Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-11-07 |
Klaipėdos apylinkės teismas spręs, ar leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) pačiai nugriauti buvusios Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės K. Donelaičio gatvėje pastatytą priestatą ir taip įvykdyti daugiau nei prieš trejus metus priimtą teismo sprendimą.
Teismui leidus tai padaryti, inspekcijos patirtas išlaidas lygiomis dalimis turėtų kompensuoti priestato savininkė ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Vis dar teismuose tebeaidinti istorija prasidėjo dar praėjusiame dešimtmetyje, kai Generalinė prokuratūra suabejojo, ar teisėtai I. Šakalienės šeima be aukciono, lengvatine tvarka su Klaipėdos savivaldybės administracijos palaiminimu įsigijo šalia namo K. Donelaičio g. 12 namo esančius žemės sklypus. Klaipėdos apygardos teismas, kuriam buvo perduota atitinkama civilinė byla, 2020-ųjų įžvelgė pažeidimus ir nusprendė panaikinti du sandorius bei taikyti restituciją. Taip pat buvo panaikintas ir leidimas statyti priestatą. Jį šio teismo sprendimu per tris mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo turėjo nugriauti ir statybvietę sutvarkyti I. Šakalienė NŽT lėšomis.
2021 m. gegužę Apeliacinis teismas priėmė griežtesnį sprendimą I. Šakalienės atžvilgiu – buvo panaikinti trys NŽT įsakymai dėl sklypų pardavimo. Pakeista buvo ir priestato griovimo tvarka – nurodyta, jog darbus lygiomis dalimis turi finansuoti I. Šakalienė ir NŽT.
Kadangi suėjus terminui priestatas nebuvo pradėtas griauti, 2021 m. spalį buvo išduotas vykdomasis raštas, o antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė kreipėsi į teismus, kad šie skirtų baudą I. Šakalienei. Galiausiai bylinėjimasis dėl baudų pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT), kuris pernai gruodį konstatavo, jog VTPSI pozicija, kad ji pati negali nugriauti tokio statinio, yra nepagrįsta. LAT nurodė, kad šiuo atveju pirmiausia turi būti sprendžiamas ne baudos didinimo, o teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas.
Po tokio LAT sprendimo antstolė, sulaukusi VTPSI prašymo, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydama pakeisti vykdymo tvarką – leisti inspekcijai pačiai nugriauti dviejų aukštų su mansarda priestatą ir sutvarkyti statybvietę I. Šakalienės bei NŽT lėšomis. Birželio viduryje teismas tokį sprendimą patenkino, atitinkama nutartis įsigaliojo.
Rugsėjį VTSPI patarėjas viešiesiems ryšiams Rosvaldas Gorbačiovas „Atvirai Klaipėdai“ aiškino, jog griovimo darbų negalima atlikti dėl juridinių procedūrų – teismas turi dar kartą įvertinti ir įsitikinti, jog buvo išnaudotos visos galimybės I. Šakalienei pačiai nugriauti pastatą ir priimti atitinkamą sprendimą.
Atitinkamą antstolės prašymą dėl pasekmių taikymo Klaipėdos apylinkės teismas nagrinėjo trečiadienį surengto posėdžio metu. Jame nei I. Šakalienė, nei jos advokatas nesudalyvavo ir teismui nepateikė paaiškinimo, kodėl nusprendė taip pasielgti.
Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova konstatavo, jog tai nėra kliūtis išnagrinėti bylą, nes teisės aktai nenumato privalomo tokių proceso šalių dalyvavimo posėdyje, o I. Šakalienei apie jį buvo pranešta tinkamai.
Antstolė teismo prašė leisti VTPSI nugriauti priestatą ir sutvarkyti statybvietę šiuos darbus apmokant lygiomis dalimis iš I. Šakalienės ir NŽT lėšų.
VTPSI Vakarų Lietuvos teisės skyriaus patarėja Judita Vadeikienė posėdžio metu teigė, jog palaiko antstolės prašymą, nes situacija nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki šiol nėra pasikeitusi – jokie statinio griovimo darbai nepradėti, nėra sutarties su tai galinčiu atlikti rangovu.
Pasak jos, I. Šakalienė jokių duomenų nepateikė, tik parašė, jog neplanuoja padengti kaštų, jei jie viršys jos nurodytą sumą.
„Teisės aktai nenumato, kad skolininkas gali pasirinkti, kiek nori dengti vykdymo išlaidų. Kokia bus rangos sutartis po viešųjų pirkimų, tokius jau ir teks padengti kaštus kartu su NŽT“, – teigė inspekcijos patarėja.
Anot jos, teismui tenkinus tokį antstolės prašymą, inspekcija pradės ieškoti rangovo, kuris pasiūlys mažiausią kainą ir atitiks reikalavimus, nes statinys yra kultūros paveldo teritorijoje.
„Esame raginami ir prokuratūros, nes tai vertinama kaip viešas interesas. Aukščiausiasis Teismas neskyrė antrą kartą baudos, nes ji nerodo veiksmų, kad imsis vykdyti sprendimą, tad nebėra kito kelio“, – sakė J. Vadeikienė.
NŽT Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Žydrūnas Kumpis teigė, jog ši institucija sutinka su antstolės pozicija ir prašo tenkinti jos pareiškimą.
Kartu jis teigė norintis atkreipti dėmesį į dviprasmišką I. Šakalienės savo atsiliepime išdėstytą poziciją.
„Ji kreipėsi į NŽT ir informavo, kad surado rangovą, kuris už 120 kažkiek tūkstančių gali atlikti tokius darbus. Mes nepritarėme, nes atlikę savo galimą pirkimą nustatėme, kad yra rangovas, galintis atlikti darbus už ženkliai mažesnę kainą. Siūlėme jai kreiptis į tokią įmonę, bet nieko nepadarė. Ji teigia, kad sutiktų, jog tokia būtų kaina, bet į tą rangovą nesikreipė“, – teigė specialistas.
Sprendimą teismas turėtų priimti dar šį mėnesį.
ISTORIJA
K. Donelaičio g. 12-ajame name Irena Šakalienė dar 1994 m. įsigijo vadinamąsias kūrybines dirbtuves. Palaipsniui ji supirko visus 6 name buvusius butus, vienas iš kurių priklausė pačiai savivaldybei ir 2011 m. tapo vienintele pastato savininke. Tada po butą ji padovanojo savo dukroms, su kuriomis vėliau įkūrė UAB „Donelaičio namai”.
Klaipėdos savivaldybės administracija ir I. Šakalienės sutuoktinis Egidijus Šakalys (dabartinis Neringos savivaldybės administracijos direktorius) 2013 m. vasarį sudarė paramos sutartį, pagal kurią įsipareigojo nugriauti kieme stovėjusius savivaldybei priklausiusius sandėliukus ir skalbyklą. Anot Apeliacinio teismo, nėra jokios abejonės, kad sandoris, kuriuo ne aukciono būdu ir suteikiant 40 proc. nuolaidą, pažeidžiant įstatymo imperatyvus, buvo perleista valstybės turto dalis, nebuvo naudingas nei visuomenei, nei valstybei.
„Atsakovės iniciatyva ir jos šeimos lėšomis nugriovus valstybei priklausančiose žemės sklypo dalyse buvusius viešosios nuosavybės objektus – sandėlį ir skalbyklą, po jais buvusi žemės sklypo dalis kartu su kita neprivatizuota dalimi, be kita ko, ir dėl atsakovės I. Šakalienės bei jos sutuoktinio atliktų veiksmų, 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymu buvo priskirta dviem gyvenamojo pastato patalpoms – butams Nr. 1 ir Nr. 5, o vėliau atsakovės įgyta lengvatine tvarka. Vertinant šių asmenų pastangas, susikuriant reikiamas sąlygas visam žemės sklypui įsigyti nuosavybėn lengvatine tvarka, yra aktualios ir tokios ieškinyje nurodytos bei viešai prieinamais duomenimis patvirtinamos aplinkybės, kad atsakovė I. Šakalienė užima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkos skyriaus vedėjos pareigas, jos sutuoktinis, trečiasis asmuo E. Šakalys nagrinėjamoje byloje ginčijamų sandorių sudarymo metu užėmė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo vadovo pareigas. Todėl labiau tikėtina, kad šiems asmenims dėl jų užimamų pareigų buvo prieinama atitinkama informacija, susijusi su tuo, kas yra žemės sklypo ir jame buvusių pastatų, savininkai, buvo žinomos ir suprantamos arba turėjo būti žinomos ir suprantamos tiek valstybinio turto privatizavimo, tiek Žemės įstatyme nustatytos valstybinės žemės lengvatine tvarka įsigijimo procedūros, suprantami savo atliktų veiksmų padariniai bei priimtų administracinių aktų, kuriais remiantis ir buvo sudaryti pirmosios instancijos teismo negaliojančiais pripažinti sandoriai, neatitikimas įstatymo reikalavimams”, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
Pati I. Šakalienė tvirtino, jog visa ši istorija teismuose atsidūrė dėl kaimynystėje gyvenančio verslininko Igorio Udovickio, kuris esą buvo pasakęs, kad jo žmona gretimame sklype nori pievelės.
Šį rugsėjį Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs Klaipėdos savivaldybės prašymą, pakeitė laikinąsias apsaugos priemones ir leido I. Šakalienei atlikti avarinės būklės šalia gatvės esančio paveldosauginio pastato konservavimo darbus. I. Šakalienei to nedarant objektas jau galėtų būti įtrauktas į apleistų pastatų sąrašą ir jam pritaikytas gerokai didesnis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Teismas spręs ar vykdyti prieš trejus metus priimtą teismo sprendimą !
Užkliuvo tas priestatas,nebučiavo šikynės konservam?Kai tarp daigiabučių dygsta vieźbučiai tai yra gerai,nors ir gyventojai nesutinka,o čia mat užkliuvo.
Tai čia kaip reikia suprasti 120 tūkst. Eur. už griovimo darbus? Tai bando gal ji užsidirbti ? Pabandykite išsiaiškinti su kuo ji sutarė ir užtektų vieno, dviejų skambučių į griovį jus pasikreipti ir pamatysime, kas dar sumąstyta?
O kam griauti? Konfiskuoti valstybės reikmėms. O sukčius sodinti.
paskaitome “Pranešėjas ir prezidentas” ir viskas labai jau tiksliai susidėlioja , kodėl reikia griauti… dideli pinigai gali viską??? O dar Klaipėdoje kalbama , jei bent kad nors pasidomėtų , kas dar skrido privačiu lėktuvu į Dubajų niekas nieko griauti nereikalautų …
turi „plaukuotą leteną”, neveikia įstatymai ir negalioja teismų sprendimai. Ekspertų nuomone, korupcija savivaldybių lygmenyje klesti
Nieko aš negriaučiau. Rusai Ukrainoje griauna ir visas Pasaulis bruzda , o mes dar su Šakalienės namu. Lyg veikti neturėtume ką… Atgimimo a. užminavimų kariškiai nesugeba išvalyti.
STATYTI reikia, o ne GRIAUTI. Va taip va.
Aš leidžiu, galit griaut!
Yra teismo sprendimai? Ar Šakalių šeimynai jie negalioja, kai tiek laiko „tempiama guma”? Abu sutuoktiniai- valstybės tarnautojai, buvę ar esami, bet jau moralė, nesilaikymas įstatymų ir godumas tiesiog stulbinamas