Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-07-22 |
Mes visi skirtingi. Vieni jauni, kiti maži, kai kurie jau seni. Net ir mąstome skirtingai. Vieni sugeba, kiti – nelabai. Nors ne ligoniai. Kuo tai pasireiškia? Sugebėjimais rasti pasaulio ryšius ir numatymu. Kas bus, jei įvyks tai ar tai. Ką daryti, jei klostosi man nepalanki situacija. Kovoti, dirbti ar viską mesti?
Tai svarbu ne tik verslininkui, bet paprastai visiems. Nesiimsiu dalinti „protingų“ patarimų, nes jie reikštų tik nedažnų situacijų aprašymą ir gražius palinkėjimus.
Kuo svarbus numatymas? Sugebėjimu planuoti. Vaikai, gaunantys pinigų iš tėvų, labai dažnai puola juos leisti, negalvodami, kas bus po to, kai jie baigsis. Studentas, gavęs pirmą stipendiją, sunkiai randa pinigų maistui. Įstaiga, gavusi lėšų naujai įrangai, ne visada turi specialistų, kurie su ja dirbs. Valstybė, nenumatanti, kas vyks ekonomikoje po dešimties metų, išleis biudžeto pinigus ne tam, kas turėtų juos gauti.
Tiesa, nereikia painioti plano ir planavimo, nes pirmasis reikalauja ir tam tikro profesionalumo, kai antras yra esminis mūsų gyvenimo elementas. Negali išsikepti kepsnio, jei neturi mėsos ar net jos pakaitalo, negali pavalgyti, jei neturi produktų.
Negali kaltinti kitų, kad jie nemoka kai kurių dalykų. Ne visi moka žaisti krepšinį ar šokti baletą. Yra ir tokių, kurie knygų neskaito, jiems gali pakakti trumpų žinučių telefone arba nieko. Jei jiems gerai, tai gal ir gerai? Visuomenė yra didelė, todėl randasi, kas padeda ar net pasirūpina. Jei galime rūpinti katėmis ir joms statyti namelius, tai kodėl palikti benamius likimo valiai? Tiesa, katėmis rūpintis maloniau, jos ir arčiau ir nereikalauja nuolatinio dėmesio. Čia kaip su antimis ar gulbėmis – pašėrei ir džiaugiesi dvi dienas: koks aš geras.
Nesugebėjimas numatyti kad ir artimiausią ateitį kainuoja tiesiogine šio žodžio prasme. Skelbiamos „akcijos“ ir prisiperkama pigesnių, bet nelabai ar visai nereikalingų daiktų. Gal ir vertingas pirkinys, bet … Vėliau pasirodo, jog jo visai nereikia.
Tai ne spėjimas, tai numatymas arba planavimas. Aišku, kad ir pastarasis gali būti nesėkmingas, nors jo nauda yra didesnė nei tik emocinis pasirinkimas.
Ateitis yra nenuspėjama, bet numatoma. Žmonės kartais klysta su savo planais. Bet protingas žmogus skiriasi nuo kito tipo tuo, jog jas taiso ir nekartoja. Kaip sakė žinomas fizikas: keista, kai žmogus kartoja tą pačią operaciją ir tikisi skirtingo rezultato.
Žinoma, kad gyvenimas nėra jau labai paprastas, nors to ir labai norėtųsi. Įtakų pilna ir labai įvairių. Šeima yra ta visuomenės dalis, kuri yra pamatu. Todėl mokėti numatyti ne tik savo, bet ir vaikų ateitį turėtų ne tiek seneliai, kiek tėvai.
Kaip sako specialistai, „realybėje egzistuoja kelios ateitys. Ateitis – tai daugybė galimų rezultatų, kuriuos formuoja daugybė kintamųjų ir dabartyje priimtų sprendimų. Skirtingi pasirinkimai, veiksmai ir įvykiai gali lemti įvairius galimus scenarijus“.
Šie gana bendri apibūdinimai, deja, yra labai reikšmingi. Jei įmonės ar įstaigos vadovas tesugeba spręsti smulkius personalo konfliktus, tai labai greitai paaiškėja, jog jis nereikalingas, o įmonė ar įstaiga staiga krenta į ekonominę duobę. Dar labiau ši yda atsiskleidžia politikoje. Tai asmenys, užimantys ateities kūrėjo vaidmenį (priminsiu, kad planavimas yra Seimo ir savivaldybių darbas), tad įvairūs gražuliai ne tik neatlieka šios pareigos, bet ir trukdo kitiems. Tiesa, čia priekaištai ne „išrinktiesiems“, o jų rinkikams.
Žmonės, nemokantys ar nesugebantys numatyti reikiamu lygiu, turėtų būti vykdytojais, o ne „planuotojais“. Tas matyti turtingos nafta Venesuelos ekonomikoje arba mūsų kaimyno – Rusijos – valdyme. Ateitis kainuoja brangiai ir nereikia tuo švaistytis.
Eiliniai pezalai. Aiškiai suprantama, kad valevičius vaidina ar net susitapatina su Moze, bet mes pasimokėme iš žydų, ir mūsų už nosies po „dykumą” nepatampysi. Mes puikiai matome, kad tokie „mozės” tik drumsčia vandenį, kad pritelpantys kuo daugiau prisigaudytu. Dabartis ir ateitis priklauso sukčiams, melagiams, vagims ir kitokiems „artistams”, kurie mulkina eilinius žmones. Kol žmonės nebadauja, visas tas „elitas” gali vogti žmonių uždirbtus ir mokesčiu pagalba atimtus pinigus, nes jėgos struktūros veikia „elito” nurodymu, todėl dirbančiajam ateities nėra, o „elitas” „kuria” sau ateitį tiek, kiek sugeba pavogti, bet GRABAS kišenių neturi ir net anglijos karalienė visus savo turtus paliko šiapus Rubikono.
Puikus prisipažinimas. Tik bjaurus tai gali matyti pasaulį kuriame gyvena
Užimtumo tarnyba: daugėja darbuotojų iš Azijos ir Afrikos
Iš Afrikos atvykusių skaičius dabar siekia 1,4 tūkst. – jie turi 40 šio žemyno šalių pilietybes. Afrikiečių per metus padaugėjo 600 – pernai jų dirbo 800. Gausiausiai darbo rinkoje atvykėlių iš Nigerijos – šiemet 330, pernai – 266. Taip pat Zimbabvės (216), Kamerūno (179), Egipto (175), Maroko (134), Ganos (95), Alžyro (39), Kenijos (35), Tuniso (28), Eritrėjos (21), Pietų Afrikos (20). Daugiausia jų dirba vidutinės kvalifikacijos darbus (52 proc.), aukštos kvalifikacijos – 29 proc., nekvalifikuotus – 19 proc. Daugiausia dirbančiųjų iš Afrikos – Vilniuje ir Kaune.
Lietuva, Tėvyne mūsų
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia. (Križiuočiai neužkariavo, protėviai krauju ir savo gyvybės kaina šalį apgynė, hitlerį Rusai sumušė, Rusai prieš 30 metų patys išėjo, šiandien kryžiuočių diviziją patys įsiprašom, negrų ir babajų prisivežam, kad tik „verslinykai” daugiau pelno gautų, nebeliks Lietuvos ir Lietuvių Tautos, bus tik žydų makabė ir babilonija)
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/uzimtumo-tarnyba-daugeja-darbuotoju-is-azijos-ir-afrikos-120037868
ir tai verta žinoti