Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-08 |
„Atvira Klaipėda“, rengianti pasakojimus pagal Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomus uostamiesčio valdžios dokumentus, savo šįkart pristato 1951 metų kultūrinio gyvenimo aktualijas.
1951-ųjų rugsėjį Vykdomasis komitetas (VK) susirūpino vieno iš dviejų tuomet Klaipėdoje veikusių kino teatrų – „Tėvynė“ – kapitaliniu remontu. Pastarasis tokią misiją vykdė dar nuo 1912-ųjų, kai Žvejų gatvės mūrinis sandėlis buvo paverstas „Weltkino“. 1920 m. jo vietoje vienas Klaipėdos pirklys atidarė kino teatrą „Kammer Lichtspiele“, kuris buvo laikomas pačiu gražiausiu ir moderniausiu kino teatru ne tik Klaipėdoje, bet ir jos apylinkėse. 1945 m. rugsėjį vėl pradėjęs veikti kino teatras buvo pavadintas „Tėvyne“ ir tik 1958-aisiais tapo „Baltija“.
Minėtasis VK sprendimas buvo inspiruotas ne tik malonios situacijos, eilinį kartą patvirtinusios, kad anais laikais statybininkai buvo padėję skersą net ir ant ministrų.
Sprendimo preambulėje rašoma, jog LTSR statybų ministras drg. Juozas Maniušis dar prieš dešimt dienų buvo atsiuntęs laišką, kuriuo įpareigojo Statybos ir montavimo valdybos viršininką drg. Kapustiną per devynias dienas pradėti minėtojo kino teatro remonto darbus, tačiau pastarasis, net ir ne kartą sulaukęs „Tėvynės“ vadovų prašymų, vis dar nebuvo pasirašęs atitinkamos sutarties ir stengėsi nutempti darbų pradžią, o tai grėsė netinkamu kino teatro pasiruošimu žiemai.
Dėl to VK įpareigojo drg. Kapustiną tokius remonto darbus pradėti per 10 dienų. Kontroliuoti, kaip bus vykdomas toks nurodymas, buvo pavesta VK pirmininko pavaduotojui drg. Samsonui Ovanesovui.
Spalio viduryje VK turėjo tradicinių rudeninių rūpesčių – reikėjo ruoštis Spalio revoliucijos metinių minėjimui.
34-ąsias šios šventės metines tąkart buvo nuspręsta paminėti su 4500 rublių biudžetu (tais metais vidutinė alga Sovietų sąjungoje sudarė 661 rublį).
Beje, pirminė sąmata buvo 900 rublių didesnė, tačiau Kultūros-švietimo skyriaus vedėjo ir buhalterio pasirašytas dokumentas liudija, jog keturiose iš septynių sąmatos eilučių prašytos sumos buvo sumažintos.
Toks likimas neištiko tik tribūnos ir namo papuošimo, 300 m raudonos medžiagos ir salės papuošimo iškilmingajam posėdžiui išlaidų.
Gruodžio pradžioje VK jau gilinosi į žiūrovus aptarnavusių įstaigų veiklą ir konstatavo, jog jos šiurkščiai pažeidinėjo vyriausybinius nutarimus. Dėl to bendros gaunamos pajamos nesiekė planinių rodiklių ir atitinkamai į biudžetą nepateko suplanuoti mokesčiai.
Konstatuota, jog abiejuose kino teatruose – „Tėvynėje“ ir „Kapitolijuje“ – geležinkeliečių ir Jūrų uosto klubuose buvo atvejų, kai žiūrovai būdavo be bilietų. „Tėvynėje“ atliktų dviejų patikrinimų metu buvo aptikti 24 tokie žiūrovai.
„Kapitolijus“ 1947-aisiais. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotr.
„Nustatyta, kad kino teatro kontrolierė drg. Lukaševičienė iš žiūrovų paimdavo bilietus, tikriausiai, kad juos perduotų kasininkei Markutytei, jog ši juos parduotų dar kartą su ištaisytais eilių ir vietų skaičiais“, – rašoma sprendime.
Tuo metu geležinkeliečių klubas nepaisė mokestinių ataskaitų pateikimo terminų. Čia vieno patikrinimo metu bilietų neturėjo net 38 asmenys – pusė susirinkusiųjų į tokį reginį. Pinigus, kurie turėjo būti sumokami kaip mokesčiai už renginius, šis klubas leido ūkinėms išlaidoms ir algoms. Jo mokesčių nepriemoka per devynis tų metų mėnesius nuolat siekdavo nuo 3 iki 9 tūkst. rublių.
Jūrų uosto klubas, vadovaujamas drg. Martinovo, pajamų planą buvo įvykdęs tik 40 proc., o mokesčių iš viso tik 38 proc. Tokius prastus rezultatus, anot VK, nulėmė klubo vedėjo apsileidimas, nes jis visiškai nereklamavo šioje įstaigoje rodomų filmų, nemezgė gyvų ryšių su darbo kolektyvais.
„Klubo vedėjas drg. Martinovas išklydo iš kelio ir ėmė į kino filmus nemokamai įleisti klubo darbuotojų giminaičius, laikydamas tai normaliu dalyku, o Miesto finansų skyriaus nurodymą baigti praleidinėti žiūrovus be bilietų – nerimtu reikalavimu, bandydamas diskredituoti klubą tikrinusią komandą“, – rašoma sprendime.
O „Trinyčių“ fabriko klube iš viso nebuvo vykdoma bilietų apskaita. Be to, kadangi šio fabriko revizijos komisija visiškai nevykdė kontrolės, jau buvęs klubo vedėjas drg. Račkauskas buvo iššvaistęs 3000 rublių, gautų už bilietus, bet atsakomybėn taip ir nebuvo patrauktas. Taip pat čia buvo nustatyta, kad pardavinėti bilietai, neužregistruoti Miesto finansų skyriuje, gautos pajamos slėptos nurodant, kad neva vyko tik saviveikliniai užsiėmimai.
„Fabriko komiteto atstovė Kvederienė, gavusi iš klubo vedėjo drg. Budrio 10269 rublius už bilietus, atsisakė sumokėti 4239 rublius mokesčių ir išleido tuos pinigus šiurkščiai pažeisdama kasos taisykles, taip pat sumokėdama algą švaistytojui Račkauskui“, – dėstė VK.
Celiuliozės ir popieriaus kombinato klube bilietų apskaita buvo vykdoma netinkama forma, mokestinės ataskaitos nebuvo pateikiamos laiku, mokesčiai irgi nebuvo sumokami pagal terminus.
Tad reaguodamas į tokią padėtį VK nusprendė pareikšti įspėjimus kino teatrų „Tėvynė“ ir „Kapitolijus“ direktoriams drg. Narušiui ir Šepelevui bei perspėjo, kad neįvedus griežtos tvarkos, jų atžvilgiu bus pritaikytos rimtesnės sankcijos. Analogiškus perspėjimus gavo ir kitų minėtųjų įstaigų atsakingi asmenys, o Celiuliozės ir popieriaus kombinatui buvo nurodyta, jog jo klubui toliau nebeturėtų vadovauti drg. Einikas.
Kartu VK paprašė apskrities profsąjungų tarybos pirmininko drg. Jurgėno, kad jis atliktų „Trinyčių“ fabriko komiteto reviziją, kurios rezultatų dėka būtų galima atsakomybėn patraukti kaltuosius asmenis.
Tuo metu Miesto finansų skyriaus vedėjui drg. Deineko buvo nurodyta sustiprinti tokių įstaigų kontrolę ir pažeidėjams taikyti pačias griežčiausias priemones, neužmirštant ir galimo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Parašykite komentarą