Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-08-16 |
Klaipėdos apygardos teismas po liepos pradžioje priimto sprendimo iš esmės atnaujinti bylos dėl bendrovės „Šviesos loftai“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą šį trečiadienį jau baigė procesą ir ėmėsi rašyti sprendimą.
„Atvira Klaipėda“ šį kovą pranešė, kad vienas iš finansiškai nukentėjusių žmonių bando įrodyti, kad šalia bendrovės „Regseda“ (buvusio Aklųjų kombinato) esančius garažus paversti loftais žadėjusi bendrovė „Šviesos loftai“ nemokia buvo padaryta tyčia. Tokiu atveju buvusiems jos vadovams, o galbūt ir akcininkams, jau galėtų grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.
Visoje šioje istorijoje, kurią prieš porą metų aprašė ir „Atvira Klaipėda“, ir 15min.lt, figūruoja viešojoje erdvėje neretai neigiamai minimas verslininkas Audrius Zakaras, jau sulaukęs teismo sprendimo, draudžiančio penkerius metus užimti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
„Išskirtinumas“ virto galvos skausmu
Prieš daugiau nei trejus metus buvo paviešinti UAB „Šviesos loftai“ užsakymu UAB „Energo projektas“ parengti projektiniai pasiūlymai, kuriais buvo numatoma kapitaliai suremontuoti penkis blokuotus garažo paskirties pastatus, esančius Šviesos gatvėje 13, 13A, 13B, 13C ir 13D, ir jų paskirtį pakeisti į gamybos ir gyvenamąją. Skelbta, jog čia bus įrengti 52 loftai.
Žadėta, kad pirmajame aukšte būsiantys loftai turės ir jiems priklausančias lauko terasas, o visi naujojo kvartalo gyventojai galės naudotis vidiniu kiemeliu, kuriame planuojama įrengti ir vaikų žaidimų aikštelę, ir sporto įrenginių suaugusiems.
Tuo pat metu projekto vystytojų interneto svetainėje buvo skelbiama, kad beveik visi loftai jau yra parduoti. Esą buvo likę tik 14 laisvų loftų ir kūrybinių dirbtuvių. Vidutinė parduodamo būsto kvadratinio metro kaina siekė apie 1,5 tūkst. eurų.
Statytojai savo internetinėje svetainėje taip pat nurodė, kad statybų pradžia planuojama 2021-ųjų rudenį, o projektą ketinama užbaigti ketinama kitų metų II-III ketvirtį.
Tačiau jau 2022-ųjų vasarą „Atvirai Klaipėdai“ teko rašyti, kad dalis žmonių, susigundę šia reklamine vilione, teigė įtariantys papuolę ant sukčių kabliuko: projekto įgyvendinimas, jų teigimu, strigo, per metus statybos į priekį beveik nepasistūmėjo, gyventojams su vystytojais nutraukus sutartis, avansinės įmokos jiems negrąžinamos ir kt.
Publikaciją šia tema 2022-ųjų lapkričio pradžioje parengė ir 15min.lt. „Reklama skelbė, kad „išskirtinio gyvenimo pradžia – išskirtiniuose namuose Klaipėdoje“. Va tiktas „išskirtinumas“ kol kas būstų pirkėjams kelia vien galvos skausmų. Žmonės sako likę ir be pinigų, ir be būsimų namų. Statytojas, Vilniuje ne vienam žinomo skandalingo projekto „Pilaitės terasos“ vystytojas, ramina esu įsipareigojimus įvykdys. Skolas jau perėmė kita įmonė. Va tik abiejų vadovas yra tas pats žmogus – Audrius Zakaras“, – rašė šis portalas.
Registrų centro duomenimis, „Šviesos loftai“ pastatus UAB „Garda group“ perleido 2022-ųjų rugsėjo viduryje.
„UAB „Garda group“ nusipirko projektą „Šviesos loftai“. Statybos darbus pradėsime jau šių metu lapkritį. Šiuo metu atliekamas auditas ir jam pasibaigus, lapkričio mėnesį, naujasis vystytojas (mes, „Garda group“) klientams nusiųsime skolos perkėlimo sutartis, pagal kurias perimsime buvusio statytojo skolą pirkėjams ir turėsime pareigą grąžinti avansus. Su visais klientais šiame projekte komunikuojame nuo spalio, jie yra informuoti apie atliekamą auditą ir tolesnius veiksmus. Noriu pasidžiaugti, kad didžioji dalis klientų yra labai geranoriški ir bendradarbiauja tikslindami informaciją, kuri yra reikšminga atliekant auditą“, – 15min.lt tada komentavo A. Zakaras.
„Röntgen“ interneto svetainėje, nurodančioje, jog siūlo „trumpiausią kelią į kokybiškus vystymo projektus“, patalpintoje prezentacijoje „Garda group“, kurios projektų komandos nariu buvo nurodomas ir A. Zakaras, šį projektą jau vadino „Mėmelio loftais“.
„2020-2021 m. preliminarūs pardavimai šiame projekte viršijo 80%, pardavimo kainos vidurkis sudarė 1 400 EUR/m2; augant statybos kainoms 2022 m. buvo nutrauktos visos preliminarios sutartys, sudarytos 2020-2021 m. Su pirkėjais pasiektas susitarimas dėl avansų grąžinimo iki 2023 m. vasario mėn.; šiuo metu projektas atnaujinamas ir pradedamas vystyti iš naujo, t.y. iš naujo konkursuojami rangovai statybos darbams įvykdyti, taip pat nustatyta nauja loftų pardavimo kainodara. <…> Projekto savininko planuojama pardavimo kaina 2 200 EUR/kv.m. yra konkurencinga“, – buvo rašoma šioje prezentacijoje.
Nuplaukė 616 tūkst. eurų
Pačių „Šviesos loftų“, kurių paskutiniai akcininkais buvo Egidijus Stankevičius ir Dana Zakarienė (A. Zakaro mama), veikla baigėsi visai netrukus – dar 2022-ųjų lapkričio pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bendrovei bankroto bylą, o tokia nutartis nebuvo apskųsta ir įsigaliojo gruodžio pradžioje.
Šioje nutartyje rašoma, jog pareiškimą teismui dėl bankroto iškėlimo šiai bendrovei buvo pateikusi UAB Mokėjimų priežiūros tarnyba, kuriai „Šviesos loftai“ nesumokėjo 10 002,08 Eur skolos. Iš viso šios įmonės skolos 2024-ųjų spalio pabaigoje siekė 1 146 249,79 Eur.
Šios bylos nagrinėjimo metu buvo paaiškėjusi ir aplinkybė, kad bendrovė nebuvo pateikusi Registrų centrui 2021 m. finansinių ataskaitų. Bylą nagrinėjusi teisėja Irma Čuchraj konstatavo, jog nustatyti faktai rodo, kad įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, įsipareigojimai viršija jos turto vertę, todėl jai keltina bankroto byla.
Pernai kovą ta pati teisėja jau priėmė ir nutartį, kuria patenkino nemokumo administratorės prašymą patikslinti kreditorių sąrašą ir likviduoti UAB „Šviesos loftai“ dėl bankroto.
Patikslintame ir teismo patvirtintame bendrovės kreditorių sąraše nurodoma, kad antros eilės kreditoriams ji iš viso liko skolinga 616 016,77 Eur. Sąraše yra 12 fizinių asmenų, kuriems skolos siekia nuo 5 iki 13,3 tūkst. eurų. Didžiausia skola juridiniam asmeniui sudaro 185 tūkst. eurų.
Jau buvo nepalankus sprendimas
Vienas iš taip nukentėjusių kreditorių – Kęstutis Ramanauskas – ir patys „Šviesos loftai“ Klaipėdos apygardos teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo šios bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.
Šis teismas dar pernai lapkritį buvo pripažinęs „Šviesos loftų“ bankrotą tyčiniu ir kad dėl to kaltas yra A. Zakaras. Jis bendrovės vardu 2021 m. vasarį sudarė rangos sutartį su savo vadovaujama UAB „Smulkūs statybos darbai“, sudarė keletą paskolos sandorių, tačiau skolintos lėšos buvo nukreiptos ne „Šviesos loftų“ projektui vystyti, o atsiskaityti su per valdymo organus susijusiais kreditoriais (UAB „Urban 1 valdymas“, BUAB „Parduotos vasaros“ , UAB „Jeruzalės 26“, UAB „Pašilaičių namai“, BUAB „Grunau 30“, UAB „Urban Auto“, UAB „Gulbinų dominija“, UAB „Vytauto 89“, UAB „Nord 1“, LUAB „Pilaitės terasos IV“ ar tų įmonių kreditoriams). Dalis šių kreditorių buvo nemokūs arba susidūrė su finansiniais sunkumais. Teismas padarė išvadą, jog bendrovę prie bankroto privedė sąmoningai blogas bendrovės valdymas, sudarinėjant nenaudingus ir nuostolingus sandorius, aplaidžiai tvarkoma buhalterinė apskaita.
Tokį sprendimą A. Zakaras apskundė Apeliaciniam teismui ir pastarasis įžvelgė procesinių pažeidimų bei šį sausį bylą grąžino nagrinėti pirmai instancijai iš naujo.
Klaipėdos apygardos teismas jau buvo išnagrinėjęs šią jam sugrąžinta bylą, tačiau nemokumo administratorius prieš teismo posėdį pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, jog susipažinus su Mokesčių inspekcijos atlikto tyrimo ataskaita, paaiškėjo, kad egzistuoja dar vienas pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu. Tad liepos pradžioje teismas priėmė sprendimą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
„Veikimo schema aiški“
Į trečiadienį po bylos atnaujinimo surengtą posėdį pats A. Zakaras neatvyko, tačiau pareiškėjo advokatas Vaitiekus Novikevičius teigė, jog nėra kliūčių bylą nagrinėti ir be jo. Su tokiu vertinimu sutiko ir teisėja Giedrė Seselskytė.
Anot V. Novikečiaus, yra visi pagrindai pripažinti bankrotą tyčiniu ir A. Zakarą atsakingu už tokią veiką.
Jis taip pat akcentavo, jog liepos viduryje Apeliacinio teismas paliko pirmos instancijos nutartį, kuria A. Zakarui buvo apribota teisė 5 metus eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo ar kolegialaus valdymo organo nario pareigas
Advokatas minėjo ir tai, kad „Garda group“, kuriai iki šių metų liepos vadovavo A. Zakaras, ir kurią valdė „Project LT“, taip pat pat vadovaujama A. Zakaro, perėmusiai „Šviesos loftų“ nekilnojamąjį turtą, jau keliama bankroto byla.
„Ten jau to turto nėra. Dėl Audriaus Zakaro ir juo susijusių asmenų žalą patyrė ne tik kreditoriai, bet ir „Garda group“ bei jos kreditoriai. Teismas turėtų užkardyti jo ir susijusių asmenų veiksmus“, – kalbėjo V. Novikevičius.
Teisininko teigimu, savo rašytiniuose paaiškinimuose jis tvirtiną „tą patį per tą patį“ ir jie prieštarauja logikai, faktams, nustatytiems kitose bylose.
„Garda group“ turtas buvo perleistas neatlygintinai. Tų asmenų veikimo schema aiški. Žala padaryta ir didelė“, – sakė V. Novikevičius.
Šiuo metu 1681 iš 8794 buvusiems garažams priskirto sklypo dalių valdo du fiziniai asmenys, o didžioji jos dalis yra valstybinė. Pačius pastatus lygiomis dalimis nuo šių metų pavasario valdo bendrovės „Saulės kranto investicija“ ir „ Mobilito“.
Teismas sprendimą šioje byloje turėtų paskelbti jau kitą savaitę.
Kas gresia?
Advokatas Valentas Mitrauskas advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ puslapyje dalinasi savo teisine įžvalga, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kurių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
Asmeniui, sukėlusiam tyčinį bankrotą, teismas gali apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nuo 1 iki 5 metų.
Be to, teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį ar asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą ir nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Tokiu atveju jau gali grėsti atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį „Skolininko nesąžiningumas“ arba „Nusikalstamas bankrotas“.
Pagal pirmąjį straipsnį teisiamas tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, arba paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Už šį nusikaltimą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Atsakomybė pagal šį straipsnį gali kilti ir esant ypatingam skolininko nesąžiningumui, sąmoningai pažeidžiant kreditorių teises, veikiant savanaudiškais tikslas ar kitaip pažeidžiant sąžiningo ūkininkavimo principus. Kreditoriams padaryta žala turėtų viršyti 250 MGL.
Pagal antrą iš minėtų straipsnių baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. Už šį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų.
„Blogu įmonės valdymu dažniausiai pripažįstamas per didelis išlaidumas (išlaidos viršija pajamas), rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos ir pan.“, – rašo V. Mitrauskas.
Anot jo, nemokumo administratorius per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurie yra priešingi jo veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, bei dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana), pripažinimo negaliojančiais, netaikant senaties terminų.
Savo ruožtu šios kontoros vyresnioji teisininkė Agnė Streckė yra rašiusi, kad nors dažniausiai, kai yra sprendžiami įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimai, atsakomybė pirmiausia kyla būtent įmonės valdymo organams, visgi pasitaiko ir retų atvejų, kai dėl tyčinio bankroto kaltu pripažįstami ir akcininkai.
Užuojata respublikai Lietuvagggg
Užuojauta žmonėms ir kitiems papuolusiems ant sukčių kablių. Bet svarbiausia, kad tokie asmenys išmoksta ,,blogasiais pamokas” ir taip keliauja per gyvenimą.
Iš viso šios įmonės skolos 2024-ųjų spalio pabaigoje siekė 1 146 249,79 Eur.
Išsisukavis, nes subankrotino NT projektą Tauralaukio namai, Pajūrio g 3, Klaipėda . Bet visur randa valdininkų , kurie jam tai padeda įgyvendinti ir apgaudinėti žmones. Jei institucijos viektų atsakingiau , mažiau būtų tokių Zakarų.