Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-08-10 |
Turime daug gražių lietuviškų patarlių. Viena iš popsiškiausių: melo kojos trumpos (nepainioti su D. Trumpu). Deja, bet sociologiniai tyrinėjimai rodo, jog melagienos socialiniuose tinkluose yra gerokai populiaresnės nei teisingos mintys. Ir žymiai greičiau plinta. Kam jų reikia ir ką jos daro?
Atsakyti į pirmą klausimą labai sudėtinga, nes melagienų poreikis yra didelis politikoje, prekyboje, reklamoje, asmeniniuose santykiuose ir t.t. Informaciniame kare jos yra pagrindinis ginklas, kai viena valstybė nori sukelti sumaištį kitoje ir tuo pačiu ją nusilpninti.
Galiu priminti Rusijos puolimus per Covid epidemiją apie baisų mirtingumą Italijos ligoninėse, ataką prieš Ukrainą sėjant abejones apie prezidento galias ir jo teisėtumą, turime daug liudijimų siekiant kompromituoti Paryžiaus olimpines žaidynes. Kitaip sakant, šis ginklas yra santykinai pigus ir turi didelę galią. Tankai ar lėktuvai bei raketos kainuoja milijardus, o melagienos tekainuoja milijonus.
Pirma išvada: tokiomis informacinėmis atakomis siekiama sukelti papildomų problemų, siekiant nukreipti dėmesį nuo esminių ir svarbiausių dalykų, keliant nepasitikėjimą savo valdžios institucijomis (pavyzdžiui, sveikatos sistemos veiksmais per Covid epidemiją) ir griaunant priešą iš vidaus.
Naujos vidinės įtampos nepadeda vienijimuisi krizių atveju, tuo pačiu visuomenės organizmas tampa imliu bet kuriai socialinei infekcijai. Anksčiau esu aprašęs, kaip dirba šis mechanizmas, jei kam įdomu, galima apie tai paskaityti knygoje „Manipuliacija arba kaip paveikiami žmonės“.
Atsakymas į antrą klausimą kiek sudėtingesnis. Melagienų gimimas gali būti sąmoningas/tikslinis arba netyčinis. Paskutinį atvejį aptarčiau specialiai, bet kitame straipsnyje.
Kodėl melagienos populiaresnės už paprastus ar mokslinius tvirtinimus? Specialistai mato, kad dažnai jos yra emocinės. Dažniausia iš jų – baimė. Kaip tik ji sukelia dėmesį nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus, išsimokslinimo ar socialinės padėties.
Smulkių ar stambesnių kataklizmų laiku ji gali sukelti paniką, kuo naudojasi propagandistai ar ekonominiai konkurentai. Kartais naudojamas žmonių noru matyti kai kuriuos žmones nemaloniose situacijose (žymių šeimos narių gyvenimo naujienos). Juolab kad socialiniai tinklai jau daugumai tapo įprasta gyvenimo aplinka. Nes pasitikima pačiais tinklais, nesvarbu, ką jie sako.
Tyrimas, rodantis, kad melagienos plinta gerokai plačiau ir greičiau nei jų paneigimai, nemato vieno akivaizdaus dalyko – vartotojo. Jis nėra jau toks vienodas. Skiriasi savo amžiumi (vaikai, paaugliai, suaugę, senoliai), lytimi (berniukai, mergaitės, moterys ir kai kada vyrai). Tiesa, svarbiausias dalykas čia yra proto kritiškumas. Jis tiesiogiai nepriklauso nuo išsimokslinimo, tačiau nuo sugebėjimas mąstyti savarankiškai. Čia yra viena iš didžiausių dabartinės visuomenės problemų.
Kalbėti štampais, elgtis įprastai yra paprasčiau nei ką nors kurti. Manau, kad kritinio mąstymo pradininkas yra Renė Dekartas, kuris, deja, žinomas kaip matematikas ir jo vardu vadinamų koordinatų autorius. Pirmiausia jis yra didelis filosofas, mąstymo pamatu iškėlęs abejojimo principą.
Gal kas ir yra girdėję žinomą mintį: Cogito ergo sum. Mąstau, vadinasi esu, o to mąstymo pradžia – abejonė. Žmogus, kuris turi kritinio mąstymo pradmenis, mažiau paveikus melagienoms, kokios gąsdinančios ar patrauklios jos bebūtų. Deja, mokyklose to nemoko. O reikėtų.
Parašykite komentarą