Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-11-05 |
Klaipėdos mero komandos ir valdančiosios daugumos nario Arūno Tumos kartu su šeima kontroliuojamas Kamineros krovinių terminalas numato beveik du kartus padidinti savo teritorijoje laikomo perkrovimui skirto juodųjų metalų laužo kiekius.
Vos už 70 m nuo šio terminalo esančio esančio Smeltės individualių namų kvartalo gyventojai sako, jog periodiškai vis dar kenčia dėl tokios krovos keliamo triukšmo. Tuo metu Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) nemano, jog dėl tokių terminalo planų bus dar didesnis triukšmas. Ji nusprendė, kad poveikio aplinkai vertinimas terminalui yra neprivalomas. Tokios procedūros nepageidavo ir Klaipėdos savivaldybė, ir kitos derinančios institucijos.
Ką suplanavo?
Kamineros krovinių terminalo užsakymu MB „Projekto vizijos“ parengtuose poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose rašoma, jog arčiausiai įmonės esantys gyvenamieji namai Nemuno g. 175 ir Senosios Smiltelės g. 1 bei 3 yra vos už 40 m. Smeltės individualių namų kvartalas yra nutolęs tik 70 m.
Terminalas veiklą vykdo pagal du taršos leidimus – vieną išduota jam, o kitą – UAB „Harvest House“ (pastarąjį jis perims pagal šiemet balandį pasirašytą perleidimo sutartį).
Minėtuose dokumentuose nurodoma, jog terminalas nekraus naujų krovinių, taip pat neplanuoja atnaujinti antracito krovos ir sandėliavimo, tačiau keis metalų laužo metines ir vienu metu laikomas apimtis bei metalų laužo sandėliavimui skirtą plotą bendrovės teritorijos viduje. Kitų šiuo metu kraunamų krovinių – durpių, inertinių medžiagų ir biokuro – sandėliavimo plotai nedidėtų.
Metalų laužo sandėliavimo, krovos ir tvarkymo aikštelių plotus numatoma padidinti nuo 15 200 iki 19 100 kv. m. Spalvotųjų metalų laužo sandėlio plotas bus mažinamas nuo 1496 iki 980 kv. m.
Galimą maksimalų vienu metu laikomo juodųjų metalo laužo kiekį terminalas nori padidinti nuo 28 900 iki 52 041 tonų. Spalvotųjų metalų laužo kiekis nesikeistų ir siektų 1100 tonų.
Nurodoma, jog po sumaišymo juodųjų metalų laužas papildomai gali būti pjaustomas dujomis, kad būtų sumažinti santykinai didelių matmenų laužo gabaritai ir būtų galima sukrauti daugiau tokio krovinio. Kitokio laužo apdorojimo (karpymo, smulkinimo smulkintuvuose, presavimo ir pan.) žadama nevykdyti.
Nurodoma, kad 10 m skersmens rietuvės maksimalus pakrovos aukštis sieks 9 m, 15 ir 20 m skersmens – 11 m. Tuo metu spalvotieji metalai bus atgabenami ir laikomi sukrauti į 1,1 x 1,1 x 1,1 m išmatavimų didmaišius (big-bag). Jie gamybinio pastato dalyje bus laikomi formuojant tris rietuves.
Inertinių medžiagų, biokuro sandėliavimo ir krovos aikštelių ribų nenumatoma keis, bus tik mažinamas durpių sandėliavimo plotas nuo 6825 iki 6310 kv. m, atskiriant betoniniais borteliais aikštelės dalį, kurioje yra lietaus nuotekų valymo įrenginių ir ėminių paėmimo šuliniai.
Triukšmo daugiau nebus?
MB „Projekto vizijos“ nurodė, jog dėl planuojamos veiklos „prognozuojamas pramoninio triukšmo lygis ties gyvenamosiomis teritorijomis, nevertinant foninio triukšmo lygio, neviršytų Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytų ribinių verčių transporto neveikiamoje aplinkoje“.
Papildomų triukšmo slopinimo priemonių įrengti nenumatoma, nurodoma, jog terminalas naudos jau pastatytas 4–8 m betoninės, betoninių blokelių ir skardines tvoras–užtvaras.
Taip pat nurodoma, jog dulkių, susidarančių kraunant ir sandėliuojant birius krovinius (įskaitant ir metalų laužą) sumažinimui bus naudojamas mobilus drėkinimo įrenginys „POMOT“.
Žadama, jog bus užtikrinta, kad dienos metu (7-19 val.) į terminalą nevažiuos daugiau nei 13 automobilių per valandą, vakaro metu (7-22 val.) – po 3 aut./val., nakties metu (22-7 val.) – 2 aut./val.
Institucijas įtikino
Klaipėdos savivaldybės administracija rugsėjo viduryje AAA informavo mananti, jog tokiems terminalo planams poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.
Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas bei Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, informavusi, kad pastabų ir pasiūlymų neturi, o planuojama veikla atitinka gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus.
Agentūrai pastabas buvo pateikusi asociacija „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ ir Baltijos seniūnaitė. Pagal jas dokumentų rengėjai pateikė patikslintą informaciją – kad sumažinami sandėliuojamų ir perkraunamų birių krovinių aukščiai, perskirstomi transporto srautai visos paros metu.
AAA konstatavo, jog „arčiausia gyvenamoji aplinka nebus neigiamai veikiama papildomu triukšmu ir PŪV neturėtų neigiamo akustinio efekto, kadangi PŪV prognozuojami triukšmo lygiai būtų mažesni nei šiuo metu sukeliami vykdomos ūkinės veiklos“.
Galiausiai aplinkosaugininkai nusprendė, jog tokiai planuojamai veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui.
Triukšmas vis dar girdimas
„Atvirai Klaipėdai“ ne kartą ir ne du yra tekę rašyti apie Smeltės kvartalo gyventojų skundus dėl Kamineros krovinių terminalo, įsikūrusio čia 2015-aisiais vietoje bankrutavusios „Klaipėdos hidrotechnikos“, veiklos. Skųstasi triukšmu, dulkėmis ir sunkvežimių kvartalo gatvėse išmėtomu metalo laužu.
Pasak Individualių namų savininkų bendruomenė „Smeltė“ valdybos pirmininkės Joanos Panfilovos, metalo laužo gatvėse jau nebepastebima, situacija šiek tiek pagerėjo dėl terminalo pastatytos tvoros, tačiau dulkių ir triukšmo vis tiek dar yra.
„Garsas būna labai stiprus. Viskas priklauso nuo darbuotojų. Yra sugebančių ramiai krauti, bet yra ir kraunančių labai triukšmingai“, – sakė pirmininkė.
Pasak jos, sklinda ir rūgštus kvapai nuo kraunamų durpių, dabar prisidėjo ir dažomos ritės.
J. Panfilova sakė iki šiol negirdėjusi, jog terminalas ketina plėsti savo teritorijoje laikomo metalo laužo apimtis.
Krova auga visame uoste
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija dar šią liepą skelbė, jog Klaipėdoje itin auga metalo laužo eksportas ir uostas tampa tokios krovos „hubu“ – čia sukaupiamas ir mažesniais laivais iš Skandinavijos, Lenkijos atgabentas laužas bei vėliau didesniais laivais iškeliauja dažniausiai į Turkiją.
Uosto direkcija skelbė, jog per pirmąjį 2024-ųjų pusmetį metalo laužo krova išaugo 25 proc. arba 149 tūkst. tonų.
Apie tokios krovos augimą skelbė ir kompanija „Vakarų krova“.
„Visgi esminis faktorius, prisidedantis prie sėkmingos įmonės veiklos, jau kelerius metus iš eilės stabiliai augantys „Vakarų krovos“ perkraunamo metalo laužo kiekiai. Ši krovinių rūšis sudarė apie 40 proc. iš šiemet perkrauto milijono tonų“, – buvo rašoma rugpjūčio viduryje išplatintame jos pranešime spaudai.
INFORMACIJA
Poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose rašoma, jog metiniai Kamineros krovinių terminalo palaidų birių medžiagų – durpių, inertinių medžiagų, biokuro, žemės ūkio ir metalų laužo produkcijos – pajėgumai siekia 1 726 533 tonas. Numatomas vienu metu laikyti visų birių krovinių maksimalus kiekis – 79 855 t.
Per metus numatoma perkrauti 350 000 palaidų durpių (vienu metu laikyti iki 9 853 t), 300 000 t žemės ūkio produkcijos, tiek pat inertinių mineralinių medžiagų (laikyti vienu metu 17 961 t), 100 000 t medžio skiedrų (laikyti vienu metu 6 354 t). Maksimalus perkraunamų juodųjų metalų laužo kiekis per metus sieks 676 533, spalvotųjų metalų laužo – 22 000 t.
Bendras visų numatomų į aplinkos orą išmesti teršalų kiekis iš stacionarių taršos šaltinių – 4,5031 t per metus. Iš jų kietosios dalelės – 4,4966 t, geležies oksidai – 3,9 kg, mangano oksidai – 0,1 kg, anglies monoksidas – 1,1 kg, azoto oksidai – 1,3 kg. Iš mobilių taršos šaltinių per metus numatoma išmesti dar 12,941 t teršalų.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Mes taip pat gyvename Marių gatvėje. Triukšmas, nuolatinis dulkių ir metalo dalelių sluoksnis, atidaryti langų neįmanoma, nes nuolat eina dulkės, kažkokie degėsių kvapai. Ar kam įdomu kaip žmonės gyvena? Galim įleisti vasarą į ekskursiją, kai per kelias valandas sugula 3 cm. Sluoksnis durpių ant grindų…o kas patenka į marias, tai geriau net negalvoti.Nepadės nei sienos, nei drėkintuvai…tiesiog baisu
Juk meras visų kaminerų, tumų ir kitų verslinykų daugelis, kaip jie pasakė taip vaitkus ir daro. Galite verkti kiek norite per uosto triukšmą vistiek niekas negirdės 😀
Mes gyvename Marių g. ir jau kokia daugiau nei 6 metus rašome skundus, vykddėme raršos ir garso matavimus ir buvo viršytos leidžiamos normos…… tai dabar išvis nebebus įmanoma gyventi tokiame triukšme!!!! Ar kam nors įdomu, kaip mums gyventojams gyventi tokiame užterštume ir triukšme???!!!
Atrodo,kad grįžtame atgal. Pirmais mūsų Valstybės metais nelabai ir supratome ar taip ir svarbu rūpintis kur dėti visokias pramonės atliekas.Juk šalia patogūs „sąvartynai”- marios ,jūra , Dangė , tvenkiniai .. Ir kas jau atsitiks ,kad sulūžusį dviratį ar kt. Dangėje ar J.kalnelio tvenkinyje paskandinsiu? Tačiau E valstybės ir ypač Skandinavijos šalyse, Suomijoje buvo ieškoma max būdų kaip ypač metalo laužu, asbesto atliekomis , nekenkiant aplinkai, tvarkyti. Vienas iš tokių būdų šių ir kt. šalių tikslas buvo ,ir yra iki šiol, – jas išvežti į kt. šalis . Teisėtai ,mokant didelius pinigus , bet išvežti.. Ir štai, atsiranda Klaipėdoje tokių verslininkų kurie nutarė jas priimti, sukūrė sau būdą kaip „sėkmingai” užsidirbti pinigų- atplukdo laivais nedideliais metalo laužą į mūsų uostą. Pasiekti kad metalo laužas būtų „tvarkomas” be triukšmo, be oro taršos ir pn. neįmanoma. Juk reikia tai padaryti ir vėl laivais į Turkiją išplukdyti-parduoti…Liūdna, kad mūsų J. uostas , verslininkai užsiima tokiu verslu.. Tikrai , jis be …perspektyvos….
kad tie verslininkai ir valdo miestą.Ką , tu vargšas jiems padarysi.Savo būstus prie jūros įsikūrė ir tvoromis atsivėrė. Kiekvienam savo…