Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-10-16 |
Po mėnesio pertraukos Klaipėdos miesto tarybos Kontrolės komitetas vėl nusprendė gilintis į didžiausius miesto renginius organizuojančios savivaldybės VšĮ „Klaipėdos šventės“ veiklą.
Jos vadovė, praėjusią savaitę prašymą atleisti iš pareigų parašiusi Eglė Šulskė, tikino, jog Jūros šventei skirti viešieji pirkimai vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų, o skuba esą atsiranda dėl vėluojančio susitarimo su savivaldybe. Taip pat ji tvirtino, kad vietos šios šventės prekybininkams parduodamos pagal gana skaidrią ir aiškią sistemą.
Komiteto posėdžio metu aptarta ir situacija, kurią vienas reginių organizatorius buvo supratęs kaip kyšio reikalavimą.
E. Šulskė komiteto nariams dėstė, kad jos vadovaujama įstaiga kasmet padaro šimtus viešųjų pirkimų, nes organizuoja ne tik Jūros šventę. Kartu ji nurodė, kad įstaiga iš savivaldybės negauna finansavimo administracinėms išlaidoms, jis susirenkamas per dalinį projektų finansavimą.
Anot direktorės, džiaugiamasi stipriomis partnerystėmis ir verslo pasitikėjimu, kurį esą rodo nuosaikiai didėjantis rėmėjų skaičius, o pritraukiama parama yra didžiausia mieste.
Tačiau po tokios jos įžangos komiteto pirmininkas, konservatorius Ugnius Radvila pastebėjo, jog įstaiga dažnai naudoja neskelbtinas apklausas, o tas pats tiekėjas tą pačią dieną pasirašo ir po kelias sutartis. Jei būtų pasirašoma viena, didesnės sumos, tada jau nebebūtų galima vykdyti neskelbtinos apklausos. U. Radvila atkreipė dėmesį ir į tai, kad kai kurios sutartys sudaromos dieną ar kelios prieš Jūros šventę, kai kurios jai jau prasidėjus.
„Greičiausiai tie susitarimai iš anksto su tiekėjais yra“, – teigė jis.
Viešųjų pirkimų tarnyba nurodo, kad neskelbiama apklausa gali būti atliekama jei mažos vertės pirkimo numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija 15 tūkst. Eur (be PVM). Tokiu atveju gali būti kreipiamasi į ir vieną konkretų tiekėją. Kai numatoma pirkimo sutarties vertė viršija minėtą ribą, pirkimas turi būti vykdomas apie jį skelbiant CVP IS priemonėmis. Tokiu atveju pirkime dalyvauti gali visi norintys tiekėjai.
Peržvelgus CVP IS sistemai „Klaipėdos švenčių“ pateikus duomenimis, matyti, kad dėl šiemetinės Jūros šventės buvo sudaryta apie 130 sutarčių už daugiau nei 400 tūkst. eurų. Pirkimai vykdyti neskelbiamos apklausos būdu, dauguma sudarytų sutarčių – žodinės.
Kaip galimo paslaugų skaidymo į sumas, mažesnes nei 15 tūkst. eurų, pavydžius galima įvardinti sutartis su MB „Leggato“: liepos 18-ąją susitarta dėl „scenos konstrukcijų ir papildomos įrangos nuomos ir aptarnavimo paslaugų Jūros šventės 2024 renginiams Kruizinių laivų terminale“ už 12 100 eurų, o jau po šventės, liepos 30-ąją, sudaryta žodinė 5 229,62 Eur sutartis dėl „papildomo scenos konstrukcijų ir papildomos įrangos nuomos ir aptarnavimo paslaugos Jūros šventės 2024 renginiams Kruizinių laivų terminale“. Arba jau gerokai po šventės, rugpjūčio 12-ąją, sudarytos dvi sutartys su neskelbiama užsienio įmone: 14 500 eurų atseikėta už „instaliacijos Švyturys ir šokančių fontanų projekto Į jūrą visa Lietuva meninio apšvietimo sukūrimo vizualinių sprendimų ir techninio įgyvendinimo paslaugas“, o dar 12 500 eurų sumokėta už „Šokančių fontanų šou Į jūrą visa Lietuva reikalingos fontanų įrangos nuomą ir montavimą“. Su UAB „ProDJ“ buvo sudarytos penkios sutartys, dvi iš jų liepos 24 d. – dėl renginių Kruizinių laivų terminale: 11 444,18 Eur atseikėta už „apšvietimo ir papildomos įrangos nuomos ir aptarnavimo paslaugas“, dar 13 068 eurai – už „garso ir papildomos įrangos nuomos ir aptarnavimo paslaugas“.
E. Šulskė tvirtino, kad organizuojant viešuosius pirkimus „atsakingai remiamasi“ įstatymais ir tvarkomis. Ji atkreipė dėmesį, kad šiemet tik liepos 16 d. buvo pasirašyta sutartis su savivaldybe dėl Jūros šventės, kuri vyko to mėnesio 26-28 dienomis.
„Su tiekėjais, meninės dalies išpildytojais pradedame dirbti gerokai anksčiau nei rodo suvestinės faktas. Žodinių sutarčių datos jau yra ir pasibaigus šventei, nes ten – sąskaitos data. Čia neatsispindi viešųjų pirkimų pradžia“, – dėstė įstaigos vadovė.
Anot jos, technika nuomojamasi iš patikimų tiekėjų, jų apklausos vykdomos raštu, sistemoje yra duomenys, kas apklausiama.
„Dėl Jūros šventės kreipiamės tik į tuos, kas gali užtikrinti aukščiausią kokybę. Specifikacijos sudaromos pagal atlikėjų reikalavimus. Renkamės mažiausios kainos pasiūlymą išpildant mūsų techninius reikalavimus“, – aiškino E. Šulskė.
Pasak jos, jau buvo atliktas ne vienas taip pat išorinis auditas. Auditoriai šiurkščių nusižengimų nerado, bet esą pastebėjo tą patį, ką ir komiteto pirmininkas – kad kartojasi laimėtojai, pirkimų datas.
„Atsižvelgsime į rekomendacijas, kad visiems būtų mažiau klausimų“, – žadėjo E. Šulskė.
U. Radvilai paprašius paaiškinti ir situaciją dėl Jūros šventės mugės prekybinių vietų, „Klaipėdos švenčių“ direktorė pirmiausiai akcentavo, jog kainas prekybininkams nustato miesto Taryba ir įstaiga „vietos improvizacijai neturi“. Anot jos, po to, kai paskutinį kartą politikai padidino kainas, nesulaukta nė vieno prekybininko nusiskundimo, kad šventė jiems pasidarė per brangi.
E. Šulskės teigimu, egzistuoja kitoks iššūkis – nuolat didėja šventės populiarumas ir kasmet atsiranda vis daugiau norinčių prekiauti. Bet „erdvės neskaidrumui čia yra tikrai mažai“, nes vietos pardavinėjamos per bilietų platinimo sistemą.
„Mes skelbiame registraciją ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki šventės, kad siųstų prašymus ir visus kitus dokumentus. Sutikriname juos, sąrašus perduodame bilietų platinimo įmonei. Šiemet buvo 766 prašymai, 567 vietos buvo išpirktos. Kasmet bandome spręsti vietų deficitą klausimą, bet Priešpilio gatvė prekybininkams nepatraukli, labiau Pilies gatvės norėtų, tačiau čia yra iššūkiai dėl eismo organizavimo“, – dėstė E. Šulskė.
Anot jos, pagal esamą tvarką yra sudaromas „pirmo prioriteto sąrašas“, į kurį patenka savo gamybos ar tautinio paveldo dirbiniais prekiaujantys asmenys, turintys pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Būtent jie pirmiausiai išsiperka patraukliausias vietas. Tokių prekybininkų poreikis, E. Šulskės teigimu, patenkinamas 100 proc.
U. Radvila prašė įstaigos vadovės pakomentuoti ir „keistą, dviprasmišką laišką“ apie galimybę susitarti, kurio iš vieno „Klaipėdos švenčių“ darbuotojo sulaukė renginio organizatorius. Komiteto pirmininko teigimu, jis buvo persiųstas ir vicemerei Vaidai Raugelei, vėliau buvo surengtas atitinkamas susitikimas, renginių organizatoriaus parodymus fiksavo teisėsauga.
„Kaip toleruojat ir vertinat šią situaciją, nes jis ir toliau dirba?“ – teiravosi U. Radvila.
Pasak E. Šulskės, tai yra metų senumo istorija, kai vienas organizatorius siūlė suorganizuoti automobilių renginį.
„Sulaukiame itin daug tokių renginių organizatorių. Buvo tam tikros įmonės renginys, yra tam tikri įkainiai už reklamą numatyti ir patvirtinti Tarybos. <…> Pokalbyje dalyvavau, skaičiau laišką, šita situacija plačiai analizuota su vicemere, administracijos direktoriumi, meru. Įstaigos darbuotojo veiksmai pagrįsti dokumentais ir jokių neteisėtų veiksmų mano komandos narys nepadarė“, – teigė direktorė.
Pasak jos, kadangi siūlytas reklaminio pobūdžio renginys, į kurį kviečiami tam tikro prekybos tinklo tiekėjai, organizatoriui buvo pasakyta, kad yra du keliai: susimokėti už reklamą nustatytą rinkliavą, o kitas – partneriavimas ir bendradarbiavimas. Kadangi Jūros šventė siekiama koncentruoti jūrinės kultūros arba „socialines žinutes“ transliuojančius renginius, kaip kad šv. Magdalenos bėgimas, verslo struktūrų renginiams ir siūloma arba susimokėti savivaldybei, arba kaip partneriams įnešanti indėlį į bendrą renginių biudžetą.
„Jokie pažeidimai nei iš mano, nei iš darbuotojo pusės nebuvo padaryti. Galėjo žmogiškai ne taip suprasti. STT taip ir nesulaukėme. Viduje aptarėme ir įsivertinome, kas galėjo būti ne taip suprasta, paprašiau, kad tokie tekstai jau būtų suderinami su manimi. Įsivertinome rizikas, panašių dalykų nebepasikartojo, iki tol irgi nebuvo“, – teigė E. Šulskė.
Kiek dar vadovaus – neaišku
Žinia, E. Šulskė praėjusią savaitę patvirtino, kad nusiuntė prašymą uostamiesčio merui Arvydui Vaitkui atleisti ją iš užimamų pareigų, bet tokio savo sprendimo motyvų komentuoti nenorėjo. A. Vaitkus tada žurnalistams teigė, jog jo pozicija priklausys nuo pokalbio su E. Šulske ir informacijos, kurią nori susirinkti iš atsakingų žmonių.
„Gal išgąsdino mano reikalavimas pateikti ataskaitą už pirmą pusmetį, ką veikė, kaip išnaudojo žmonių resursus“, – teigė meras, pabrėžęs, kad visose savivaldybės įstaigose efektyvumo klausimas yra „labai aktualus“.
Po mero susitikimo su E. Šulske Klaipėdos savivaldybės administracija informavo, kad joks sprendimas dar nėra priimtas.
Kokia situacija yra dabar, direktorės teiravosi ir minėtajame komiteto posėdyje dalyvavęs miesto Tarybos narys Raimondas Tamošauskas.
„Čia yra mano sprendimas ir norėčiau į šitą savo sprendimo privedimą iki finalo svarstyti ne komitete, o su savo tiesioginiu vadovu, Klaipėdos savivaldybės meru. Atleiskit, šiandien galiu atsakyti tik tiek“, – teigė E. Šulskė.
Ričardas Zulcas, Savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktorius, savo ruožtu komiteto narius informavo, kad kitąmet jau turėtų vykti šiemet nebesuorganizuotas Šviesų festivalis, kuriuo iki šiol rūpindavosi būtent „Klaipėdos šventės“. Tam, anot R. Zulco, yra suplanuotas 200 tūkst. eurų finansavimas.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Labai liūdna ,kad visur kur tik pinigai ir jeigu jie didesni tai pradeda nagai niežtėti .Eglė ne išimtis ,pinigai supūdė sažinę.
Ar tikrai 450eur už vietą adekvati.tegu ponia pabando tą sumą sąžiningai uždirbt
Kas nors pasidometu kas yra tas proDJ, tai suprastu, kas ten per makliai vyksta, tokius sokolovus ir bajorus lauk is klaipedos su visom saknim, tikimes kad meras tai supras anksciau ar veliau
Tekstas prašosi korektūros — labai daug klaidų: nesuderinti linksniai, kartojasi žodžiai. Gal korektūra nepakenktų ir „Klaipėdos šventėms”. Juk per prievartą ponios dirbti nepriversi.
Jei matot klaidas, tam yra klaidos pranešimo forma, galėtumėte pasinaudoti. Šiuo metu viską šiame portale padaro – ir tekstus parašo, ir pranešimus sukelia – tik du žmonės. Tad klaidos esant tokioms darbų apimtimis yra neišvengiamos. Svarbiausia, kad jos būtų ne faktinės.
Ar nėra kokio nors gražesnio būdo naikinti visas nepatinkančias institucijas?
Būtina per asmeninį susidorojimą?