Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-30 |
Tikiuosi, kad pats pavadinimas nesukels skaitytojams šoko. Jau vien dėl to, kad visi žino, kas tas fašizmas. Mano pažįstami mėgsta literatūros klasiką Umberto Eko, kuris priskaičiavo per penkiolika jo požymių. Aišku, kad jis rėmėsi Italijos patirtimi ir matė tik XX amžiaus vidurio variantus. Tiesa, jie irgi buvo skirtingi: nuo europinių Ispanijos ir Portugalijos iki azijietiško Japonijos varianto. Todėl tenka ne taikytis prie atskirų fašizmo ypatybių skirtinguose vietose ir laikotarpiuose, o išskirti tas savybes, kurios galų gale reiškiasi kaip kraštutinės diktatūriškos valdžios savybės.
Nekartosiu visų mėgstamo rašytojo įvardintų bruožų, įvardinsiu tik kelis:
• Fašistinė valstybė tradiciją paverčia kultu, kitaip sakant, pirmasis amžinojo fašizmo bruožas yra tradicijų kultas.
• Visiškai socialiai nuskriaustiesiems fašizmas sako, kad vienintelis jų privilegijų garantas yra gimimo tam tikroje šalyje faktas. Taip gimdomas nacionalizmas.
• Kaip religija fašizmas išpažįsta populistinį elitarizmą. Eiliniai piliečiai yra geriausia tauta pasaulyje. Partija susideda iš geriausių eilinių piliečių. Eilinis pilietis gali (arba privalo) tapti partijos nariu.
Dabar apie realybę. Kinijoje priimtas naujas „Etninės vienybės ir pažangos skatinimo įstatymas“, kuris pradės galioti liepos 1 dieną, yra skirtas „bendrai“ nacionalinei tapatybei tarp etninių grupių formuoti. Įstatymas įteisina Kinijos komunistų partijos generalinio sekretoriaus Xi Jinpingo politiką etninių klausimų srityje. Jo įvadinėje dalyje Kinija vadinama „civilizacija, turinčia daugiau nei 5000 metų istoriją“, kuri Kinijos komunistų partijos (KKP) valdymo metu sukūrė „vieningą daugiatautę tautą“, ši yra „bendro likimo bendruomenė, kurią sieja susipynusios kraujo linijos, bendri įsitikinimai, kultūriniai panašumai, ekonominė tarpusavio priklausomybė ir glaudūs emociniai ryšiai“, sėkmingai išsaugojusi savo civilizaciją, nepaisant užsienio agresijos. Jame teigiama, kad KKP, kaip „Kinijos žmonių avangardas“, vadovavo visoms etninėms grupėms siekiant nepriklausomybės ir lygybės ir nubrėžė „teisingą kelią su kiniškomis savybėmis sprendžiant etninius klausimus“, kuris išsivystė į KKP. Noriu grįžti prie pirmo išskirto fašizmo bruožo, kai bendrumas tapatinamas ne tik su istorija, bet ir su Kinijos komunistų partija.
Bet judam toliau. II skyriuje (Bendrų dvasinių namų kūrimas) klojamas ideologinis asimiliacijos projekto pagrindas. Jame patvirtinama politika, kuria siekiama skatinti tapatinimąsi su „didžiąja tėvyne, Kinijos tauta, Kinijos kultūra, Kinijos komunistų partija ir socializmu su kiniškomis savybėmis“ per patriotinį švietimą, švietimą oficialių istorinių pasakojimų srityje, „puikios Džonghua tradicinės kultūros“ viešinimą ir „kinų kultūros simbolių bei Kinijos tautos įvaizdžio“ propagavimą (11–14 straipsniai).
Galiausiai, šiame skyriuje plačiai reikalaujama, kad žiniasklaida, leidyklos, interneto paslaugų teikėjai, šeimos ir kita šalis propaguotų partijos etninę politiką (19–21 straipsniai). Tėvams primenama jų pareiga teikti teisėtą šeimos švietimą ir draudžiama „skiepyti nepilnamečiams idėjas, kenkiančias etninei vienybei ir pažangai“ (20 straipsnio 2 dalis).
Ketvirtasis skyrius baigiamas perėjimu prie „pilietinio ir moralinio vystymosi“ (40 str.). Vystymosi vardu skelbiama politika „keisti pasenusius papročius ir tradicijas“ ir „skatinti naują civilizacijos ir pažangos kultūrą“ (ten pat). Ši nuostata, atrodo, atspindi įprastą stereotipą, kad visos etninės mažumos yra „atsilikusios“, ir riboja jų savitas kultūrines bei religines praktikas.
Įstatymo 46 straipsnis reikalauja, kad religinės grupės „vykdytų viešąją ir šviečiamąją veiklą, siekdamos ugdyti stiprų Kinijos žmonių bendruomeniškumo jausmą, toliau tiesiogiai sinonizuotų mūsų tautos religijas, vestų religijas prisitaikyti prie socialistinės visuomenės, padėtų religijų specialistams ir tikintiesiems tęsti patriotizmo tradiciją“.
Jei dar neaišku, tai „Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinio saugumo įstatymo“ 23 straipsnis: Valstybė laikosi pažangios socialistinės kultūros orientacijos, puoselėja puikią tradicinę Kinijos žmonių kultūrą, puoselėja ir praktikuoja pagrindines socialistines vertybes, saugodamasi nuo neigiamos kultūrinės įtakos ir jai priešindamasi, dominuodama ideologinėje kultūroje ir didindama visos kultūros stiprybę bei konkurencingumą.
Pagal 20 (2) straipsnį tėvai ir globėjai privalėtų „šviesti ir mokyti nepilnamečius mylėti Kinijos komunistų partiją“ ir „įtvirtinti sampratą, kad visos Kinijos tautos etninės grupės yra viena šeima, ir nemokyti nepilnamečių sąvokų, kenkiančių etninei vienybei ir pažangai“.
Taigi, kokia yra ta valstybė Kinija? Demokratinė? Nuosaiki? Aš pateikiau tik keletą įstatymo pastraipų, kuriose naikinamos žmogaus teisės, tėvų galimybė mokyti vaikus gimtosios kalbos ir papročių. Įdomu, ką pasakytų žemaičių draugija, jei toks įstatymas būtų ir Lietuvoje? Manau, kad nesudėtinga pasirinkti draugus pagal jų valdymo būdą. Fašistinė valstybė niekada nebus tikru ramsčiu, ką rodo ne tik fašistinės Vokietijos ir komunistinės Rusijos istorija. Gal ir mums nereikia jungtis prie Šiaurės Korėjos, Rusijos ir Kinijos pakto. Draugaukime su Vokietija, Anglija bei Prancūzija. Lietuvių liaudies išmintis sako: „Neik su velniu obuoliauti.“
Mes, fondososiniai vertybininkai , nedraugausime su CHN, bet mūsų draugai DE, FRA, GBR su jais draugaus :)))
Lietuvos žemės ūkio ministerijai iškilo didelė problema,- nėra kur dėti žemės ūkio produkcijos. Konkurso tvarka pasamdė oksfordą-kembridžą baigusi tautietį prekybos atašė ir nurodė kur nori parduoti perteklinę produkciją. Kadangi vokiečiai europoje turtingiausi, tas pirma nuvyko į vokietiją. Vokiečiam lietuviškų bulvių ir dešrų nereikia, savo neturi kur dėti, nuvyko į ameriką, gal kiaušinių įsiūlys, kur tau, jie vištas modifikuotais grūdais šeria, vištos po tris kiaušinius per dieną deda, gali už pusę kainos į lietuvą atvežti. Niekur nieko kolektyviniuose vakaruose oksfordas- kembridžas neįsiūlė, grįžo namo, atsistatydino iš pareigų. Tada žemaitaitis liepė savo ž.ū. ministrui į tas pareigas priimti žydelį moišę. Moišė pasiūlė ministrui, kad reikia vykti į kiniją. Tas jį ten ir iškomandiravo. Praėjo viena savaitė, iš moišės nėr žinių, praėjo antra savaitė,- nėra, po mėnesio moišė rašo ministrui, vežkit į kiniją ką turit, viską paims, ten 1,5 milijardų burnų. Na ir pradėjo sūris ir kiaušiniai, dešros ir bulvės vagonais į kiniją kialiauti.
Grįžta moišė namo, ministras klausi, kaip tau pavyko viską suorganizuoti, ir kodėl taip ilgai ten užtrukai. Moišė ir sako ministrui, GALVOJI, PONAS, LENGVA TARP 1,5 MILIJARDO GYVENTOJŲ, 20 ŽYDŲ SURASTI. VARGAU KOL SURADAU, BET KAI SURADAU, TAI BIZNIS PRASIDĖJO, VEŽKIT KĄ TURIT, VISKĄ PARDUOS.
Moralas : nesvarbu su kuo prekiauti, svarbu P A R D U O T I !!!