Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-05-03 |
1925-ųjų pabaigos dokumentas rodo, kad lemtingus vaidmenis sprendžiant Klaipėdos likimą 1922 metų pabaigoje – 1923 metų pradžioje suvaidinusius valstybės vyrus – Ernestą Galvanauską bei Joną Budrį – sujungė ir draugiški ryšiai.
Kai 1922 m. lapkričio 20 d. vakarą tuometinis premjeras E. Galvanauskas sukvietė slaptą ministrų posėdį, iš J. Polovinsko, Krašto apsaugos ministerijos generalinio štabo kontržvalgybos skyriaus vedėjo, vykdžiusio žvalgybą Klaipėdos krašte, jis sužinojo, kad lietuvininkai nerems sukilimo idėjos. Nusprendus organizuoti inscenizuotą sukilimą krašto apsaugos ministrui Baliui Sližiui nepavyko paskirti karinio jo vado net ir likus kelioms dienomis iki nustatytos operacijos pradžios. Galiausiai pasirinkti kandidatai buvo sukviesti į slaptą posėdį, bet atsisakė imtis tokių pareigų. Anot istoriko ir diplomato Vytauto Žalio, E. Galvanauskas dėl tokių pozicijų padarė nelinksmą išvadą – Lietuvos karininkai Klaipėdos krašto prijungimą nelaikė tėvynės gynimu ir tai premjerui padarė „slegiamą įspūdį“.
Šiame posėdyje dalyvavo ir J. Polovinskas, kuris turėjo tik suteikti informaciją apie padėtį krašte.
„Aš nesiskverbiu į sukilėlių karinį vadą, bet šis čia pat turi būti rastas. Kai kviestieji atsisakė siūlomos garbės, laikysiu dideliu pagerbimu, jei pavesite man sukilėlių karinio vado pareigas“, – tokius J. Polovinsko žodžius citavo E. Galvanauskas, paskyręs pastarąjį sukilimo vadu.
E. Galvanauskas rašė, kad sukilimo metu Kaune visą mėnesį vaikščiojo naktimis iš buto į telefono centrinę stotį telegrafu susisiekti su J. Polovinsku, dėl konspiracijos pakeitusiu pavardę į Budrį.
Pasak istoriko dr. Vasilijaus Safronovo, nuo 1923 m. sausio iki 1925 m. spalio J. Polovinskas-Budrys Klaipėdos krašte buvo pagrindinė figūra, kuri savo politine veikla stengėsi užtikrinti Lietuvos interesus ir destabilizuoti vietinių vokiečių politinius sluoksnius bei Vokietijos įtaką Klaipėdoje. Iš pradžių jis patarinėjo vyriausybės paskirtam Aukštajam Lietuvos įgaliotiniui Klaipėdos krašte Antanui Smetonai, o pastarajam dėl konflikto su E. Galvanausku 1923 m. balandį pasitraukus, tapo faktišku Lietuvos atstovu Klaipėdoje. Jau po E. Galvanausko atsistatydinimo iš premjero pareigų 1924-ųjų birželį šis J. Polovinsko-Budrio statusas dėl pasirašytos Klaipėdos krašto konvencijos buvo pakeistas tų metų spalio 21 d. paskyrus jį pirmuoju Klaipėdos krašto gubernatoriumi.
Padėti tašką tokiam savo karjeros etapui J. Polovinskas-Budrys nusprendė 1925-ųjų spalį, po rinkimų į pirmąjį Klaipėdos krašto seimelį, į kuriuos jis investavo daug jėgų, bet lietuvių politiniai sąrašai pralaimėjo triuškinamai. Oficialiai gubernatorius aiškino, kad toks sprendimas yra nulemtas tik jo sveikatos.
Tų metų gruodžio 23-iąją J. Polovinkas-Budrys nusprendė parašyti tuo metu Lietuvos pasiuntiniu Londone buvusiam E. Galvanauskui. Savo rašte jis nurodė, jog tuo metu gyveno Liepojaus (dabar – Herkaus Manto) g. 1
„Kaip Tamstai yra žinoma, aš pasitraukiau iš Gubernatoriaus vietos. Kaip laike sukilimo, taip ir vėliau iki paskutinio momento aš patyriau iš Tamstos ir Tamstos žmonos, didžiai gerbiamas Pone ministeri, širdingą atsinešimą ir užuojautą. Jūsų širdingumas buvo ir bus man maloniausiu atsiminimu už paskutinius tris metus mano amžiaus. Dabartiniu metu nutariau visiškai atsitraukti iš valstybės tarnybos ir užsiimti prekyba. Neturėdamas lėšų savarankiai pradėti kokį nors biznį, todėl priėmiau Klaipėdos Prekybos Rūmų patarėjo vietą, kuri man garantuoja 1000 litų mėnesiui. Apart to norėčiau gauti atstovybes Lietuvai ar bent Klaipėdos Kraštui įvairių užsienių firmų, kurios nereikalautų iš manęs kapitalo. Tuo reikalu aš kreipiausi į Lietuvos Konsulatus“, – rašė J. Polovinskas-Budrys ir prašė „neatsisakyti paremti jo prašymą prieš poną Gineitį“ (Lietuvos konsulą Londone Kazį Gineitį – autor. past.).
„Tikiuos, kad Tamstos pasitraukimas iš politinio darbo yra grynai laikinas ir kad tinkamesnėms sąlygoms susidarius, Tamsta vėl grįši ir prie politinio darbo. Ar nemanai Tamsta, kad gerai būtų jei išstatytumėte savo kandidatūrą rinkimuose į seimą viename iš Klaipėdos Krašto sąrašų? Mielai palaikysi Tamstos pageidavimą atstovauti užsienių firmas Lietuvoj ir tą reikalą patiekiu p. Gineičiui, kurs turės omenyj Tamstos norą, kad jį įkunijus“, – jau po penkių dienų eksgubernatoriui atsakė eksprempjeras.
Jei J. Polovinskas-Budrys ir sulaukė vertingos informacijos iš E. Galvanausko ar jo pavaldinio, visgi jis vėliau pasirinko kitą karjeros kelią. Pasak V. Safronovo, to meto adresų knygos rodo, jog J. Polovinskas-Budrys 1926-1927 m. buvo draudimo akcinės bendrovės „Lietuva“ agentas ir gyveno dabartiniame pastate Herkaus Manto g. 37. Ant jo 2024-ųjų sausio 15 d. buvo atidengta J. Polovinskui-Budriui skirta atminimo lenta.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Parašykite komentarą