Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-11-12 |
Naują savo laivyno bazę šalia Smeltės gyvenamojo kvartalo statanti Uosto direkcija sulaukė kai kurių čia gyvenančių žmonių pasipiktinimo ir įtarimų, kad būtinus dokumentus tvarkosi tik jau gerokai įsibėgėjus statyboms. Žmonės mano, kad čia jų kaimynystėje neturėtų būti vykdoma gamybinė veikla, liūdi jie ir dėl buvusios „promenados“, liksiančios už naujos tvoros.
Tuo metu direkcijos vadovas Algis Latakas akcentuoja, jog projektas atitiks „tvarumo ir žaliosios krypties kriterijus“, o tvora esą buvo neišvengiama dėl teisės aktų reikalavimų.
Direkcija pasitikėti negalima?
Spalio pradžioje „Atvira Klaipėda“ jau skelbė aktyvaus minėtojo kvartalo Vigilijaus Lisausko surašytą tekstą. Jame klaipėdietis tikino, kad esą niekada negalima pasitikėti informacija, kurią miesto visuomenei teikia Uosto direkcija.
„Prieš kokius 5-6 metus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) pradėjo statybas Smiltelės upės žiotyse. Smeltės gyvenamajame kvartale, sklype šalia karinio jūrų laivyno bazes, sklype, kuris įsiterpęs tarp Smeltės gyvenamo kvartalo individualių namų. O kodėl gi ne? Sklypas teisiškai priklauso uostui. Pagal pirminį visuomenei pristatytą projektą gyvenamajame kvartale turėjo atsirasti laivyno bazės sandėliavimo paskirties statinys. Projekto pristatyme bendruomenės atstovams buvo pasakojama, kad tame pastate praktiškai jokia veikla vykdoma nebus. Tiek, kad gal keliskart per dieną, o gal net per savaitę, kažką atveš į sandėlį ar kažką išveš iš sandėlio. Buvo pasakojama, kad Uosto direkcija ten sandėliuos įrangą, skirtą uosto akvatorijos priežiūrai, gal dar įrengs kokias mažas dirbtuvėles tai įrangai remontuoti…ir viskas. Na, ne visai viskas. Dar bus sumontuota įranga priimti iš laivų surinktus fekalinius ir lijalinius vandenis. Aišku, žmonėms, turintiems namus per kelis metrus nuo šio naujo pramoninio objekto, nelabai „skanu“, bet kažkaip didelio pasipriešinimo ši dar viena pramoninė uosto invazija į miesto gyvenamą kvartalą nesulaukė. Gal todėl, kad tie nesibaigiantys karai su uostu miestiečiams nėra pats mėgstamiausias užsiėmimas gyvenime, o gal todėl, kad tik prasidėjusios statybos keleriems metams dėl toje vietoje „palaidoto“ buvusio plaukiojančio restorano „Regata“ liekanų visai sustojo. Gyventojams net atsirado viltis, kad šio objekto statyba atnaujinta nebebus“, – rašė V. Lisauskas.
Anot jo, visgi projektas pasikeitė, o su jo dokumentais nebuvo tinkamai supažindinta nei miesto, nei Smeltės bendruomenė.
V. Lisauskas taip pat išreiškė pasipiktinimą tuo, kad klaipėdiečių mėgstama pasivaikščiojimų vieta buvęs kelias prie krantinės, „promenada“, dabar liks už pradėjusios dygti tvoros.
Dabar jau „Atvira Klaipėda“ sulaukė pastebėjimo, jog viešinama informacija atrankai dėl atliekų tvarkymo laive ir susijusios infrastruktūros krante, nors statybos jau senokai vyksta. Tad žmonėms kyla įtarimų, jog galbūt nepaisoma ir teisės aktų.
Kas planuojama?
„Naujos modernios laivyno bazės direkcijai reikia ir todėl, kad ji ketina didinti savo laivyną ir jį atnaujinti. Be šiukšlių surinkimo laivo, ji dar planuoja įsigyti du locmaninius laivus. Į naują laivyno bazę numatoma perkelti ir esamus tris locmanų katerius – „Mingė“, „Smiltė“ ir „Dangė“, – aiškinama MB „Ekuvos projektai“ parengtame dokumente.
Minėtuose dokumentuose rašoma, kad naujoji laivyno bazė iš viso apims naujai užstatytą 0,3339 ha teritorijos plotą bei dar 0,1527 ha mažųjų laivų krantinės dalį, kurią pati Uosto direkcija ir yra pastačiusi naudotis žvejų laivams. Smeltės individualių namų kvartalas nuo šio objekto yra nutolęs tik 40 m.
Krantinėje įrangai krauti į laivus, laivams iškelti ir nuleisti bei kitoms reikmėms bus įrengtas 10 tonų galios elektrinis gembinis kranas. Planuojama įrengti ir dvi specialias jungtis iš kurių prie krantinių prisišvartavę iki 82 m ilgio laivai galėtų paimti iš miesto tinklų vandenį ar išleisti buitines nuotekas į centralizuotus buitinių nuotekų priėmimo įrenginius. Iš pastarųjų jos bus išleidžiamos į AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus buitinių nuotekų tinklus.
Numatoma, kad naujajame pastate bus sandėliuojama, plaunama naftos surinkimo įranga (absorbuojančios bonos). Taip pat čia planuojama įrengti patalpą dalies iš laivų surinktų eksploatacinių atliekų (antrinių žaliavų ir kt.) laikymui iki jos bus perduotos atliekų tvarkytojams.
Naujasis, šiuo metu jau statomas laivas lijalinius vandenis ir naftos šlamo atliekas valys jame įrengtu separavimo įrenginiu ir atskirtas išvalytas nuotekas išleis į minėtus krantinėje atsirasiančius priėmimo įrenginius, o likusią naftos frakciją perduos atliekų tvarkytojams.
Nurodoma, kad dalis atliekų (buitinių, antrinių žaliavų, laivo katilų pelenų, panaudotų sorbentų) – vienu metu iki 20 kub. m – bus laikoma sandėlyje pastatytuose konteineriuose. Krantinėje atliekos nebus rūšiuojamos, apdorojamos ar pakuojamos ar perpakuojamos.
Bendras metinis numatomų tvarkyti skystųjų naftuotų atliekų kiekis –13 000 kub. m, iš kurių lijaliniai vandenys sudarytų 7800 kub. m, o naftuotas šlamas/dumblas, alyvos ir kitos tirštesnės frakcijos – 5200 kub. m.
Žadama, kad transportas į bazę ir iš jos važiuos tik dienos metu (7-19 val.), o per dieną bus tik iki trijų automobilių. Kvapų išsiskyrimas nenumatomas, objektas esą neturės jokios papildomos įtakos foniniam triukšmo lygiui arčiausiose gretimybėse.
Teigia, kad tvora būtina
„Atvirai Klaipėdai“ paprašius Uosto direkcijos pakomentuoti iškilusias abejones dėl procedūrų savalaikiškumo, atsiųstame atsakyme jos vadovas Algis Latakas aiškino, kad direkcijos laivyno veiklai pritaikyto pastato statybai poveikio aplinkai vertinimo procedūros nebuvo reikalingos. Minėtasis dokumentas dabar esą derinamas dėl naujojo atliekų surinkimo laivo.
„Uosto direkcija yra įpareigota organizuoti laivuose susidarančių atliekų perdavimą jas tvarkančioms įmonėms. Siekiant didinti dėmesį šiai uoste teikiamai paslaugai buvo priimtas sprendimas modernia, nauja technika kartu kelti ir šios paslaugos kokybę“, – aiškina A. Latakas.
Jo minimas laivas šiemet pradėtas statyti Vakarų Baltijos laivų statykloje. Tai bus pirmasis Lietuvoje vandeniliu ir elektra varomas laivas. 12 mln. eurų be PVM atsieisiantis tanklaivis, kurio ilgis 42 metrai, o plotis 10 metrų, galės surinkti 400 kub. m skystų atliekų ir nuotekų. Klaipėdoje numatoma pastatyti laivo korpusą su antstatu ir vairine, atlikti krovininių sistemų montavimo ir kitus darbus, o galutinai laivą užbaigs Estijos kompanija „Baltic Workboats“.
A. Latakas taip pat akcentuoja, kad bus pastatytas modernus pastatas, sutvarkyta teritorija, o projektas atitiks „tvarumo ir žaliosios krypties kriterijus“, direkcijos narams, laivų įguloms bus sudarytos šiuolaikiškos darbo sąlygos.
Atsakydamas į klausimą, ar tikrai buvo būtina statyti tvorą ir atimti iš gyventojų „promenadą“, A. Latakas teigė, jog uostas yra strateginis objektas, kuriam taikomi griežti saugumo reikalavimai.
„Vienas iš jų – uosto teritorija turi būti uždara ir aptverta. Tai padaryti įpareigoja teisės aktai. Uosto saugumo užtikrinimas šiuo metu yra kaip niekad svarbus“, – teigė Uosto direkcijos vadovas.
Yra ir daugiau „dovanų“
Uosto direkcijos tvora ir planuojama veikla – ne vienintelės „dovanos“, kurių laukia Smeltės kvartalo artimiausiu metu.
„Atvira Klaipėda“ praėjusią savaitę rašė, jog Klaipėdos mero komandos ir valdančiosios daugumos nario Arūno Tumos kartu su šeima kontroliuojamas Kamineros krovinių terminalas numato beveik du kartus padidinti savo teritorijoje laikomo perkrovimui skirto juodųjų metalų laužo kiekius. Arčiausiai įmonės esantys gyvenamieji namai Nemuno g. 175 ir Senosios Smiltelės g. 1 bei 3 yra vos už 40 m. Smeltės individualių namų kvartalas yra nutolęs tik 70 m.
Aplinkos apsaugos agentūra nemano, jog dėl tokių terminalo planų bus dar didesnis triukšmas. Ji nusprendė, kad poveikio aplinkai vertinimas terminalui yra neprivalomas. Tokios procedūros nepageidavo ir Klaipėdos savivaldybė, ir kitos derinančios institucijos.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Na jei tvorą uždės tai bent kokį taką ar apžvalgos aikštelę padarytų… jau Malkų įlanką, Mukraną ir čia… uždarė viską iš visų pusių 🙂
Į marias tik iš nuotraukų žiūrėsim 😀
Nu, kadangi visi Klaipėdos TIKRIEJI gyventojai žino, kad tiek uosto direkcijos, tiek miesto valdžios galvoms visiškai POHUI ant jų, tai nieko ir nebestebina
https://www.peticijos.lt/visos/85474/stabdyti-lietuvos-gelo-vandens-istekliu-naudojima-vandenilio-ir-metanolio-gamybai-naudoti-valytas-nuotekas-ir-juros-vandeni/
Tarp jūros ir uosto
https://suno.com/song/b139aab5-9e7a-4660-be77-04919f8c97b1
[Verse 1]
Pajūrio vėjas neša naujienas,
Smeltės kvartalas vėl kelia bangas.
Uostas plečias, tvora kyla,
Nauja baze žmonės mažai tiki vilia.
[Chorus]
Klaipėda, miestas tarp jūros ir uosto,
Skaidriam dangui vilčių laivus klosto.
Bet tvoros aukštos, viltis nublanksta,
Uostas plėsdamas miestą spaudžia.
[Verse 2]
Latakas sako – „Tvaru ir švaru,
Čia bus žalia, modernu ir nauja.“
Bet žmonės liūdi dėl prarastos promenados,
Kur netoli kvapai nebus kvepiantys sodais.
[Chorus]
Klaipeda, miestas tarp jūros ir uosto,
Skaidriam dangui vilčių laivus klosto.
Bet tvoros aukštos, viltis nublanksta,
Uostas plėsdamas miestą spaudžia.
[Verse 3]
Kiekvienas savą karą čia kovoja,
Nuo Smeltelės iki Melnragės stoja.
O uostas, kaip koks veidrodžių ūkis,
Kur kiekviena kova jau primirštas būvis.
[Chorus]
Klaipeda, miestas tarp jūros ir uosto,
Skaidriam dangui vilčių laivus klosto.
Bet tvoros aukštos, viltis nublanksta,
Uostas plėsdamas miestą spaudžia.
[Verse 4]
Ir metalo laužas, ir naftos kvapai,
Gyvenimų prie uosto čia neapkaišo.
Gyventojų viltys silpsta kasdien,
Bet tą miestą saugoti visvien privalom, kaip vieni.
[Outro]
Klaipeda, tavo viltis gyva,
Net jei uosto šešėlis vis užstoja.
Gyventojai, kelkim balsą išvien,
Už miestą, už uosto bangą ramia.
Stiprios pilietinės visuomenės nebuvimas – puikiausia terpė vykti tai, kas vyksta. Negerbia , nepaiso žmonių interesų, nes nebijo. Ar galima bijoti to, ko nėra?
Visiškas absurdas ir uosto savivalė. Kodėl tyli Vaitkus ir savivaldybė? Kodėl nėra ginamas gyventojų interesas?
-KREIVŲ VEIDRODŽIŲ KOLŪKIS. Uosto kaimynystėje gyvenantys visų miesto gyvenamųjų teritorijų žmonės, pradedant nuo Smiltelės ir baigiant Melnrage, pats miesto centras dešimtmečiais kenčia nuo uoste vykdomos veiklos ir uosto „makaronų kabinimo” užgrobiant vis naujas miesto teritorijas. Tačiau kiekviena gyventojų grupė, kovoja savo individualius „karus” ir nesugeba suprasti, kad tik susivienijus visiems realu tokią uosto saviveiklą užbaigti. Pradedant nuo aukštesnio lygmens už miesto, uosto bendrojo plano naikinimo ir baigiant naftos, trąšų terminalų, vandenilio, metalo laužo, laikinų palapinių plėtromis ir/ar statybomis, netyč planuoto kruizinių terminalo virsmu į krovos pačiame miesto centre ir t.t… Kiekvieni rinkimai ir nesenai buvę tam buvo puiki proga… bet, tuo klausimu- kapų tyla. Ir jau, net 5 metus veikianti, miesto bendruomenes vienijanti KBA linksmai nešioja vėliavėles eitynėse su uostininkais, organizuoja bendruomenėms kalėdinių eglučių mezgimą, o A.K. reklamuoja – UOSTAS ŽMONĖMS !
/%//%%/ww////w.peticijos.lt/visos/86707/uzdrausti-vandenilio-gamyklos-statyba-klaipedos-uoste-vandenilio-gamykla-statyti-uz-miesto-ribu-naudoti-nuotekas-ir-taip-mazinti-klimato-kaita-issaugant-gelo-vandens-resursus/#petition-signature