Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-26 |
Penktadienį Rusijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą ketvirčiu procento iki 14%. Tai nustebino ekspertus, nes beveik visi jie prognozavo, kad palūkanų norma liks nepakeista.
Infliacija spartėja
Liepos mėnesio infliacija Rusijoje bus arti vieno procento. Įprastai būna atvirkščiai – nuo vidurvasario prasideda sezoninė defliacija, pingant šviežio derliaus daržovėms ir vaisiams. Tačiau šiemet Rusijoje yra kitaip.
Ukrainiečiams sudaužius keletą naftos perdirbimo įmonių, šalyje ėmė stigti kuro ir jis pabrango. Kuro dedamoji yra visose prekėse ir paslaugose, tad benzino pabrangimas persikelia ir į jas.
Rusai bėga į grynuosius pinigus
Liepą taip pat ženkliai padidėjo grynųjų pinigų išėmimas iš sąskaitų. Nuo mėnesio pradžios „bėgimo į cash’ą” greitis viršijo milijardą rublių per valandą. Grynųjų naudojimas auga nuo anų metų pabaigos ir iki šiol buvo siejamas su valdžios atliekamais mobilaus interneto ryšio trukdymais. Tačiau dabar įžvelgiama dar viena priežastis: nuo metų pradžios buvo padidinti mokesčiai smulkiam ir vidutiniam verslui, ir jisai, bandydamas išgyventi, traukiasi į šešėlį (kitas mokesčių vengimo būdas yra skaidyti savo versliuką; tuo keliu, pavyzdžiui, ten nuėjo laidojimo biznis, – graborių nuo metų pradžios Rusijoje padaugėjo vienu tūkstančiu).
Rusijos dūma nusprendė įrodyti, jog Lafero kreivė veikia ir toje šalyje. Dėl tų ir kitų priežasčių komerciniams bankams ėmė trūkti likvidumo. Todėl pirmąjį kartą po pernai pradėto palaipsnio palūkanų normų mažinimo bankai liepą padidino procentus už rusų indėlius.
Infliaciniai lūkečiai auga
Rusijos centrinis bankas reguliariai apklausia gyventojus, kokios infliacijos artimiausiu metu jie tikisi. Įprastai tie lūkesčiai būdavo gerokai aukštesni, nei oficialioji infliacija, skelbiama statistinės įstaigos. Tačiau taip pat įprastai tie lūkečiai būdavo šiek tiek mažesni nei centrinio banko nustatyta bazinė palūkanų norma. O liepos apklausoje pirmą kartą per istoriškai ilgą laiką infliaciniai lūkesčiai viršijo buvusią palūkanų normą.
Paprastai kalbant, rusai jau nebetiki, kad taupymas bankuose padės bent išlaikyti pinigų vertę. Tai reiškia, jog jie su savo pinigais eis pirkti prekių ir paslaugų, taip papildomai keldami jų kainas. Tad pagal ekonominę logiką bazinę palūkanų normą dabar reikėjo ne mažinti, o didinti.
Formaliai recesijos dar nėra
Pirmąjį pusmetį bendrasis Rusijos vidaus produktas paaugo 0,2 procento, nedarbas lieka rekordiškai mažas, taigi formaliai recesijos dar nėra. Centriniai bankai, kurių nuostatose įrašyta ne tik pareiga saugoti pinigų perkamąją galią, bet ir kitos ekonominės užduotys, gali konstatavę recesiją mažinti palūkanų normą. Tačiau Rusijos CB pagal įstatymą atsako tik už infliaciją ir komercinių finansinių institucijų priežiūrą.
Kaip ir dauguma centrinių bankų, jis veikia nepriklausomai. Vyriausybei kalendoriuje gali būti pirmadienis, o CB vadovei Elvyrai Nabiulinai – trečiadienis. Juo labiau, kad ir tos recesijos – pagal oficialią statistiką – dar nėra.
Vyriausiasis finansistas yra kitas
Tačiau praėjusį penktadienį paaiškėjo, jog vyriausias šalies finansistas yra ekonomikos mokslų kandidatas (1997, toje disertacijoje, beje, minima ir mūsų Klaipėda) Vladimiras Putinas.
Trečiadienį išplėstinio, dalyvaujant ir CB vadovei, Rusijos vyriausybės posėdžio atvirojoje dalyje jis išreiškė įsitikinimą, kad palūkanų normą galima ir reikia sumažinti.
Jeigu E. Nabiulina jo būtų nepaklausiusi, šalies vadas būtų praradęs veidą. O tai jau reikštų asmenines pasekmes pačiai banko vadovei.
Infliacija paspartės
Nuo metų pradžios kainos toje šalyje – atleiskite už kartojimą, pagal oficialiąją statistiką – paaugo šešiais procentais. Dar paminkštinus pinigų politiką, skaičius taps dviženklis. Rinka suvoks, kad CB nebeteko turėtosios santykinės veiksmų laisvės ir nebeliko kam sergėti rublį.
Tad pasiturintieji rusai stengsis kuo greičiau tų rublių atsikratyti. Patys turtingiausieji temps savo kapitalus į užsienio jurisdikcijas – per karo metus tam susikūrė išvystyta infrastruktūra. Šiaip turtingi skubiai kiš juos į betoną, didindami infliaciją NT sektoriuje, pirks auksą, ilgalaikio vartojimo prekes.
Bet tų karštų, rankas deginančių rublių nedaug tesulauks pramonė. Rinkdamasis tarp recesijos ir hiperinfliacijos, Vladimiras Putinas pasirinko pastarąją. Recesiją dėl to jis gaus tik šiek tiek vėliau.
Parašykite komentarą