Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-08-06 |
Nors pavasarį Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) tvirtino, jog norint užbaigti mediacijos procesą dėl Giruliuose esančios Skautų gatvės likimo bereikia sulaukti Klaipėdos savivaldybės pritarimo arba nepritarimo, iš vietos nuo praėjusių metų gegužės iki šiol nepajudėta.
Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Gintaro krantas“ nuo 2006-ųjų laiko užkardu ir tvora užtvertą Skautų gatvės atkarpą, einančią per jai išnuomotą sklypą. Pasak istoriko Vasilijaus Safronovo, XIX a., kai būsimuosiuose Giruliuose buvo pradėta plėtoti rekreacinė zona, buvo suformuota ir kurorto promenada (Badepromenade), jūros link vedusi nuo girininkijos ūkio per kurhauzą. Jos trasos likutis ir yra šiandieninė Skautų gatvė. Sovietmečiu šioje vietoje buvo įkurta prekybos uostui priklausiusi pionierių stovykla, kuri buvo privatizuota kartu su ja valdžiusia Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”) ir galiausiai virto gyvenamuoju kvartalu.
Pirmą sykį klausimą, ar teisėtai užtverta dalis Skautų gatvės, einančios per kvartalą, dar 2006-ųjų kovą iškėlė tuometinė dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistė Natalija Mogučaja-Vaineikienė. Klaipėdos savivaldybės administracijai galiausiai nusprendus įregistruoti šią gatvę kaip miesto turtą, to padaryti nepavyko, nes dalis gatvės pateko į bendrijai „Gintaro krantas“ išnuomotą sklypą, o servituto čia neliko dar 2003 metais, kai tuometinė apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, vėliau pati įsikūrusi šiame kvartale, pasirašė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo su sklypo nuomininke „Klasco“. 2004 m. gruodį apskritis nutraukė sutartį, pasirašytą su „Klasco“, ir sudarė sutartį su „Gintaro krantu“, kuris prieš tai buvo šio sklypo subnuomininkas.
Galiausiai savivaldybė kreipėsi į NŽT, kad ši pašalintų kliūtį miestui tapti gatvės savininku. Pastaroji atliko patikrinimą ir konstatavo, kad sklypo dalis (gatvė, keliai prie namų bei plotas, kuriame bendrija esą ketina statyti bendruomenės namus) naudojama ne pagal paskirtį ir nusprendė nutraukti jo nuomos sutartį. Toks sprendimas sukėlė bendrijos nepasitenkinimą ir ji pateikė ieškinį. Šioje, iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nukeliavusioje byloje, bendrija kaip įrodymą pateikė 1998 m. lapkritį darytą nuotrauką, liudijančią, jog ir iki kvartalo statybų pradžios čia buvo uždara teritorija, per kurią nevyko tranzitinis eismas.
LAT šią bylą grąžino apygardos teismui, kuris nurodė ją nagrinėti pirmai instancijai. Pernai gegužę Klaipėdos apylinkės teismas pagaliau vėl surengė posėdį atnaujintame procese dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, tačiau jis truko neilgai. „Gintaro kranto“ advokatas Jovitas Elzbergas tada išdėstė, jog esą atsiradus naujai miesto valdžiai galbūt jau galima taikiai išspręsti šį ginčą.
„Turinio atsakovas šioje byloje yra savivaldybė, o NŽT tik formalus”, – teigė jis.
Įsiklausius į advokato samprotavimus buvo padaryta kelių mėnesių pauzė, bet po jos paskirtas posėdis nebeįvyko. Teismas „Atvirą Klaipėdą“ tada informavo, jog buvo gauti NŽT ir Klaipėdos savivaldybės prašymai dėl teisminės mediacijos taikymo.
Šį balandį NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vyresnysis patarėjas Ruslanas Golubovas teigė, kad dėl „Gintaro kranto“ pateiktos galimos taikos sutarties sąlygų laukiama Klaipėdos savivaldybės administracijos nuomonės – pritarimo arba nepritarimo. Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas tada dėstė, jog nieko negali komentuoti, nes mediacijos dalyviai įsipareigojo neatskleisti jos metu sužinotų aplinkybių bei taikos sutarties projekto detalių.
Visgi planuotas teismo posėdis balandžio pabaigoje taip ir neįvyko. Po to terminas mediacijai teismo sprendimu buvo pratęstas jau du kartus – dabar jau iki rugsėjo.
Žinia, „Gintaro kranto“ bendrijai anksčiau vadovavo A. Vaitkaus politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai” narys, verslininkas Arūnas Tuma. Registrų centro duomenimis, jis ir dabar yra šios bendrijos valdybos narys. Atverti Skautų gatvės nenori ir šalia esanti Poilsio namų ir kitų negamybinių pastatų savininkų bendrija „Bangos aidas”, kurioje namą turi kitas A. Vaitkaus komandos narys, verslininkas Vidmantas Dambrauskas.
A. Vaitkus, dar pernai „Atviros Klaipėdos“ žurnalisto paklaustas, ar jis galės priimti objektyvų sprendimą, kai bendrijos valdybos nariu yra jo bendražygis A. Tuma, tuo neabejojo.
„Manęs labai dažnai klausia, ar galėsiu spręsti vienus ar kitus klausimus, nes dirbau uoste. Esu žmonių išrinktas meru spręsti visus aktualius klausimus. Ir laikausi pozicijos, kad joks privatus interesas negali būti aukščiau už visuomeninį. O teisės viršenybė turi būti, galiojantys sprendimai turi būti vykdomi”, – tada tikino A. Vaitkus.
Kartu jis pabrėžė, jog kiek jam kartų yra tekę būti minėtoje vietoje, jis visada matė, jog Skautų gatve galima praeiti ar pravažiuoti su dviračiu. Anot mero, egzistuoja „specifinis politinis požiūris į šį rajoną”, nes mieste netrūksta ir kitų vietų, kur yra užkardais užtverti pravažiavimai.
Šiame kontekste galima prisiminti kaip klapčiukas Vaitkus sutvarkė kito savo viršininko – Udovickio reikaliuką, kuomet „laikinai” buvo panaikinta krepšinio aikštelė Skulptūrų parke prie Udovicko namo.
Draugelių teritorija, kaip į akis poto žiūrės. O miestelėnų interesai jam nerūpi.
Šalin rankas nuo pajūrio! Pajūrį buožėms!
Šiaip Vaitkus net teismų yra pripažintas pažeidęs privačių interesų derinimą. Keista kaip su tokia biografijos dėme bandoma vaizduoti teisuolį ir koliagelius sprendimus keisti į savo vienasmeninius.
Pabandykite atrasti ką pažeidęs konkrečiai – nustebsit, kad nerasite. Rasite tik „jeigu būtų, tai galėtų pažeisti”