Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-27 |
Architektams viešai pristatant Kauno gatvėje planuojamų statyti teismų rūmų projektinius pasiūlymus visos visuomenės jiems pateiktos pastabos buvo susijusios tik su numatomu nauju apželdinimu, kuris esą nekompensuos čia iškirsti numatytų medžių.
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad prabėgus beveik aštuoniems mėnesiams po sutarties pasirašymo su Turto banko surengtą architektūrinį konkursą dėl naujo pastato, kuriame įsikurs Klaipėdos apygardos teismas ir Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmai, laimėjusia MB „Studija Heima“, jos architektai visuomenei pristatė parengtus projektinius pasiūlymus.
Viešas nuotolinis susirinkimas dėl jų buvo surengtas penktadienį, 16 val., kai Klaipėdoje tuo metu jau buvo pradėjusi įsibėgėti Jūros šventė. Į nuotolinį pristatymą buvo prisijungę tik patys projektuotojai, Turto banko, teismo atstovas, o eilinių klaipėdiečių jis nesudomino.
Be visų kitų techninio projekto detalių aptarimo susirinkimą vedęs architektas Darius Steponavičius minėjo, kad pagal teisės aktus privalomam meno kūriniui dabar tik parinkta vieta šalia formuojamos promedos, o jam pačiam bus organizuojamas atskiras procesas, „kurio metu išgryninta, koks jis bus“. D. Steponavičius taip pat minėjo, kad lankytojams bus skirtas antžeminis parkingas, o požeminis, tarnausiantis ir kaip priedanga – darbuotojams. Požeminėje automobilių saugykloje bus 72 vietos, antžeminėje – 22.
Pasak architekto, želdinių sprendimams pritarė Savivaldybės administracijos kraštovaizdžio architektė.
„Labai vertiname esamą alėją ir ieškojome būdų kuo mažesnei intervencijai. Didžioji jos dalis lieka nepaliesta“, – tikino D. Steponavičius.
Pasak jo, daugelis pietinėje sklypo dalyje numatomų kirsti medžių auga inžinerinių tinklų apsaugos zonoje.
D. Steponavičius pagarsino keturias iš anksto gautas pastabas-pasiūlymus. Visos jos buvo susijusios su planuojamu nauju apželdinimu. Žmonės teiravosi, kodėl planuoja sodinti tik dešimt naujų medžių, kai numatoma iškirsti kelis kartus daugiau. Taip pat kritikuotas sprendimas sodinti „menkas dekoratyvines medelių rūšis“. Planuojamas apželdinimas vadintas skurdžiu ir nelygiaverčiu numatytiems kirtimams.
Atsakydamas į šias pastabas D. Steponavičius tikino, kad sodinti daugiau medžių čia esą nėra tinkamų sąlygų. Vakarinėje sklypo dalyje, anot jo, to negalima daryti dėl suplanuotos lietaus nuotekų akumuliacinės talpos. Rytinėje dalyje aukštesnių medžių neva negalima sodinti dėl tokiam pastatui taikomų saugumo reikalavimų – esą turi būti užtikrinamas matomumas, medžiai negali augti per arti, kad jais nepasinaudotų piktavaliai, norintys neteisėtai patekti į teismo pastatą.
Anot D. Steponavičiaus, sodinamų medžių rūšys buvo pasirinktos atsižvelgiant į tinklus, net septyni iš dešimt bus sodinami virš požeminio parkingo, tad bus ribota jų augimo erdvė.
„Dažnai vengiama sodinti medžius ant parkingo, nes tai iššūkis, komplikuotas sprendimas, džiaugiamės, kad statytojas tam neprieštaravo. Nesiekiama tiesiogiai atkartoti apželdinimo, atsižvelgiama į sąlygas. Bus sodinama tiek gausiai, kiek įmanoma“, – aiškino jis.
Pasak architekto, už iškertamus vertingus medžius bus sumokėta kompensacija, kurios dydis bus apskaičiuotas vėliau.
„Atvira Klaipėda“ taip pat jau rašė, kad Klaipėdos savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija leido kirsti 39 medžius, „trukdančius“ statyti šį teismų pastatą.
„Šiai dienai pietinė sklypo dalis apaugusi savaiminiais želdiniais, kurie trukdo numatytiems statybos darbams. Daugelis planuojamų kirsti želdinių auga požeminių elektros kabelių apsaugos zonoje“, – taip buvo argumentuojamas prašymas leisti kirsti devynis klevus, aštuonias liepas, 19 uosių ir tris gluosnius.
Paviešintame minėtos komisijos protokole rašoma, jog ji „supranta, kad sklypas turi būti vystomas pagal jo dabartinę paskirtį, tačiau vertindama projekto sprendinius ir kertamų želdinių kiekį pažymėjo, kad kirtimui kompensuoti nėra numatytas naujų želdinių sodinimas, nors tai yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių miesto biologinės įvairovės palaikymą, karščio salų mažinimą ir estetinės aplinkos kokybę“. Be to, komisija „skeptiškai vertina naujų želdinių (krūmų) sodinimą po esamais medžiais palei Kauno g., nes dėl šešėlio pastarieji prastai augtų, o pasodinimui tektų pažeisti esamų medžių šaknynus“.
Turto bankas skelbė, kad MB „Studija Heima“ už projektavimą sumokės pusę milijono eurų be PVM. Dar 15 tūkst. eurų architektams atiteko kaip premija už laimėtą konkursą.
Taip pat skelbta, kad rangos konkursą numatomas skelbti 2026 m. trečiąjį ketvirtį. Statybos darbų pradžia planuojama 2027 m. pirmąjį ketvirtį, pabaiga – 2029 m. pabaigoje.
Kai savivaldybėje dirba tokie „specialistai” – kraštovaizdininkai, kurie patys skatina medžius kuo daugiau kirsti, ir nieko nekompensuoti – tol Klaipėda ilgainiui virs betono miestu… Visiška nekompetencija savivaldybėje. Medžiai krenta vienas po kito.
Aš niekaip nesuprantu – gyvename mieste, bet jausmas, kas turime gyventi miške. Stabdoma valstybines įstaigas, stabdoma verslus ir važiuojame prie jūros gulėti ir kvėpuoti grynu oru. Kažkoks absurdas. Mano nuomone, nori gyventojai gamtos tai tegu kraustosi lauk iš miesto, trūksta medžių tai pasodinkite kuršių nerijoje ir ten duos geresnį efektą. Kažkoks absurdas, kad viskas stabdoma ! Jausmas kad viskas blogai
Su tokių mąstymu jūs norit gyventi perkaitusioje betono dykvietėj ir dusti nuo dulkių? Pasidomėkite šiuolaikiniais miestų planavimo principais pasaulyje. Tai senai nebėra 6 juostų magistralės ir pastatų dykvietės. Miestas irgi turi turėti sveiką mikroklimatą. Bet matyt, pas tamstą vis dar mentalitetas: „o kur man auto pastatyt, o kaip man prie durų privažiuot?”
Mūsų miesto vaizdą darko tvoros, manau jų mieste iš vis neturėtų būtį nebent tai nesaugios vietos kaip intensyvus eismas ar panašiai (pramonės t.t.), arba išskirtinės vietos – darželiai, mokyklos, bet ne miesto gyventojų. Kiemai turi būti vieši – laisvai į juos patenkama kaip mūsų miesto pietinės dalies miegamieji rajonai. Kaimuose tvoros statomos apsaugai nuo laukiniu gyvūnų arba aptvarai naminiams gyvūnams. Kaip žinia galvijų auginimas mieste negalimas (tik šuniukas, kačiukas ar koks kitas augintinis). Privati valda mieste nelygu kaime.
Birutės aļeja Palangoje ten priedurniai Klaipėdos arkxirekrai paziurekit kaip statyti ir išsaugoti pušis + Klaipėdos issigimeliai sau pimpalus nusipjaukur
Nuo seno miesto vertė priklausė nuo to, ar jis žalias, su daug medžių, ar ne. Kodėl Kionigsbergas turėjo tokį gerą vardą? Nes buvo labai žalias ir visi ten gyventi svajojo. O pas mus? Kerta ir kerta. Atsiprašau, bet kai imsite sirgti ir mirti nuo betono džiunglių, kitaip užgiedosite. Bet jau bus vėlu.
vaistus reikia gerti laiku
Klaipėdos veido nebeliko. Dažniausiai statybos baisios, beskonybės nabagynas… Miesto vizija – proto rūke…Jokio nuoseklumo, tik padrikumas ir totalus neūkiškumas. O kiekvienas naujas medis – otkatų dalykas. Nei viena miesto dalis nėra bent kiek tvarkingesnė. Kad ir gėlynai – brangu ir neskoninga. O pvz netoli Priekulė – nedideli, bet super gėlynai, daugiamečių gėlių ir žydėjimas nuo pavasario iki vėlyvo rudens…Voila..
Pritariu
Nepritariu
Pritariu. Miesto architektas – matyt dievina metalinius garažus.
Naujų medžių sodinimas yra būtina ir sveikintina priemonė, tačiau jis negali kompensuoti momentinio brandžių medžių funkcijų praradimo. Tik derinant senų medžių išsaugojimą su naujų želdinių kūrimu galima užtikrinti ilgalaikį miestų ir kraštovaizdžio ekologinį atsparumą. Apie ką nutylime – Lietaus vandens sulaikymas(400l/diena),Gruntinių vandenų papildymas. Anglies kaupimas ( sukaupta 1000kg). Ryșkus vėjo greičio sumažinimas aplinkoje. Suteikiamas prieglobstis 500 rūšių faunai. Temperatūros sumažinimas po laja. Šios paslaugos nepakeičiamos pasodinus jauną medį. Tam reikia ištiso šimtmečio.
Ar gali valdžios vyrai, architektai atsakyti į klausimą:
Kodėl NT turtą žmonės perka už žymiai didesnę kainą, jeigu tas NT yra su vaizdu į žaliąją zoną arba jau joje? Kodėl jaunos šeimos masiškai keliasi iš daugiabučių kvartalų į užmiesčius, nors reikės vykti į darbus, mokymo įstaigas mieste?
Žmonės moka didelius pinigus už žalius medžius, gražų vaizdą, už švarų orą neužterštą mašinų dujomis, už galimybę gyventi sveikai ir ramiai.
Jei tai suprantate ir patys norite taip sveikai gyventi, tai kodėl viską pjaunate, betonuojste, trinkelizuojate , taip sargdindami, žudydami miesto vargingesnius gyventojus,.kurie neturi tiek lėšų išsikelti gyventi už miesto???
Piktoem komentaroriams.. ar aunku islaikyti balansa tap gamtos ir naujo statinio, matomai nesunku. O medziai ir kita augmenija turi augti mieste , zinant koks klaimatas Klaipėdoje,.tai medziu turi buti daug daugiau.
Tai gal nieko nebestatom mieste. Tada miestą statome už miesto, o mieste darome mišką.
O kam uz miesto? Kertam Girulius ir statom ten
Žmonės dėl tų medžių visai nupušo. Apleistos ir apžėlusios teritorijos. Tvarkyti nieko neleidžia. Kam jiems tie medžiai, kurie jiems nereikalingi?
Užteks to plyno betono ir asfalto, jau 100 metų kaip tokių sugrūstų miestų nebeprojektuoja, net sovietmečių pagrindinės gatvės plačios 6 juostų su žalia skiriamąją juosta! namai statomi min 50 metrų nuo nuo gatvės. Kiemuose krepšinio aikštelės tilpdavo ir žalia veja, medžiai, taip su auto parkingu prašovė, bet tam buvo priežastys dauguma dirbo gamyklose ir važiuodavo autobusais. Panašu dabar ne 21a, o kokie viduramžiai – gatvės siauros pastatas prie pastoto, akligatviai ir katakombos. Tokių projektų dar galima pamatyti Indijos, Bangladešo ar Brazilijos lūšnynuose.
Px zmones, px medziai, svarbiausia automobiliai. Netikit? Siandienine ViEno portalo antraste: „Savaitgalio nelaimės Lietuvoje: nužudyta moteris, žuvo nuo automobilio nukritęs vyras, pavogtas brangus automobilis” Melskimes uz tackos likima
🤣🤣🤣🤣
Kaip ten su Kapčiamiesčiu? 🤣🤣🤣
Lietuvoje susidarė situacija, kad mieste medžiai tapo šventieji…turima architektūrą prisitaikyti prie jų o ne atvirkščiai.
Medžiai nėra šventieji, bet miesto plaučiai, o architektai kaip taisyklė, niekada nepaiso žaliojo miesto veido ir dirba kaip ir juos mokė „po sovetsky”, plynas laukas ir statyba. Nesvarbu kada tie nauji medžiai ataugs, vėl reiks bružintis su pastato perstatymu ir vėl klius medžiai. Kirskite topolius, kurie šiukšlina miestą, kemša orlaides, yra alergijų šaltiniai ir t.t. bet dabar tas miesto sutankinimas (ne šiuo atvejų) kai nori nenori kas rytą per langą matai kaimynės ar kaimyno apatinius, tarsi nebūtų plynviečių naujoms statyboms.
Tikrai padarė šventą karvę. Vietoje to, kad sutvarkyti aplinką (susodinti želdinius taip, kad estetiškai atrodytų), žmonės gulasi kryžiumi prieš bet kokią pertvarką. Svarbu, kad „plaučiai”. Įsikando raktinius žodžius „miesto plaučiai”, „valo orą”, „gelbėja nuo karščio”, etc., bet patys nelabai supranta kas ir kaip veikia. Galų gale pagalvokite apie savo anūkus ir ateities kartą. kas Jūs jiems paliksite – apžėlusius erkynus? Čia miestas, o ne miškas
Kaip ir zinote kam skirti medžiai, bet vistiek norite sunaikitni juos mieste, ia kur tokia nepaukanta. Gal panirsote kur gyvenate? Gal vistiek nelabai suvokiate.medIu reikames aplinkai? Kai susensite kur slepsites?
Nė velnia! Nerašykit ko nesuprantat. Yra, žinoma, užsienyje , ne pas mus, laboratorijos, mokslinio tyrimo institutai, kuriuose nagrinėjama medžių įtaka miestui. Štai ką pasakė tokio instituto direktorius iš Prancūzijos, kai jo paklausė, KIEK MEDŽIŲ TURĖTŲ AUGTI MIESTE? Profesoriaus atsakymas – kaip galima daugiau!