Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-08-31 |
„Atvira Klaipėda“, remdamasi Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomais dokumentais, toliau pasakoja apie įvykius, kurie klostėsi Klaipėdoje 1923-iaisiais, po to, kai ji tapo Lietuvos dalimi.
Anot viename iš jų pateikto liudijimo, ano meto Europos galybės norėjo kuo greičiau atsikratyti galvos skausmo, kurį joms kėlė komplikuotos derybos su Lietuva dėl to, kaip ši turi valdyti Klaipėdos kraštą.
Painiava dėl olandų konsulo
Gegužės viduryje į Lietuvos vyriausybės įgaliotiniu Klaipėdos krašte tapusį buvusį karinės sukilimo operacijos vadovą Joną Polovinską-Budrį konfidencialiu raštu kreipėsi Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius Bronius Kazys Balutis ir informavo, kad Nyderlandų vyriausybė siūlo savo konsulu Klaipėdoje paskirti vietinį gyventoją Ogelvy, ir iki šiol ėjusį tokias pareigas, bet akredituotą dar prie Vokietijos vyriausybės.
„Eidami susitarimu, kuris įvyko tarp p. Ministerio Pirmininko ir Klaipėdiečių delegacijos, prašome skubiai pranešti mums informaciją apie p. Ogelvy ir tapgi Klaipėdiečių nuomonės dėl p. Ogelvy ton vieton paskyrimo, būtent ar pono Ogelvy paskyrimas yra pageidaujamas“, – rašė B. K. Balutis.
„Skubaus“ J. Polovinsko-Budrio atsakymo ministerijai teko laukti 11 dienų. Taip pat konfidencialumo grifą turėjusiame rašte Lietuvos vyriausybės atstovas išdėstė, jog „Ogelvy savo griežto ir viešai rodomo prieš lietuvius nusistatymo iki šiol nepakeitė“.
„Streiko metu, budamas banko direktorium, patsai kurstė prisidėti prie streiko kitus banko direktorius. Todėl, mano nuomone, jis nepageidaujamas savo vietoje palikti“, – rašė J. Polovinskas-Budrys.
Kartu jis dėstė, kad būtų galima Nyderlandų atstovui Kaune patarti garbės konsulu Klaipėdoje paskirti ką nors iš vietinių lietuvių ir pats pasiūlė tris kandidatus: Martyną Reišį, prekybos akcinės bendrovės „Jūra“ ir banko „Haus und Grundbesitzer“ direktorių; Jokūbą Stikliorių, bendrovės „Rytas“ Priežiūros tarybos pirmininką; Raševičių, bendrovės „Budrick ir K-o“ narį. J. Polovinskas-Budrys kartu pažymėjo, kad visi šie lietuviai buvo Klaipėdos krašto prekybos rūmų prezidiumo nariai.
Šis atsakymas buvo išmargintas B. K. Balučio ranka rašytomis pastabomis. Ties Raševičiaus pavarde jis pažymėjo: „nepažįstu“. Premjerui Ernestui Galvanaukui, ėjusiam ir užsienio reikalų ministro pareigas, „decizijai“ jis nurodė: „Dėl politinės akcijos nepriimtinas“.
Klaipėdos universiteto istoriko dr. Vasilijaus Safronovo teigimu, J. Polovinskas-Budrys atsakydamas ministerijai, ko gero, padarė klaidą, nes banko „Memeler Bank für Handel und Gewerbe AG“ direktoriumi buvo Arved Ogilvie, o Nyderlandų konsulu 1921 m. Klaipėdos krašto adresų knygoje vadintas ne jis, bet Karl Ogilvie.
1924 m. adresų knygoje Karlas Ogilvie ir toliau vadintas prekybininku bei Nyderlandų konsulu. 1926 m. adresų knygoje, pasak V. Safronovo, viskas nurodyta taip pat: Karl Ogilvie – konsulas, Arved Ogilvie – banko direktorius.
Istorikė Sandra Grigaravičiūtė straipsnyje „Skandinavijos valstybių konsulatai Klaipėdoje (1924-1939) vietinio konsulinio korpuso kontekste“ rašo, jog nuo 1923 m. vasario 17 d. iki 1933 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos mieste egzistavo du konsuliniai korpusai: vienas de jure, t. y. veikė tie konsulatai, kurių konsulai gavo egzekvatūrą iš Lietuvos Respublikos vyriausybės, ir antras de facto, kai konsulai nebuvo gavę egzekvatūros iš Lietuvos valdžios. 1923 m. „teisėtų“ konsulatų buvo du: Latvijos ir Portugalijos.
Tad tikriausiai Karl Ogilvie ir liko konsulu de facto, o ne de jure, kol jį pakeitė žinomas vietos politikas Joseph Kraus, kuris tuo metu buvo ir Klaipėdos krašto landtago (seimelio) prezidentas bei Klaipėdos krašto prekybos rūmų prezidentas. Tiesa, jis šias pareigas, anot V. Safronovo, ėjo palyginti trumpai.
„1927-02-01 „Memeler Dampfboot“ yra žinutė, kad jis „savo paties prašymu garbingai pasitraukia“ iš jų, o konsulo pareigas toliau eis ligtolinis vicekonsulas dr. Schim van der Loeff“, – dalinosi istorikas.
Lenkijos norai – „naudingi bendram reikalui“
Tuo metu 1923-iųjų vasarą Paryžiuje po pertraukos tęsėsi derybos dėl Klaipėdos krašto konvencijos.
Liepos 7-osios Lietuvos delegacijos dokumente rašoma, kad iki tol ji turėjo penkis posėdžius su Ambasadorių konferencijos komisija Klaipėdos reikalams, kuriai pirmininkavo Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas George Laroche. Jų metu pakeitimus konvencijos projektui teikė tiek Lietuvos, tiek Klaipėdos krašto delegacijos, tiek ir pati komisija.
„Klaipėdos krašto statuto ir eile kitų klausimų Delegacija pasiekė žymių rezultatų, tiesa po ilgų diskusijų su Ambasadorių komisija ir dažnų derybų ir pasitarimų su Klaipėdos delegacija. Paliko tik du svarbiausieji klausimai: Klaipėdos uosto ir tranzito. <…> Skirtumų nuomonių tais klausimais tarp musų ir klaipėdiečių regis nebus, nors jie labiau spiriasi prieš straipsnį dėl išnuomavimo zonos lenkams“, – rašoma dokumente.
Jame buvo išdėstyta ir apie reakciją į tai, kad birželio 30-ąją Seimas vienbalsiai pritarė koalicinės E. Galvanausko vyriausybės deklaracijai ir išreiškė pasitikėjimą tokiu ministrų kabinetu.
„Padarė čion kuogeriausio įspudžio ir suteikė delegacijai autoriteto, dėlei kurio lig ir buvo abejojama pereitą kartą. Viešame posėdyje Anbasadorių Komisijos Pirmininkas pasveikino Ministerį Pirmininką sudariusį Kabinetą ir gavusį tokį Seimo pasitikėjimą. Jis reiškė vilties, kad labai palengvins sureguliuoti Klaipėdos problemą. Šiaip jau čion pastebime norą kiek galint greičiau baigti derybas“, – dėstoma dokumente.
Anot Lietuvos delegacijos, didžiausias sunkumas buvo Lenkijos reikalavimai dėl Klaipėdos, kuriuos esą rėmė Prancūzija ir jos Vyriausybė norėjo surasti kompromisą dėl šio klausimo.
„Susitarę su mumis Ambasadoriai nori pateikti Konvencijos projektą Lenkijos ekspertams, kad jie išsitartų tais klausimais kurie liečia Lenkijos prekybos ir pramonės interesus. Lenkų ekspertų nuomonė, pareiškė Laroche, nėra Ambasadoriams priverstina, tačiau, jei Lietuvos Delegacija ir Ambasadoriai tiktų priimti vieną ar kitą Lenkų siūlymą, tatai galėtų buti tik naudinga bendras reikalui“, – dalinosi žiniomis delegacija.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Parašykite komentarą