos krašto švenčių progomis, ar šiaip eilinę dieną ateisime nulenkti galvą ir kas labai svarbu – atsivesime savo vaikus ir pasakosime jiems tą didžiąją istoriją”, – kalbėjo miesto meras.
Šiltus padėkos žodžius už svetingumą ir iškilmingą ceremoniją, organizuotą trijuose didžiausiuose šalies miestuose, visiems jos organizatoriams ir dalyviams skyrė Budrių šeimos vardu kalbėjusi Victorija Kasuba-Matranga, Reginos Kašubaitės-Budrienės dukterėčia.
LRT tiesiogiai transliavo specialią laidą, skirtą palaikų perlaidojimo ceremonijai bei J. Budrio atminimui. Ją galima pažiūrėti mediatekoje.
INFORMACIJA
Po tarnybos Rusų imperijos kariuomenėje, kur buvo kontržvalgybos viršininku, J. Polovinskas grįžęs į Lietuvą 1921 m. buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus Kontržvalgų dalies viršininku. Ernesto Galvanausko vyriausybės pavedimu 1922 m. jis buvo pasiųstas į Klaipėdos kraštą tirti vietinių gyventojų nusistatymą susijungimo su Lietuva klausimu.
Klaipėdos krašte žvalgybinius duomenis rinkęs J. Polovinskas savo ryžto dėka tapo išsigelbėjimu E. Galvanauskui, nes neatsirado nė vieno karininko, sutikusio vadovauti slaptai karinei operacijai, kurios metu inscenizuojant vietinių gyventojų sukilimą turėjo būti užimtas Klaipėdos kraštas. Tada J. Polovinskas konspiracijos sumetimais ir pasivadino Budriu.
1923-1925 m. būdamas pirmuoju Klaipėdos krašto gubernatoriumi J. Polovinskas-Budrys buvo pagrindinė figūra ir savo politine veikla stengėsi užtikrinti Lietuvos interesus ir destabilizuoti vietinių vokiečių politinius sluoksnius bei Vokietijos įtaką Klaipėdoje.
Po lietuviams nesėkmingų pirmųjų Klaipėdos krašto seimelio rinkimų pasitraukęs iš gubernatoriaus pareigų J. Budrys dirbo Vidaus reikalų ministerijoje, netrukus po 1926 m. perversmo tapo Kriminalinės policijos viršininku. 1928 m. sausį jis perėjo į diplomatinę tarnybą, aštuoneriems metams tapdamas Lietuvos konsulu Karaliaučiuje.
Klaipėdą J. Budrys paskutinį kartą matė 1936-ųjų rugsėjo 24-ąja, kai laivu „Marienholm“ su šeima išplaukė į Švediją, o iš ten – į Ameriką, kur buvo paskirtas Lietuvos generaliniu konsulu Niujorke.
J. Budrys, eidamas 76-uosius metus, 1964 m. rugsėjo 1-ąją buvo palaidotas Čikagos lietuvių kapinėse. Po mirties šalia vyro atgulė ir žmona Regina.
Dalis jų abiejų kremuotų palaikų liko šeimos kape Čikagoje, kita dalis nuo šiol ilsėsis Klaipėdoje prie paminklo 1923-ųjų sausio įvykių dalyviams.
Daugiau apie J. Polovinsko- Budrio nuopelnus mūsų kraštui rasite „Atviros Klaipėdos” ankstesniuose rašiniuose.
Komentuojama ,kad nebuvo mažlietuvisškų akcentų jų tikrai buvo ir Išeivijos šaulių atstovo kalboje ir specialus išeivijos šaulių vainikas su Mažosios Lietuvos trispalvė išsiskyrė iš visų,gaila kad čia nėra jo nuotraukos.Dalbavo ir gražią kalba pasakė liuteronų kunigas.
Iškraipyta informacija. J. Polovinskas-Budrys nebuvo sukilimo organizatorius. Jis atliko kitą funkciją. Keista, kad perlaidojimo ceremonijoje nebuvo mažlietuviškų akcentų: mišios – katalikų bažnyčioje ( o turėjo būti bent jau ekumeninės), prie kapo nebuvo pakviestas kalbėti nė vienas lietuvininkas. Atrodė, kad čia svarbi tik Didžioji Lietuva. Neatsitiktinai kalbantieji dažniau vartojo terminą „prijungimas”, o ne „susijungimas”: „Mažoji Lietuva buvo prijungta prie Didžiosios”. Kai kam – skaudu.
Jei skaitėt mano tekstą, aš naudoju žodį susijungimas. Toliau tekste, cituojant S. Pocytę, nurodytos trys svarbiausios Klaipėdos įvykių organizatorių pavardės, ne tik vieno Budrio. Ir trečia – bažnyčioje kalbėjo ir liuteronų kunigas, jis buvo ir Skulptūrų parke. P.S. Tikrai ne lietuvininkai buvo 1923 m.sausio įvykių iniciatoriai, išskyrus keletą: dauguma iš jų buvo nusistatę prieš.
Kur yra senosios miesto kapinės? Joniškės gatvėje? Ar šitos nebe senosios? Kaip suprantu, Skulptūrų parkas vėl kažkieno valia virsta kapinėmis? Kada tas procesas prasidėjo, ar ne tik po parko rekonstrukcijos? O kaip paaugliai su riedlentėmis, šokinėjantys laiptais ir bordiūrais, netrukdys kapinių rimčiai? Eisim pasivaikščioti į kapines su skulptūromis…
Kažkam su galvomis negerai.
Ta vieta, kaip buvo kapinės, taip ir liko.
„Jonas Polovinskas-Budrys – žmogus, atvėręs Lietuvai langą į pasaulį”. Kas čia darosi? Petras I iškirto langą į Europą- Jonas Polovinskas-Budrys – žmogus, atvėrė Lietuvai langą į pasaulį. Ar tai istorikai tik taip sugeba stereotipai mąstyti? Ar jau durys- tai ne prestižas- reikia per lankus lįsti?
Kažkaip nelabai žmogiška palaikus dalinti. Ir kaip tenai su paskutine mirusiųjų valia? Tai viena. O kita. Per televiziją girdėjau, kad Polovinskas- Budrys buvo „sukilimo organizatorius”, tai kur tada visa tuometinė Lietuvos vyriausybė? Ir ką taip didvyriško P.-B. padarė? Kuriame garbinimo objektą.
Visi žinom,kas domėjosi istorija, kaip buvo prijungtas Klaipėdos kraštas.Nieko čia didvyriško,ypač Klaipėdai,nematau.
Ačiū labai Žurnalistei už puikią informaciją. Prisipažinkim, klaipėdiečiai, mažai,per mažai žinojome apie tokius svarbius ŽMONES mūsų miestui,miesto istorijai. Kur savivaldybės specialistai? Ar yra iš vis tokių kurie gali skleisti visuomenei tokias žinias? Šiek-tiek gėda, kad nesimatė visai Kl. savivaldybės indėlio į palaikų pervežimą, taip pat viso renginio paruošimą? Ar yra toks Kultūros skyrius? Ar iš tikro Klaipėda pagal Kultūros indeksą iš 60 savivaldybių Klaipėda… 43 vieta…. „Kultūros specialistui” buvusiam merui Grubliauskui ne gėda? Atrodo, kad jo net nesimatė svarbiame renginyje? Vat, Jūros šventę organizuoti kultūros darbuotojai tai moka..Juk tai jiems pelninga,daug pinigėlių uždirba, o ir išminties ne daug reikia.. Svarbu kad būtų daug….alaus…..
Dėkoju, tačiau iš dalies noriu apginti ir savivaldybę, kuri tikrai prisidėjo prie renginio, o po jo išplatino pranešimą spaudai. Bet kadangi rengiau autorinę informaciją, iš jo panaudojau tik vieną sakinį. Beje, J. Budrio artimieji dėkojo ir savivaldybės vadovams už perlaidojimo organizavimą – būtent tai ir yra tas vienas panaudotas sakinys iš pranešimo str. pabaigoje (ir dar viena, paskutinė, savivaldybės foto 🙂
Jeigu būtų daroms bendra nuotrauka su nabašninku, tuomet Grubliausko šmėklą tikrai šalia būtume pamatę.
Dauguma gyventojų atvykėliai…