Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-06-09 |
Teisėjai teko apie keliolika kartų raginti verslininką Rimantą Cibauską eilinės jo paties inicijuotos bylos posėdžio metu nekomentuoti, nevertinti, nusiraminti ir nepertraukinėti kitų proceso dalyvių.
Pastarasis, nelegaliai pastatyta tvora Dailidžių gatvėje užtvėręs valstybinį žemės sklypą, ypač piktinosi, kad institucijos dėl to ėmėsi veiksmų po žurnalisto kreipimosi. Verslininkas buvo įsitikinęs, jog teisme reikia apklausti ir žurnalistą, ir buvusį aplinkos ministrą, tačiau toks jo prašymas buvo atmestas.
Šokdino Turto banką
Klaipėdos apygardos teisme inicijuotoje byloje verslininkas prašo, kad būtų pripažinti niekiniais ir negaliojančiais esą tik ažūrinės tvoros ir 0,0483 ha žemės plotą užimančių želdinių perdavimas valstybei. Ieškinyje nurodoma, kad jei nėra galimybės restitucijos taikyti natūra, jam turėtų būti sumokėti 125 413 eurų. Taip pat R. Cibauskas prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. jam surašytą savavališkos statybos aktą.
Byloje kurį laiką vyko mediacija, bet šalims nepavykus taikiai susitarti vėl buvo surengtas teismo posėdis, prieš kurį buvo gautas papildomas R. Cibausko iniciatyva į bylą įtraukto Turto banko atsiliepimas.
Reaguodamas į tai R. Cibausko advokatas Saulius Tamošaitis klausė, „kas davė nurodymą parašyti atsiliepimą“.
„Sausį vieną rašo, o dabar kitą. Telefoninis skambutis jau vyksta?“ – reagavo pats R. Cibauskas.
„Man nėra jokio nurodymo, yra vidinis imperatyvas tinkamai atstovauti institucijai, kad byla greitai ir tinkamai būtų išnagrinėta“, – paaiškino jiems Turto banko atstovas Dainius Vinciūnas.
Jis laikėsi pozicijos, kad ši institucija neturėtų dalyvauti šioje byloje.
„Keistokas pasirinkimas įtraukti visus. Tai ir Teisingumo ministeriją, ir prokurorą, ir Vyriausybę įtraukite. Apsispręsti reikėtų. <…> Jūsų pareiga vieną tinkamą atstovą apsirinkti, o ne sukviesti 20 šalių“, – sakė D. Vinciūnas.
Visgi bylą nagrinėjanti teisėja Vilija Valantienė nusprendė, kad šalių procesinė padėtis lieka tokia pati.
Vainoro ir Gentvilo teisme nebus
R. Cibauskas, prieš prasidedant teismo posėdžiui pasiteiravęs „Atviros Klaipėdos“ žurnalisto vardo, išsprendus klausimą dėl Turto banko pareiškė, jog nori „pakviesti du žmones, nes tai politinė byla“.
„Martynas Vainoras, Simonas Gentvilas. Dėl „Atviros Klaipėdos“ steigimo, akcininkų, jų aktyvus dalyvavimas“, – dėstė verslininkas.
Teisėjai paklausus, kaip šie asmenys susiję su procesu, R. Cibauskas aiškino, kad „ir šiandien dalyvauja, formuoja viešą nuomonę, kuri neatitinka tiesos“.
„Tai kova dėl mano garbės. Pamatytume datom, kada tie straipsniai prasidėję pasirodyti, susiję su politiniu sezonu. Tarnybos Simono Gentvilo, buvusio ministro, pavaldume. Ponas Vainoras ir eilė žmonelių yra“, – kalbėjo R. Cibauskas.
„Kokia čia garbė? Kitais aspektais bylos nenagrinėsime. Pagal operatyvumą turite pareikšti prašymą anksčiau. Be to, reiškiate žodžiu, o ne raštu“, – reagavo teisėja.
„Ginčijamas savavališkas statybos aktas, ieškovas nori išsiaiškinti, nuo ko viskas prasidėjo. Ieškovas mano, kad tai galėjo pateikti Vainoras. Tai galėjo būti politinis oponentas Simonas Gentvilas. Galėjo būti pateiktos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Nori išsiaiškinti, nuo ko viskas prasidėjo. Viename iš nurodytų aktų, kad buvo žurnalistų pranešimas“, – papildomai aiškino advokatas S. Tamošaitis, tikinęs, kad toks prašymas savalaikis.
Kitos bylos šalys prašė netenkinti tokio prašymo. Pasak Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) patarėjo Žydrūno Kumpio, visiškai nesvarbu, kas pranešė, „koks korespondentas ar žiniasklaida“, esmė yra pareigūnų konstatuotos aplinkybės.
„Absoliučiai nepagrįstas prašymas, eilinis bylos vilkinimas. Inspekcija pridėjo teismui dokumentus – NŽT pranešimą, nuo kurio prasidėjo visas procesas. Prašytume skirti baudą už piktnaudžiavimą procese. Dar kartą patvirtina, kad operatyvaus išnagrinėjimo nesiekia, o nori kuo daugiau painiavos įnešti“, – teigė Statybų inspekcijos atstovė Jurgita Kurtinaitienė.
Savivaldybės advokatas Gintaras Aleknavičius atkreipė dėmesį, kad tokį prašymą teikiantis asmuo privalo nurodyti faktinę aplinkybę, ką jie gali nurodyti ar paneigti liudytojai ir kokią teisinę reikšmę tai turės. Be to, nebuvo pateiktos prašomų apklausti asmenų gimimo datos ir gyvenamoji vieta.
„Pagal tokią logiką ministras tikriausiai turėtų dalyvauti visose bylose ir duoti paaiškinimus. Nieko nenurodė, ką turi paaiškinti, patvirtinti“, – reagavo Turto banko atstovas D. Vinciūnas.
„Taip, kaip nurodo ieškovas, toks prašymas yra nepagrįstas. Apklausa nėra tikslinga, turi būti savalaikis pateikimas, aplinkybes nurodyti ir kokia reikšmė. Nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo taip manyti. Asmenys nurodomi per viešas jų funkcijas, politinius sprendimus. Nepagrįstas ir nesavalaikis prašymas“, – išklausiusi šalis konstatavo teisėja.
Mato „kažkokią šizofreniją“
„Aš manyčiau, kad esu didžiulis optimistas ir tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau surasime teisme tiesą. Lietuvoje teismu pasitikti tik 27 procentai žmonių. Teismo sprendimais žmonės nusivilia, mato, kad negalima gintis ir mano pavyzdys tai dar kartą byloja“, – savo pasisakymą pradėjo R. Cibauskas.
Reaguodama į tokią prakalbą teisėja paprašė jo eiti prie ieškinio esmės.
„Daug tuščio vandens buvo ir nestabdėte. Daeisime. Reglamento mes nepasitvirtinome“, – atšovė jai verslininkas.
Suskubęs jam į pagalbą advokatas ėmė aiškinti, kad čia kliento argumentai apie tai, kad teismai ne viską išnagrinėja, kas čia esą yra ginčo esmė.
„Jūs daugiau laiko užimat nei aš pasakysiu, ką noriu. Sutarkime reglamentą skirti“, – mestelėjo teisėjai R. Cibauskas ir sulaukė jos prašymo „nekomentuoti teismo pasisakymo“.
„Turėkite kantrybės ir aš pasakysiu viską. Aš esu tarp tų 27, kurie tiki, kad galima pasiekti teismuose tiesą“, – atšovė R. Cibauskas, kurio inciatyva vien šioje byloje buvo nusišalinusi viena teisėja, dar vienas nušalintas, o tokius prašymus jis teikia bene kiekviename su nelegalia tvora susijusiame procese, buvo prašęs jis nušalinti ir visos Klaipėdos apygardos teismus.
„Aš esu vienas, prieš kurį susivienijusios visos tarnybos ir spaudžiama. Jie naudojasi viešaisiais ištekliais ir už nieką neatsako, o aš turiu kovoti su visa sistema. Savivaldybė turėdama juridinį skyrių samdo advokatą, išleidžia didžiulius pinigus. Čia yra skandalas. Tarnybos turi išspręsti mano problemą. Jie neturi kompetencijos“, – aiškino R. Cibauskas ir sulaukė teisėjos pastabos pasisakyti pagarbiau, nes ne kompetencijos klausimas čia nagrinėjimas.
„Problema ne vienos dienos, ji neišsisprendžia 30 metų, aš labiausiai turėčiau pergyventi dėl laiko tempimo. Nesuprantu, kur reikia skubėti. 2003 metais sutartis, problemai jau 30 metų“, – reagavo į tokią pastabą R. Cibauskas.
Galiausiai pradėjęs dėstyti aplinkybes verslininkas aiškino, kad šalia jo namų valdos esanti teritorija buvo netvarkoma penkerius metus, čia „buvo organizuojamas viso kvartalo šiukšlynas“, vežamas viso kvartalo statybinis laužas. Jis esą vis prašęs sutvarkyti šią teritorija, kol galiausiai per keturių metrų aukščio atliekų kalną apvogė jo namą.
„Sudarė sąlygas apvogti mano namą ir niekas neprisiima atsakomybės. 2003 metais neapsikentęs, nes pavojus mano šeimai ir turtui, sutinku su vergiškų sąlygų infrastruktūros sutartimi, pasirašiau su Rimantu Taraškevičiumi. Sutvarkau 50 arų teritorijos, išleidžiu krūvą, šimtus tūkstančių pinigų už teisę nuspirki žemę. Nėra Europoje kito žmogaus tokio. 20 kartų žemesnė turto vertė nei sutvarkiau. Aš naudojuosi tik mažu gabaliuku sutvarkytos teritorijos. <…> Tvarka tokia, kad visi viską apgaudinėja, niekada netikėjo, kad tai padariau. Antras didelis nusikaltimas savivaldybės, kad jie neperėmė turto, kurį sukūriau, vengė perimti. Kovojau dar penkis metus, kad perimtų. Tą darbą sutikau daryti vien dėl tvoros, nes ji apsaugos elementas. Kaip savaime suprantamas dalykas šitos infrastruktūros sutarties. Visus leidimus gavau. Nebuvo jokio priekaišto, nieko aš nepadariau nelegaliai. 2005 metais vergišką sutartį vykdydamas negalvojau, kad taip reikės aiškintis. Niekas neatėjo pasirašyti akto, ar yra klaida“, – aiškino verslininkas.
Pasak jo, tai yra politinė byla, nes jis 2015 metais „laimėjo rinkimus, bet jie buvo pavogti“.
Tais metais R. Cibauskas dalyvavo „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto veikloje ir bandė tapti uostamiesčio meru, bet į antrą rinkimų etapą nepateko, nes liko tik ketvirtas su 4376 balsais. Negana to, jis net nepateko į miesto tarybą, nes rinkėjų buvo nureitinguotas iš pirmos į trečią vietą, o du mandatus gavo aukščiau atsidūrę R. Taraškevičius ir Vytautas Čepas.
„Po 2015 metų prasidėjo totali vagystė mano turto. Ant kiek cinizmas, panieka teisminei sistemai. Telefono skambutis – aukščiau. Paėmė šviestuvus be mano sutikimo, be mano žinios. Kelio vagystė. Tvorą irgi pavogė. Reketavo, kad pasirašyčiau sutartį. Ten nėra nelegalios statybos. Aš gerbiu teismus ir vis tiek tikiuosi, kad teisingumą galima pasiekti per teismą. O čia Vainoras sėdi, šmeižia mane, su juo atskira byla bus, nes čia mano garbės byla, jis maišo sąvokas. Bando teismai žaisti žaidimą, nubausti, sumenkinti mane. Nes tvora šiandien yra ne mano ir tą visi žino. 1991-ieji, ateina, sako laimėjau konkursą, geriau pats nusigriauk, nes man spaudimas daromas. Korupcija kapitalinė, parašysiu dar dėl šito prokuratūrai. Aš sutvarkiau 50 arų ir sutinku perduoti, prašau teisės už komercinę kainą nusipirkti 8 arus. Man neparduoda, o kaimynui 2003 metais pardavė. <…> Mane persekioja, gerai, kad aš toks žmogus, aš noriu ateiti į teismą, man visai patinka, kitas žmogus galėtų išprotėti tokioje situacijoje. Čia ištisai tų tarnybų pažeidimai. Aš esu mandagus žmogus, neįžeidinėju, bet kai matau, jau gal pasakiau perteklinį žodį. Nėra čia su kuo kalbėti. Teismą naudoja politiniams tikslams, visi dabar patenkinti. Ten toliau gatvė nelegaliai užstatyta ir nieko netikrina, čia dvigubi standartai. Yra įstatymai Lietuvos piliečiams ir Cibauskui, kurį reikia paspausti, nes žmonės gerbia jį ir myli. Todėl norime pakviesti kai kuriuos piliečius, kad atsakytų. Tvora yra ne mano, sakau, kad ją padariau, bet yra pavogę ir reikia nustatyti, kas pavogė. Kai grąžins, įsiregistruosiu, ką nors darysiu. Neturėdamas daikto už jį nešu atsakomybę ir gaunu baudą. Viską pavogė iš manęs, kito žodžio negaliu panaudoti. Tai skandalingas atvejis, žurnalistas nerašė, kad apšvietimo stulpus perkėlė į „Gatvių apšvietimą“. Tvora ne mano, kodėl čia turiu sėdėti teismo salėje ir aiškintis? Teisėjai bijo įsitraukti. Tai politinė byla, teisėjui reikia turėti drąsos priimti neutralų sprendimą. Čia net bylos neturi būti, jau penki nusikaltimai iš tarnybų, jie turi mokėti“, – emocingai dėstė R. Cibauskas.
Teisėjai paprašius sukonkretinkit, kas sudaro jo prašomą 125 tūkst. eurų sumą, verslininkas pareiškė, jog mano, kad dabar tiek kainuoja tvora ir želdiniai.
Teismui nepasitenkinus tokiu atsakymu ir nurodžius, jog prašoma suma turi būti faktiniais įrodymais pagrįsta, advokatas S. Tamošaitis bandė aiškinti, kad procesiniuose dokumentuose vertė nėra ginčijama, o pats R. Cibauskas pareiškė, jog reikėtų atlikti ekspertizę, nes tai „jautri byla, kitiems atrodys, kad noriu pasipinigauti“.
„Tai politinė menkinimo byla. <…> Šita tvora ir buvo esmė, kad pasirašiau šitą vergišką sutartį. Ji buvo pagrindų pagrindas. Viskam, kam reikėjo, gavau leidimus. Tvorai nereikėjo leidimo ir nieko nepažeidžiau. Mes išpūtėme problemos mastą nuo musystės iki dramblio. Kur tvoros problema, ką ji užtvėrė? Jeigu mano namą apiplėšė, tai tvora buvo pagrindų pagrindas, nes negaliu atsiskirti nuo gatvės. Man nesvarbu, kiek žemės. Paaiškėjo, kad jie žulikauja, skirtinguose teismuose naudoja skirtingus argumentus. Nėra Lietuvoje panašios sutarties. Jie nenori mediacijos, jie bijo. Aš tikiuosi, kad turėsite drąsos priimti sąžiningą sprendimą. Aš nebijau prisipažinti savo kaltės, matau kažkokią šizofreniją. Jie ciniškai pradėjo vogti ir apšvietimą, ir kelią, ir tvorą“, – teigė R. Cibauskas.
Naujas susitarimas su dabartine miesto valdžia
R. Cibauskas dar 2017-ųjų gale, po pirmųjų „Atviros Klaipėdos“ publikacijų šia tema, buvo pradėjęs rengti detaliojo plano keitimo procedūrą, kad būtų pakeista užtverto sklypo paskirtis ir jis galėtų būti parduodamas aukcione.
Dabar jau teisme verslininkas pareiškė, kad yra su dabartine miesto valdžia pakeitė sutartį dėl tokios detaliojo plano korekcijos, susirado architektą, derina su juo sutartį, kad galėtų pradėti darbus.
„Bet nėra geros valios. Sako, kad mes bijome Vainoro“, – teigė R. Cibauskas.
Jo advokatas teismui aiškino, kad su savivaldybe 2003 m. sudarytoje sutartyje nebuvo darbų sąmatos ir taip esą palikta erdvė interpretacijoms.
„Tvora – infrastruktūros visuma. Jei jos nebūtų, nebūtų pasirašyta sutartis. <…> Savivaldybė turėjo perimti turtą, bet taip neįvyko. Prasidėjo negražūs dalykai. Savivaldybė parašė Vyriausybei, kad ta infrastruktūra nėra sukurta privačiomis lėšomis ir palaipsniui viskas paimta už akių“, – tikino S. Tamošaitis.
Pasak jo, šiemet sutartis su savivaldybe dėl detaliojo plano keitimo pratęsta šalių sutarimu, „lieka pakeisti teritorijos teisinį režimą ir įvykti pirkimo-pardavimo sandorį ir užbaigti 2003 metų sutartį“.
„Dėl klaidingo pranešimo apie tariamai nelegalią tvorą prasidėjo inspekcijos klaidingi veiksmai nugriauti jo lėšomis. Visus tai užhipnotizavo. Jis nepastatė nelegaliai, savivaldybė pavedė vykdyti statybas. Nuo detaliojo plano patvirtinimo jis yra naudotojas, privalo įsisavinti ir pradėti naudoti. Nėra pagrindo traktuoti, kad jis neteisėtai užėmė žemę. Teismai pakankamai neįsigilina į esmę. Kodėl užkraunama pareiga griauti valstybės turtą? Pagal paviršutinius duomenis ant ieškovo važiuojama su aibe pareiškimų, kad jis kaltas dėl valstybės turto suformavimo, kad jis nelegalus, nors taip nėra. Tvora yra gerbūvio elementas, sklypo sutvarkymo darbai. Teismas negali aiškinti sutarties tik pažodžiui, esmė sklypo sutvarkymas“, – teigė S. Tamošaitis.
Piktinosi klausimais
Klaipėdos apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama byla, kurioje Statybų inspekcija prašo skirti baudą R. Cibauskui už tai, kad jis, pažeisdamas privalomąjį nurodymą, neleidusį atlikti jokių statybos darbų, tik visiškai nugriauti tvorą, ją tiesiog savavališkai pažemino. Apie šią aplinkybę verslininko pasiteiravo ir teisėja V. Valantienė.
„Esminiai dalykai nepasikeitė, kalbate apie 1-2 procentus. Aš dėl to nesiginčiju. Aš sakau, kad nepablogėjo. Tik pagerėjo. Turto vertė tik padidėjo. Ekspertas dar daugiau įvertintų“, – teigė R. Cibauskas ir sulaukė pakartotinio teisėjos klausimo – žemino jis tvorą ar ne.
„Kai vanduo pabėgo, sukrypo, reikėjo vienoje vietoje tvorą pareguliuoti. Aš nežinau, ką norite paklausti“, – atsakė verslininkas.
„Ar sumažinote tvoros aukštį?“ – trečią kartą klausė teisėja.
„Žiūrint kurioje vietoje. Jei pamatus paplovė, tvora susisuko“, – vis tiek konkrečiai neatsakė R. Cibauskas.
Jam ir vėl suskubo į pagalbą advokatas S. Tamošaitis, pareiškęs, jog tvora, „kaip buvo leistino aukščio, taip ir tebėra“. Esą kalba eina tik apie apdailinių detalių nuėmimą.
R. Cibausko pyktį sukėlė savivaldybės advokato klausimas, kada konkrečiai R. Cinauskas sumažino tvoros aukštį.
„Jūs dar turite drąsos kelti man tokius klausimus! Samdomas žmogus kelia tokius klausimus. Už pinigus užduodat man klausimą. Atsakymas buvo“, – rėžė verslininkas.
G. Aleknavičiui paprašius patikslinti, R. Cibauskas atšovė: „Atsakymas buvo. Tokį mano atsakymą užfiksuokite“. Verslininkas taip pat pareiškė, jog turtas, kurį iš jo „pavogė“, nenuvertėjo.
Teisėjai davus pastabą, kad jis nekomentuotų, kodėl klausiama, R. Cibauskas pareiškė, jog G. Aleknavičiaus klausimas buvo kvailas, pastarasis esą „musę pučia“ ir galiausiai jis nėra pasiruošęs atsakyti.
G. Aleknavičiui paklausus, kiek konkrečiai centimetrų buvo sumažintas tvoros aukštis, R. Cibauskas atrėžė, kad tegu pats jis atsisako į šį klausimą bei pasako, kokio aukščio tvora buvo perimta.
„Negalite komentuoti ir dabar užduoti klausimų“, – eilinį kartą perspėjo ieškovą teisėja.
„0,0003 klausimėlio pučia iki dramblio lygio“, – atšovė verslininkas ir sulaukė eilinio teisėjos prašymo nekomentuoti.
„Sovietiniai metodai, nacionalizuoja“, – vietoje atsakymo rėžė R. Cibauskas.
„Su visa pagarba, gal galite atsakyti“, – vis bandė išgauti atsakymą teisėja, bet sulaukė verslininko pasiūlymo pasižiūrėti Registrų centre.
„Neįmanoma objektyviai atsakyti, kiek ir kodėl bei kada sumažėjo“, – vėl padėtį glaistė advokatas S. Tamošaitis.
G. Aleknavičiui pasiteiravus, kodėl tada R. Cibauskas mažino tvoros aukštį, jei pastaroji jam nepriklauso, S. Tamošaitis aiškino, kad detaliajame plane yra numatyta naudotojo teisė prižiūrėti, „kad nebūtų reiškiamos pretenzijos“.
„Pilietiškas visuomenės narys, matydamas, kad jei kelia grėsmę koks tai elementas, imasi priemonių“, – dėstė S. Tamošaitis.
„Vis sakot, kad nesat tvoros savininkas, o valstybė. Ar kada nors buvote jos savininkas?“ – paklausė R. Cibausko NŽT atstovas Ž. Kumpis ir irgi dėl to užsitraukė verslininko pyktį.
„Tokius klausimus uždavinėti! Aš juk aiškinau, kad ją pastačiau, o savivaldybė 2016 metais pavogė iš manęs ir perdavė jums, o paskui grąžino. Čia skirtingi išsilavinimai, neina susikalbėti, nežinau, kaip atsakyti. Mano tvora, aš ją stačiau. Ar dar klausimas yra koksai? <…> Čia baudžiamojo teisė, grynai vagystė, klausimai parodo, ar nesuvokia problemos, ar yra įprasta taip dirbti ir kitaip nemoka“, – rėžė R. Cibauskas, sulaukęs dar vieno teisėjos prašymo nekomentuoti ir nevertinti.
Papiktino ir priminta bauda
NŽT atstovas Ž. Kumpis teigė, jog institucija kategoriškai nesutinka su R. Cibausko ieškiniu, nes infrastruktūros sutartyje „tikrai nebuvo aptartas tvoros statymo klausimas, nors ir bando Cibauskas su advokatu įtikinti priešingai“.
„Teismas jau išsprendė, kad buvo būtinas leidimas ir sutikimas, o Cibauskas jų neturėjo. Nebėra pagrindo kelti tvoros teisėtumo klausimo, kelti jau išspręstą klausimą. Tai, kad buvo neteisėta tvora, nedraudė formuoti valstybinės žemės sklypo, ji nėra iki šiol registruota registre. Vyksta jos šalinimo procedūra ir bando visaip ją atitolinti. Valdytojas tos žemės visada buvo valstybė, nepaisant to, kad sklypas nebuvo suformuotas“, – dėstė specialistas.
R. Cibauskas jo klausė, kada buvo įkurta NŽT ir pasiūlė nuotoliu posėdyje dalyvavusiam Ž. Kumpiui „išsijungti“, jei neatsakys į šį klausimą. Pastarajam patikinus, kad nežino tikslios institucijos įkūrimo datos, R. Cibauskas pareiškė, jog „gaunasi nesąžiningas teismas“, nes atsakovas esą išsisukinėja ir neatsako šį klausimą.
„Nevertinkite“, – ir vėl paprašė teisėja.
„Nepagarba teismui. Nesuprantu, iš kur jis iškritęs“, – atšovė R. Cibauskas.
„Kažkoks inkongito žurnalistas parašo ir visi pradeda judėti. Jei nebūtų pakėlęs klausimo tas žurnalistas, jus iki šiol nieko nebūtumėte darę. Kodėl tik paskatintas žurnalisto ėmėtės, o iki tol nieko nedarėte ir nereagavote?“ – klausė NŽT atstovo jis.
„Mūsų pareiga vykdyti valstybės žemės kontrolę. Tada gavę tokį pranešimą ir inicijavome. Kodėl anksčiau to nebuvo, negaliu pasakyti“, – teigė Ž. Kumpis.
„Žurnalistas turi didesnę kompetenciją nei ten dirbantys žmonės? Turi pasakyti taip, mūsų kaltė. Arba priežastį turi pasakyti, arba prisiimti kaltę. Turi atsakyti, kodėl nebuvo reaguojama“, – tokiu atsakymu liko nepatekintas R. Cibauskas ir galiausiai konstatavo, jog beveik visą dieną vykusio posėdžio metu „praktiškai nė vieno atsakymo negavo“, institucijos esą „žaidžia katę pelę“.
Jo advokatui pareiškus, kad reikėtų apklausti NŽT specialistą, surašiusį patikrinimo aktą, savivaldybės advokatas G. Aleknavičius priminė, kad dar 2015 m. įsigaliojusiame teismo sprendime yra aptartas tvoros nelegalumo faktas ir taip sukėlė R. Cibausko pyktį.
„Jūs kaip teisėja manęs stabdote, mes dar su Kumpiu neužbaigėme, čia nepagarba man. Kaip galima leisti šituos dalykus?“ – piktinosi verslininkas ir sulaukė teisėjos raginimo nusiraminti.
„Aš ramus esu, mes neužbaigėme, čia laivą judina visai į kitą vietą, meta pagalvę Kumpiui, kad galėtų įkvėpti oro. Jei leidžia siūbuoti laivą, tai reikia nubausti. Kas čia vyksta, čia įžeidimas man. Kaip tai galima? Turi atsiprašyti“, – toliau piktinosi R. Cibauskas.
„Galiu tęsti? Toje byloje yra rašytiniai įrodymai. Pats turi, disponuoja tokiais dokumentais, jei praradęs, gali su advokato pagalba kreiptis į teismą su prašymu susipažinti su byla, pasidaryti kopijas ir pateikti jas teismui“, – išdėstė G. Aleknavičius, prašęs atmesti prašymą dėl tokio liudininko apklausos.
„Ne tu aiškink, ką turiu pasakyti“, – metė jam R. Cibauskas ir pagaliau sulaukė teisėjos perspėjimo, kad jei jis nekeis savo elgesio, kitą kartą jau bus „protokoliškai reaguojama į pertraukimus ir išsišokimus“.
„Yra pagrindas kalbėti apie piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Nėra veikimas už greitą procesą“, – taip pašymą dėl liudytojo apklausos įvertino Turto banko atstovas D. Vinciūnas.
Analogiškai pasisakė ir NŽT bei Statybų inspekcijos atstovai.
„Matosi koordinuotas jų veiksmas“, – į tai reagavo R. Cibauskas ir vėl sulaukė teisėjos prašymo nevertinti.
„Koordinuotas veiksmas, jie visi kaip unisonai gieda, kalba apie bylas, kurių nenagrinėjame“, – neišgirdo tokio raginimo verslininkas.
Teisėja nusprendė tokio liudytojo nekviesti, bet prijungti prie medžiagos minėtąją bylą. Taip pat, jei yra duomenų – žurnalisto prašymą NŽT.
INFORMACIJA
2015-ųjų rugsėjį Klaipėdos apygardos teisėjos Dalios Kursevičienės priimtoje neskundžiamoje nutartyje rašoma, kad R. Cibauskui tų metų kovą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad šalia žemės sklypo Dailidžių g. 33 pietinės ribos, valstybinėje žemėje, savavališkai pastatė tvorą, t. y. savavališkai užėmė 8,34 a valstybinės žemės ir pažeidimo nepašalino.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. birželį už tai buvo paskyręs verslininkui 579 eurų baudą. Ją paliko galioti ir apygardos teismas minėtąja nutartimi.
Tarnybos prie šio klausimo sugrįžo tik po to, kai 2017 m. spalį juo ėmė domėtis „Atvira Klaipėda“ ir teismai galiausiai priėmė sprendimus, kad ši tvora turi būti nugriauta. Griovimo procedūros šiuo metu yra sustabdytos, kol teismai sprendžia dėl eilinio R. Cibausko skundo.
Nemaniau, kad toks iškilus žmogus, mecenatas ir globėjas taps užsispyrėliu tvoros reikaluose. Kažkoks savigarbos neturėjimas, per ilgus metus užtarnautos reputacijos pametimas. Sunku patikėti, kad tai realu.
tvora tai tvora .o kaip su zemes mokesciu. ar tai irgi neliecia
Kokie žmonė šį poną taip myli?Jeigu jam blogai,tegul ir kitiems būna blogai,nors neżino tikros situacijos.Jis supras ,apie ka kalba eina….
Atrodo, kad ponui Cibauskui jau reikalinga tam tikros srtities gydytojų pagalba.
Man Cibausko asmenybė iš esmės aiški yra. Jis kultūriniams renginiams PATRUPINA truputį, taip ale susikelia savo žinomumą ir jaučiasi labai svarbiu. Kiek jis kaip ale mecenatas išleidžia per metus? Spėju iki 5K, bet ne daugiau. Jis neturi tų pinigų realiai, vaikosi tik netikros šlovės. Jokingas bičas, mažvaikis.
Ką veikia ta jo įmonė Mūsų laikas? Nuomoja privatizuotą NT? Šiaip ta įmonė nuo 2020 metų nuolat nuostolyje, pažiūrėkit ataskaitas, kraupu kas ten darosi su finansais.
Cibauskai, darai gėdą sau ir savo dukroms. Pripažink klaidas ir toliau ramiai trupink po 2K premijoms, bet galėsi kokių gėlių padalint ir pats gauti. Nu bent tiek nuveiksi.
Gerai ,kad sitas tipas nezino-koks jis vargsas.Gali ir nusprogti per ta kvaila uzsispirima,pakis po tapacia tvora kaip suni vadalini.
Kaip prikolnai – eiliniam vargopisiikliui jau senai antstolisi paskutinius marškinius per šikną būtų nuvilkę…
kad lazda turi du galus : anksčiau ar vėliau atpildo valanda ateina . Labai gerai p. R.C. sekėsi prichvatizuoti Klaipėdos prekybos ir kitas įmones , išvarant į gatvę tūkstančius dar jaunų žmonių . Dešimtmečius bylinėtis ir kaltinti žurnalistą p. Martyną Vainorių ( ne Vainorą ) ,kad paviešino problemą, yra žema kultūros (!) mecenatui ( elgesys teisme, sprendžiant iš straipsnio yra nederantis su mecenato vardu ) . Viena laimė,kad p. R.C. su tokia,,garbe ,, ir nebuvo išrinktas meru. Už nepagarbą teismui , reikėtų ir solidžią baudelę išrašyti .
sumenko akyse tas klaipėdos piniguotis
Tokios bylos tik demonstruoja valstybės neįgalumą, tiek metų cackintis su kažkokiu išnaglėjusiu verslininkėliu.
Visi puikiai prisimename 2013 metų rinkimus į Savivaldybę ir keistą situaciją, kai sąrašo lyderis Cibauskas buvo, atseit, reitingo būdu išmestas iš pirmos į trečią vietą. Cibauskas tada inicijavo biuletenių
.patikrinimą. Buvo surasta neatitikimų. Purviną dieną nespėjo peržiūrėti visų biuletenių. Sekančio susitikimo ir patikrinimo neįvyko, nes biuletenius išvežė į Vilnių. Įdomu, kad praėjus apie dešimt, o gal ir daugiau dienų paprašė atvažiuoti į Vilnių ir tęsti biuletenių patikrinimą. Vilniuje idealiai viska sutiko su protokolais. Po to ir atsirado tvoros byla. Kas gali paneigti, kad ją inicijavo tie, kurie pavogė iš Cibausko rinkimus?
Cibauskas pralaimėjo, nes niekas už jį nebalsavo, jis niekam neįdomus ir neturi savo intelektu ko pasiūlyti Klaipėdai.
prisimenate 2013-uosius metus , bet 2015 02 11 ,, Vakarų eksprese,, buvo straipsnis ,, Už miesto skaudulio – politiko ausys ?,, . Paskaitykite…
Graži tvora, tvarkinga teritorija. Kam ją griauti? Gal tikrai biurokratai perlenkia lazdą? Juk pirmiausia turi būti protingumo kriterijumi vadovaujamasi? Iš tikro nesuprantama, kai žmogus investuoja pinigus, sutvarko teritoriją, paverčia ją civilizuota miesto gatvele, o po to tampomas po teismus kaip nusikaltėlis.
Gražus ir Vijūnėlės dvaras buvo. Dar gražiau sutvarkyta teritorija. Vadovaujantis tokia logika statom visi visu bet ką, bile tik gražu būtų.
Kai tavo kieme pasistatysiu savo tvorą – tau irgi bus gražu…
Arba s kartu su liberalais įkūrė laikraštis, Atvira Klaipėda,?
Šitam žmogui tikrai negerai…čia jau reiktų gal ir pas specialistą apsilankyti? Gėda, gėda, gėda, kur taip nusiritote ponas Cibauskai…