Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-08-11 |
Lygiai prieš 90 metų į Klaipėdą plūdo tūkstančiai Lietuvos gyventojų, kad sudalyvautų pirmojoje Jūros šventėje, tada pavadintoje Jūros diena.
Šios sukakties proga „Atvira Klaipėda“ papasakos, kas vyko šios šventės, kurios tarpukariu taip ir nebepavyko pakartoti, metu.
Ideologinis aspektas
Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Praeitis kaip konflikto šaltinis. Tapatybės ideologijų konkurencija XX amžiaus Klaipėdoje“ rašo, kad 1933 m. Lietuvos politikos kursui Klaipėdos krašte pakrypus forsuoto integravimo linkme, viena aktyviausių organizacijų, toliau turėjusių stiprinti Lietuvos ir Klaipėdos vienybės ryšį bei šitaip palaikyti prolietuvišką tapatybės orientavimą Klaipėdos krašte, tapo Lietuvos ir Klaipėdos kultūrinio bendradarbiavimo sąjunga (vėliau – Lietuvos vakarų sąjunga). Pagrindiniu jos veiklos siekiu tapo Lietuvos ir Klaipėdos saitų stiprinimas, orientuotas į auditoriją tiek Lietuvoje, tiek ir į prolietuviškai nusiteikusius gyventojus Klaipėdos krašte. Anot istoriko, panašu, kad ir sumanymas 1934 m. Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje surengti Jūros dieną taip pat gimė šios sąjungos veiklos rėmuose.
„Šis renginys turėjo būti rengiamas kasmet ir atlikti kelias funkcijas. Pirma, Jūros dienos turėjo suartinti Lietuvos gyventojus su Klaipėda, įtvirtinti tezę, kad Klaipėda „mūsų“, Lietuvos. Per keliolika pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų jau buvo gana toli pažengta lietuvių mentalitete įtvirtinant jūros kaip „maitintojos“, „nepriklausomybės laiduotojos“ ir pan. įvaizdžius, turėjusius įveikti ir potencialiai pakeisti lietuvių kaip „agrarinės tautos“ (arba, kaip neretai teigta tarpukariu, vartojant klasikinės geopolitikos sąvokas, „kontinentinės tautos“) mentalitetą. Be to, Lietuvos viešajame diskurse tarpukariu, ypač po 1923 m., buvo tvirtai įleidęs šaknis jūros tapatinimas su Klaipėda. Lietuvos „išėjimo prie jūros“ idėja 1923-1939 m. buvo beveik išimtinai tapatinama tik su disponavimu Klaipėdos uostu; Lietuvai priklausęs pajūrio ruožas su Palanga ir Šventąja, neįėjęs į Klaipėdos krašto ribas, figūravo kur kas rečiau ir faktiškai nebuvo laikomas lygiaverčiu. Kitaip tariant, jūra buvo simbolis, kuris lietuviams pirmiausia asocijavosi su Klaipėda. Tačiau didžiausia problema buvo tai, kad daugelis lietuvių jūros akyse net nebuvo matę. Jūros diena turėjo šią problemą išspręsti“, – rašo V. Safronovas.
Pasak istoriko, 1934 m. Kaune ir Klaipėdoje buvo sudaryti centriniai Jūros dienai rengti komitetai (vyr. komiteto Kaune pirmininkas buvo inž. Zenonas Bačelis, Klaipėdos komiteto – prof. Jonas Šimoliūnas). Pastarieji greta rūpinimosi praktiniais renginio organizavimo reikalais ėmė labai aktyviai postuluoti ideologinę jo svarbą, bendradarbiavo su kitomis visuomenės organizacijomis – Vilniui vaduoti, Šaulių, Kūrėjų savanorių sąjungomis, jaunalietuviais, pavasarininkais, skautais, Lietuvos jachtklubu.
Į šventę vežė labai pigiai
Liepos viduryje spauda pranešė, kad Vyriausybės nutarimu visiems keleiviams, vykstantiems į šią šventę iš bet kurios geležinkelių stoties, bus suteikta 87,5% nuolaida nuo III klasės pilnos suaugusio keleivio bilieto kainos – reikėjo pateikti tik kurios nors iš minėtųjų organizacijų išduotą nustatytos formos liudijimą.
Lengvata vykimui į Klaipėdą galiojo rugpjūčio 9-12 dienomis, o grįžimui – 11-14 dienomis. Lengvatinius bilietus reikėjo pirkti iškart į abi puses.
Ekskursijos iš visos Lietuvos atvyksta į Jūros dieną. 2004 m. leidinio „Jūros šventė“ („Libra Memelensis“) nuotr.
Po savaitės buvo pateikta instrukciją, kad į šventę reikia vykti ne pavieniui, o ekskursijomis, kurias sudarė minėtosios organizacijos. Joms turėjo būti pateikti ir kitų organizacijų sąrašai su sumokėtu kelionės mokesčiu ir nustatytu papildomu organizaciniu priedu. Ekskursijoms buvo galima užsirašyti iki rugpjūčio 7 dienos.
„Iš kiekvieno vykstančio į Jūros Dieną būtinai turi būti paimta Jūros Dienai ruošti mokestis. Kauniškiai moka po 1,5 lito, o provincijos ekskursantai po 1 litą. Jūros Dienai žetonai privalomi kiekvienam iškilmių dalyviui, todėl organizacijos, kurios jų jau turi, prašomos pardavinėti juos po 30 ct. kiekvienam užsirašančiam į ekskursiją. Visos organizacijos vyksta į Jūros Dieną su vėliavomis (kurios neturi organizacijos vėliavų, tos vyksta su tautinėmis) ir orkestrais ir dalyvauja šventėje organizuotai.
Organizacijom nepriklausą asmenys, prisirašę į ekskursiją prie kurios nors organizacijos, vyksta drauge su ja ir laikosi tos organizacijos nustatytos tvarkos ir drausmės. Ekskursijos bus vežamos specialiais traukiniais, kurių pirmasis iš Kauno išeis rugpjūčio 9 dieną, o kiti iš Kauno ir provincijos rugpjūčio 10 ir 11 dienomis. Vaikai daugiau kaip 4 metų moka kaip suaugę. O mažus vaikus vežti nepatariama“, – šventės organizacinio komiteto nurodymus skelbė „Lietuvos aidas“.
Nuvykus į Klaipėdą svečiai registracijos punktuose buvo paprašyti įsigyti 30 centų kainavusius „Jūros dienos“ vadovus.
Neringos muziejų nuotr.
Autobusų vairuotojams, kurie veš keleivius į Jūros dieną iš Plungės, Mažeikių, Skuodo, Telšių ir Kretingos rajonų, buvo nurodyta juos išlaipinti Kanto (dabar – Lietuvininkų) aikštėje „ant pievelės“. Toje pačioje vietoje buvo numatytas ir išvažiavimo taškas atgal.
Kad pamaitintų ir pagirdytų leido dirbti ilgiau
Per šventę, šeštadienį ir sekmadienį, Klaipėdos valdžia leido visoms maisto parduotuvėms prekiauti iki 21 val., o kitoms – iki 19 val. Kioskams leista dirbti iki vidurnakčio, o restoranams ir aludėms – iki 3 val. ryto.
„Visos maitinimo įmonės: valgyklos, kepyklos, restoranai suregistruoti ir paskelbti informacinėje knygelėje, atvykusieji iš jos sužinos kur gali pavalgyti ir kiek kaštuoja. Be to, Lietuvos Eksportas trijose vietose įrengė palapines, kuriose bus pigiai
parduodamas maistas ir nesvaigūs gėrimai. Kad visi turėtų nakvynes atsargai daugelyje vietų įrengtos palapinės, nes manoma, kad mokyklų, kareivinių ir privačių butų patalpų neužteks. Viešbučiuose visos vietos jau ketvirtadienį buvo užimtos“, – informavo spauda.
Minėtąsias palapines buvo numatyta statyti ties Melnragės švyturiu, prie uosto ir Smiltynėje.
Miestas skendo trispalvėse
Aprašydamas šventę „Lietuvos aidas“ tvirtino, kad traukiniai į Klaipėdą „iš visų kraštų ėjo net po kelis papildomai, buvo pripildyti tiek, kiek tiktai buvo galima“.
„Niekas perdaug nesistengė surasti bent kur nors prisėsti. Beveik kiekvienas traukinys buvo sausakimšai prisigrūdęs stačių“, – rašė dienraštis.
Anot jo, Klaipėdos geležinkelio stotis, centro ir autonominės valdžios įstaigos, daugelis privačių namų buvo papuošti trispalvėmis.
„Tautinės vėliavos plevėsavo visose gatvėse, net ir visai mažose. Svetimų valstybių konsulatai, atjausdami mūsų tautos entuziazmą, iškėlė vėliavas. Net uoste stovėjusieji svetimi laivai pasidabino iškilmių proga vartojamomis vėliavėlių girliandomis“, – rašė „Lietuvos aidas“.
Gimė jūrinė ceremonija
Pirmoji šventės diena, anot jo, buvo pradėta „įspūdingomis iškilmėmis pagerbti tuos, kurie žuvo jūroje ir dėl jūros“. Prie krantinės, kur vyko šios iškilmės, rikiavosi vietinė kariuomenės įgula, organizacijos su savo vėliavomis ir orkestrais, „tūkstantinės žmonių – klaipėdiškių ir atvykusiųjų – minios“, gausus būrys spaudos atstovų, tarp jų ir svečiai iš Čekoslovakijos. Čia buvo atlaikytos katalikų ir evangelikų pamaldos, po kurių kunigas Jurkus pašventino „kuklų kryžių prie uosto molo“, skirtą prieš metus prie molo žuvusiems trims jūrų skautams, plaukusiems su jachta „Budys“.
Vėliau šventės rengimo komitetai, uosto ir spaudos atstovai bei būrys svečių laivu išplaukė į jūrą, kur nuleido vainiką žuvusioms jūroje pagerbti.
Klaipėdos uosto valdybos tarnautojai ruošiasi nuleisti vainiką į jūrą jachtos „Budys“ sudužimo vietoje. Nuotraukoje antras iš dešinės inžinierius Jonas Šimoliūnas, antras iš kairės – Romanas Vilčinskas. Centre – Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Daugirdas. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr
„Prof. Šimoliūnas su jauniausiu Lietuvos jūrininku tąjį vainiką nuleido į smarkiai bangavusią jūrą. Ant molo žąsele išsirikiavę žuvusius jūroje pagerbė prof. Kolupailos vadovaujami ekskursantai, kurie baidarėmis laimingai pasiekė Klaipėdą“, – rašė laikraštis.
Buvo ir eisena
Po šių iškilmių visos organizacijos ir kariuomenė nužygiavo į miesto kapines pagerbti Klaipėdos sukilimo operacijos aukų – ant jų kapų, anot laikraščio, buvo sudėta daugybė vainikų. Po ceremonijos kapinėse visos organizacijos su orkestrais, vėliavomis ir deglais ir įvairiais šūkiais „surengė milžinišką įspūdingą eiseną Klaipėdos gatvėmis“, kuri sustojo prie gubernatūros (dabar – banko „Luminor“ pastatas Liepų gatvėje) pagerbti ir pasveikinti krašto gubernatorių dr. Joną Navaką.
„Visų organizacijų ir visuomenės vardu žodžiu dr. Navaką pasveikino Jūros Dienai ruošti Klaipėdos komiteto narys dr. Jurkūnas. Jis pareiškė, kad gubernatoriaus padarytais žygiais atstatyti valstybės autoritetą džiaugiasi visa Lietuva, nes tik dabar pradedama giliau jausti, kad čia mūsų žemė, kad čia Lietuva. Eisenos dalyviai sušuko gubernatoriui griausmingą valio ir sukėlė entuziastiškas ovacijas“, – rašė „Lietuvos aidas“, turėdamas omenyje ryžtingą šio gubernatoriaus kovą su Klaipėdos naciais.
Laikraštis citavo ir paties J. Navako miniai pasakytą kalbą, kurioje be istorinių įžvalgų ir jūros reikšmės taip pat dominavo minėtųjų politinių įvykių tema.
„Į lietuvių pajūrio kraštą paskutiniuoju laiku buvo įsiskverbusios svetimos Lietuvos valstybei srovės, atnešusios į kraštą žmogaus neapykantos sėklą. Dr. Šreiberio direktorijos palaikomos ir remiamos priešvalstybinės organizacijos rengėsi ginkluotu sukilimu Klaipėdos kraštą atplėšti nuo Lietuvos. Priešvalstybinės organizacijos, įsikūrusios Klaipėdos krašte, ginklavosi, darė kariškas mankštas, terorizavo ir žudė ramius gyventojus. Visa tai buvo daroma svetimos valstybės organizacijų nurodymais, paremiant tą valstybės išdaviko žygį pinigais ir telkiant kitokios paramos. Nusikaltusiems valstybės išdavimu yra iškelta byla ir ji netrukus bus nagrinėjama kariuomenės teisme. <…> Pamažu į kraštą pradeda grįžti pasitikėjimas, viešoji tvarka atstatoma. Lietuvių tauta, atsistojusi prie jūros, tvirtai ją saugos ir neleis, kad pajūrio gyvenimas butų drumsčiamas“, – dėstė gubernatorius, kurio kalba, anot laikraščio, buvo palydėta Tautiška giesme ir „neatbaigiančiomis griausmingomis ovacijomis“, o tautiškai pasipuošusios moterys įteikė gubernatoriui gėlių iš Vilniaus.
Pasak dienraščio, vis šaukdama gubernatoriui „valio“ eisena patraukė Klaipėdos gatvėmis.
Smiltynė – šventės epicentras
Pasak laikraščio, „kupini keltai“ plukdė šventės svečius į Smiltynę.
Jūros dienos akimirka. Mečislovo Barkausko (Lietuvos jūrų muziejaus archyvas) nuotr.
„Ypač buvo pamėgta žvejų laivai, kurių Klaipėdon buvo suplaukusių beveik iš visos Neringos“, – skelbė dienraštis.
Pirmąją šventės dieną užbaigė iki vėlyvos nakties Kuršių mariose vykęs „karnavalas“.
Šventės Klaipėdoje sporto varžybų dalyviai ir žiūrovai Smiltynėje, prie Kurhauzo. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
„Smiltynės krantas buvo iliuminuotas šimtais elektros lempučių, o dangus kartkartėmis nušvisdavo tūkstančiais ugnių. Ant laivų, kurie buvo taip pat iliuminuoti ir priminė Venecijos gondolų procesijas, grojo orkestrai, jaunimas šoko“, – rašė „Lietuvos aidas“.
Kitoje rašinio dalyje – apie antrąją pirmosios Jūros šventės dieną
Parengta pagal knygą „Pasaulio pabaiga ir kiti tarpukario Klaipėdos nutikimai“.
Aciu !