Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-05-19 |
Oficialiam „Nacional Library of Medicine“ puslapyje randu straipsnį apie melus, kuriuos sukelia naujoji technologija. Cituoju: „Susiduriame su nepatogia tiesa: mokslinė literatūra yra užtvindyta pramoniniu mastu pateiktais suklastotais straipsniais. Ši krizė grasina sugriauti visuomenės pasitikėjimą moksliniais tyrimais kaip tik tuo metu, kai to pasitikėjimo mums labiausiai reikia“.
Šiuolaikinė dirbtinio intelekto (DI) versija tapo labai paprasta ir gali masiškai generuoti įtikinamus, bet visiškai netikrus mokslinius straipsnius. Tik viena sritis: biomedicinos srityje išaugo suklastotų citatų dalis – vienas iš 277 biomedicininių straipsnių turi bent vieną sugeneruotą, neegzistuojantį šaltinį. Atrodytų, nedaug. Bet pateiksiu tik vieną – atšaukto (kaip melagiena) straipsnio pavyzdį: „Atotrūkio mažinimas: paaiškinamas DI autizmo diagnozei ir tėvų paramai naudojant „TabPFNMix“ ir SHAP“. Taip pavojus kyla vienos ligos gydymui. O priežastis – padirbti duomenys, kurie falsifikuoti dirbtinio intelekto pagalba.
Žvelgiant ir į kitas sritis, galima atskleisti, kad naudojami dirbtinio intelekto įrankiai, pavyzdžiui, bendrosios paskirties modeliai, tokie kaip GPT, dažnai pateikia citatas, autorius ar straipsnius, kurie atrodo įtikinami, bet kurie iš tikrųjų neegzistuoja. Neseniai Oladokun ir kt. (2025 m.) atliktame tyrime nustatytas nerimą keliantis didelis klaidingų arba neegzistuojančių citatų dažnis – 42,9 % „ChatGPT-3.5“ ir 51,8 % „ChatGPT-4o“ , o tai reiškia, kokie nepatikimi GPT modeliai yra šiai užduočiai. Ši problema būdinga ir kitiems dirbtinio intelekto paieškos įrankiams, tokiemas kaip „Perplexity“, „Perplexity Pro“, „DeepSeek Serarch“, „Copilot“, „Grok2“, „Grok3“ ir „Gemini“ ( Jaźwińska ir kt., 2025 m.).
Mažytė išvada: DI naudojimas moksle žada didžiulę naudą – greitesnę duomenų analizę, naujų hipotezių generavimą, vaistų atradimą ir kt., bet keliai gali tapti klystkeliais. Bandysiu įvardinti tik kelis (tiesa, mano manymu, svarbiausius).
1. Haliucinacijos ir klaidinga informacija.
DI modeliai (ypač kalbos modeliai kaip GPT) dažnai generuoja įtikinamai skambančią, bet neteisingą ar visiškai išgalvotą informaciją – „haliucinacijas“. Tai ypač pavojinga moksle: išgalvotos citatos, straipsniai ar šaltiniai. Klaidingos išvados, kurios gali patekti į straipsnius ir knygas. Tyrimai rodo, kad net pažangūs modeliai gali „išsigalvoti“ iki kelių dešimčių procentų atvejų, ypač teisės ar kitose specializuotose srityse.
2. Šališkumas ir neteisingi rezultatai.
DI mokosi iš esamų duomenų, kurie dažnai yra šališki (remiasi viena tradicija – arba tik europietiški, arba istoriškai tendencingi). DI gali remtis pasenusiais duomenimis, tuo pačiu sukeldamas rimtas rizikas duomenų ir išvadų teisingumui. Mano paties pavyzdys, paprašius paaiškinti šviesos prigimtį man DI pateikė šimto metų senumo koncepciją. Tai stiprina esančius stereotipus ir užkerta kelią naujovėms.
3. Pernelyg didelis pasitikėjimas savimi ir „suprasto pasaulio iliuzija“. Mokslininkai gali naudoti DI rezultatams pasiekti greičiau, bet jie tesugeba patys suprasti mažiau. Tai siaurina klausimus, kuriuos tyrėjai kelia, ir tuo mažina jų pačių kritinį mąstymą.
4. Rezultato pakartojimo problemos. Ne visada pavyksta suvokti, kai DI pasiekė rezultatą, todėl iškyla jo pakartojimo kitoms laboratorijoms būdas. Prie to prisideda dar viena problema, tiesa, etinė. Jei DI klysta, tai kas atsakingas už klaidą?
5. Paskutinis ir rimčiausias priekaištas DI moksle. Jis neturi ne tik sąmonės, bet ir moralės. Todėl juo remiantis iškyla labai didelės galimybės sukurti pavojingas žmonėms ligas (bakteriologinis ginklas), nuodus (cheminis ginklas), sistemas, kurios nekontroliuojamai gali žudyti pagal nurodytą programą. Įsivaizduokit automatinę sistemą su dirbtiniu protu, kuri tampa savarankiška.
Nenoriu tik gąsdinti. Dirbtinis intelektas yra priemonė, ją galima naudoti tiek geriems, tiek ir blogiems dalykams ar poelgiams. Kirvis yra ir statybos, ir žudymo įrankis, tokie patys gali būti ir peilis, ir automobilis. Svarbu, kas ir kam naudoja. Todėl išlieka būtinybė reguliuoti ir kūrėjus, ir naudotojus, nes kas atsakingas už bepiločio automobilio sukeltą avariją, taip iki šiol neaišku.
Problema yra ne DI, o žmogus. Dalis žmonių nemoka užduoti klausimo. DI reikia klausti KONKREČIAI, ne abstrakčiai ir ne menamus klausimus pateikti. Ne prašyti paaiškinti, gerb. Vytautai, šviesos prigimtį, o klausti – kas yra šviesa? Štai DI atsakymas į šį konkretų klausimą: „Šviesa – tai energijos forma, kuri sklinda bangomis ir dalelėmis (fotonais). Ji yra elektromagnetinės spinduliuotės dalis, kurią gali suvokti žmogaus akis. Paprasčiau tariant: šviesa yra tai, kas leidžia mums matyti. Ji sklinda labai dideliu greičiu (~300 000 km/s vakuume). Gali keliauti tiek kaip banga, tiek kaip dalelė (tai vadinama bangos–dalelės dvilypumu). Skirtingi šviesos bangos ilgiai sudaro spalvas (pvz., raudona, mėlyna). Šviesa gali atsispindėti, lūžti, sugerti ar sklisti per įvairias medžiagas”. 🙂
Ačiū už paaiškinimą. Būčiau likęs neišmanėliu.