Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-08-26 |
Tik praėjusį mėnesį miesto politikams pateikta auditorių ataskaita atskleidė, kad šimtamilijoninį vidaus sandorį, kuriuo mažiausiai septynerių metų laikotarpiui buvo atiduota didžioji dalis vietinių autobusų maršrutų rinkos, gimdė darbo grupė, kurios sukūrimo faktas buvo nuslėptas.
Dabar savivaldybė aiškina, kad taip įvyko dėl „žmogiškos klaidos“. Matyt, dėl dar vienos tokios klaidos „Atvirai Klaipėdai“ iškart nebuvo pateikti ir visi šios darbo grupės protokolai.

Žinia, minėtoje sutartyje „Klaipėdos paslaugos“, skirtingai nei konkursus laimėję privatininkai – „Kautra“ ir Tolimojo keleivinio transporto kompanija (TOKS) – nenurodo jokio tarifo. Sutarta, jog atsiskaitoma bus pagal formules, kuriose – faktinės įmonės išlaidos darbo užmokesčiui (perskaičiuojama kas mėnesį), kuro sąnaudos, investicijų dedamoji, „kitos sąnaudos“ ir dar 5 proc. rentabilumas. „Atvira Klaipėda“ jau ne kartą rašė, kad dėl tokių sąlygų „Klaipėdos paslaugoms“ dabar mokama gerokai daugiau nei privatininkams, o viešojo transporto sistemos nuostoliai, lyginant su pirmu 2025-ųjų pusmečiu, išaugo net 2,5 karto.
Savivaldybė auditoriai analizavo, kaip pernai rugsėjo – gruodžio mėnesiais buvo vykdoma ši sutartis. Audito išvadose buvo paskelbta, kad mero 2024 m. liepos 1 d. pasirašytu potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė „dėl galimybės sudaryti vietinio Klaipėdos miesto keleivių vežimo vidaus sandorį su UAB ,,Klaipėdos paslaugos“. Tačiau šis potvarkis taip ir nebuvo paviešintas. Tai padaryta tik gavus atitinkamą „Atviros Klaipėdos“ užklausą.
„Dėl žmogiškosios klaidos šis potvarkis nebuvo paskelbtas“, – taip šią situaciją paaiškino Savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vyresnysis patarėjas Artūras Žičkus.
Šią darbo grupę mero sprendimu sudarė jai vadovavęs vicemeras Algirdas Kamarauskas, Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė, Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas, Transporto skyriaus patarėjas Rimantas Mockus, Finansų skyriaus vedėja Kristina Petraitienė, Savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas, VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) direktorius Gintaras Neniškis, šiuo metu baudžiamojoje byloje teisiami „Klaipėdos paslaugų“ vadovas Vaidas Ramanauskas, šios įmonės Projektų ir finansų departamento direktorė Elida Mantulovė bei Eksploatacijos departamento direktorius Imantas Paliakas.
Žmogiška klaida, matyt, nulėmė ir tai, kad „Atvirai Klaipėdai“ paprašius pateikti šios darbo grupės protokolus Savivaldybės administracijos Komunikacijos ir rinkodaros skyrius iš pradžių atsiuntė tik du, kuriuose užfiksuoti 2024-aisiais vykę posėdžiai. Ir tik perklausus, ar darbo grupė iš tiesų neposėdžiavo pernai, atsirado dar penki protokolai – du 2024-ųjų ir trys praėjusių metų.
Pirmojo posėdžio, vykusio 2024-ųjų rugpjūčio 21 d., protokolas liudija, kad jau į jį V. Ramanauskas atsinešė preliminarios vidaus sandorio sutarties variantą su priedais.
„Šiuo metu UAB ,,Klaipėdos paslaugos“ vežimo tarifai yra mažiausi lyginant su Vilniaus ir Kauno miestų vežėjų tarifais; vairuotojų atlyginimai UAB ,,Klaipėdos paslaugos“ pagal dydį yra treti Lietuvoje, po Vilniaus ir Kretingos vežėjų; esminiai klausimai yra kokį įkainio modelį pasirinkti, koks bus nustatytas tarifas, kaip įvertinta infliacija; sąnaudose kuras ir vairuotojų atlyginimai sudaro apie 80 procentų; komentavo, kad vairuotojų atlyginimų kilimas ir infliacijos rodikliai ne visada sutampa; vairuotojų poreikis išaugus nuvažiuojamai ridai augs, todėl didės bendros sąnaudos, būtina įsivertinti ir bendrą kainų kilimą, infrastruktūros klausimą“, – taip aprašoma jo pozicija.
A. Kačalinas dėl sutarties pastabų neturėjo ir pareiškė, kad apmokėjimas yra susitarimo klausimas, taip pat klausė, kas tvirtina įkainį – Savivaldybės administracijos direktorius ar Klaipėdos miesto taryba.
Po to, kai įvyko diskusija apie galimus įkainio suformavimo ir apmokėjimo variantus (pagal įkainį už kilometrą ar pagal įkainį su vairuotojų atlyginimu ir kuro kainos kompensavimu), A. Kamarauskas pasiūlė ,,Klaipėdos paslaugoms“ pateikti kelis galimus apmokėjimo variantus su pagrindimu ir tada svarstyti apie priimtiniausią variantą.
Antrojo posėdžio metu rugsėjo pradžioje E. Mantulovė pristatė „kelis galimus įkainio formavimo variantus“. „Dėl amortizavimo ir įkainio formavimo patikslino, kad formuojant įkainį taip pat įtraukiamos ir pakrovimo įrangos (infrastruktūros) kaštai. Dėl tikslių preliminarių faktinių išlaidų pateikimo pakomentavo, kad dėl dalies įkainio dedamųjų dar nėra praktikos, todėl šios sąnaudos nėra tiksliau žinomos. Pažymėjo, kad šiuo metu dėl elektrinių autobusų naudojimo yra taikomos kompensacijos. Išsakė, kad VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ pateikus prognozuojamą poreikį, įkainiai per 2 savaites bus perskaičiuoti ir pateikti realiomis išraiškomis“, – aprašomas jos pasisakymas.
A. Kamarauskas tada pasiūlė nusidėvėjimą ir amortizaciją išdėstyti didesniam periodui bei pasitikslinti pateiktus 3 variantus, atsižvelgiant į pateiktas pastabas dėl amortizavimo, kitų detalių (pvz., PVM taikymo/netaikymo), tada su tais variantais dirbti toliau.
„Klaipėdos paslaugų“ atstovė Daiva Skuodienė nurodė, kad administracinių sąnaudų dalis įkainyje yra apie 10 proc.
G. Neniškis komentavo, kad planuojama didesnė negu esama rida, todėl reikia žinoti, kokie prognozuojami realūs įkainiai. Kartu jis pažymėjo, kad planuojant toliau, reikalingi faktiniai (ne koeficientiniai) įkainiai.
Bendru sutarimu buvo pritarta pasiūlymui toliau tikslinti ir nagrinėti pateiktus tris įkainių formavimo variantus. KKT įpareigotas pateikti tikslesnį vežimo poreikį, o tai padarius ,,Klaipėdos paslaugos“ per dvi savaites turėjo pateikti patikslintus skaičiavimus.
Į trečią posėdį darbo grupė susirinko tų metų spalį. V. Ramanauskas tada pareiškė, kad galutiniams skaičiams trūksta duomenų. „Reikia ruoštis sutarties vykdymui – pirkti autobusus, o be sutarties negalima pradėti pirkimo, nes sutartis reikalinga užsitikrinti autobusų pirkimo finansavimui (paskolai gauti). Šiuo metu yra pateikti 4 (keturi) įkainių tarifai. Informavo, kad planuojama pirkti apie 22 vnt. dujinių/hibridinių autobusų. Atsakė, kad preliminarūs įkainiai yra paskaičiuoti ir gali būti pateikti, tačiau jie nėra tikslūs, neturint tikslesnio poreikio. Skaičiuodami įkainius orientuojasi į tai, kad kuras, elektra – apmokami pagal faktą, o pelno marža siekia 2-3%. Siekdami gauti pigesnės elektros vykdo stambius pirkimus. Skaičiavimas su paklaida yra komplikuotas, nes ši paklaida remiasi į autobusų skaičių, kuriuos gauti užtrunka laiko“, – taip aprašyti kiti jo teiginiai.
A. Kamarauskas savo ruožtu pareiškė, kad svarbu susiderinti formules ir principus, o po sutarties pasirašymo galimi pakeitimai.
Protokole nurodyta, kad bendru sutarimu pritarta pasiūlymui „teikti preliminarius įkainius įvertinant 10% paklaidą su esamomis formulėmis, patikslinus dedamąsias (likutinė vertė, atlyginimų skaičiavimas ir pan.)“. ,,Klaipėdos paslaugos“ kartu su KKT per savaitę turėjo pateikti patikslintus preliminarius paskaičiavimus bei susiderinti „galutines formules ir principus“ ir po nustatytos datos suformuotus sprendinius pristatyti vadovybei.
Ketvirtojo posėdžio metu tų metų lapkritį G. Neniškis kalbėjo, kad dėl vidaus sandorio sudarymo „dar neaiški finansinė dalis“. „Dėl atsiskaitymo dar turi būti priimtas politinis sprendimas. Atsižvelgiant į numatomą ridos padidėjimą (apie 1,5 mln. km), pageidautina gauti tikslesnę kainą. O pagal esamą projektuojamą kainodarą dėl transporto peikimo ekologiškesniu numatomas įkainio padidėjimas apie 1 Eur kilometrui, tai preliminariai papildomai 1,5 mln. Eur metams. Vykdant papildomas funkcijas KKT turėtų gauti papildomus įgaliojimus papildomoms funkcijoms vykdyti. Reikėtų nustatyti kelių šalių tai sandoris. Komentavo, kad svarbi dalis yra nuostolių kompensavimas, nes kompensacijų visiems neužtenka (minėjo, kad Vilniuje nuostolius dengia savivaldybė). KKT reikia aiškumo, kiek bus deleguojama funkcijų. Pageidautiną ridą nustato KMSA. Apie papildomą lėšų poreikį minėjo, kad naujoje sutartyje neliktų ekologinės ridos, todėl pabrangimas nebuvo vertinamas“, – aprašoma jo pozicija.
V. Ramanauskas pripažino, kad kompensacijų „visam maršrutų paketui lėšų gali trūkti“. „Apie įkainius atsakė, kad preliminarus įkainis yra, taip pat yra įkainių sudarymo formulė. Apie galimą kitų metų papildomų lėšų poreikį dėl papildomos ridos preliminariai minėjo apie 0,5 mln. eurų (po esamos sutarties pasibaigimo). Dėl teisinio reglamentavimo prašė A. Kačalino vertinimo, akcentavo, kad sutarties Konkurencijos tarnyba nederina, leidimų neišduoda. Informavo apie iššūkius sprendžiant klausimus su profsąjungomis“, – aprašytas jo pasisakymas.
A. Žukas savo ruožtu pareiškė, kad dėl vidaus sandorio sudarymo reikalingas „rimtas teisinis pagrindimas“ bei klausė, ar yra „finansinių variantų/mechanizmų, kad nereikėtų kompensacijų“.
„Atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pokyčius, būtinas pagrindimas, pateikiamos rizikos abiem galimais atvejais – viešojo konkurso ir vidaus sandorio atvejais. Apie įkainius pasakė, kad įkainių sudarymo formulė yra, o skaičiai bus užfiksuoti sutartyje. Siūlo dėl teisinio reglamentavimo rašyti užklausimus nuo savivaldybių. Pageidavo gauti galutinį dokumentų paketą iki lapkričio 22 dienos, prašant A. Kačalino peržiūrėti juridinę dalį“, – aprašyta Savivaldybės administracijos direktoriaus pozicija.
A. Kamarauskas nurodė, kad grupei reikia suformuoti rekomendacijas merui, teikti sutartį, pilną dokumentų rinkinį, peržiūrėtą ir suderintą teisininkų, bei kėlė klausimą kaip bus suderinta kaina/įkainiai.
A. Kačalinas pakomentavo, kad dėl vidaus sandorio sudarymo turi būti arba tarybos sprendimas dėl viešųjų paslaugų pirkimo, arba sutarties pagrindu. Papildomos funkcijos tokiu atveju gali būti skirtos KKT. Vedėjas nurodė, kad dėl patronavimo sandoris turėtų būti trišalis (trišalė sutartis), o nuostolių kompensavimo ir kitus finansinius klausimų pasiūlė spręsti per KKT. „Sutartyje KMSA būtų užsakovas, KKT – finansuotojas. Turi būti žinomi siūlomi įkainiai/kainos“, – nurodė A. Kačalinas.
R. Mockus savo ruožtu pareiškė, kad su pasiūlymais taip pat turi būti pateiktos ir galimos rizikos.
K. Petraitienė pasidomėjo, ar yra planuojamas biudžetas dėl numatomo papildomo lėšų poreikio ir prašė galimų nuostolių atsiradimo pagrindimo.
Bendru sutarimu šiame posėdyje nutarta, kad ,,Klaipėdos paslaugoms“ bendradarbiaujant su KKT ir savivaldybe per dešimt dienų iki bus pateiktas dokumentų paketas „vidaus sandoriui atlikti su pagrindimu“ ir suderinus vidaus sandorio projektą jis bus pateiktas merui.
Pagal pateiktus protokolus visi trys likę darbo grupės posėdžiai jau vyko tik 2025-ųjų rugpjūtį. Nurodyta, kad 19 d. posėdyje svarstytas sutarties projekto priedo ,,Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų įkainių įvertinimo kainodaros metodika“ pervežimo įkainio nustatymas. Bendru sutarimu nutarta, kad KKT ir ,,Klaipėdos paslaugos“ per tris dienas turi pateikti „detaliau aprašytą (pagrįstą)“ pervežimo įkainio detalizacijoje nurodytą investicijų dalį.
Po trijų dienų įvykusio posėdžio metu svarstytas „pervežimo faktinės savikainos ir įkainio nustatymas“.
„Nutarta (bendru sutarimu) 2025-08-25 d. pasitarimo su politikais metu, UAB ,,KLAP“ pristatyti įkainio nustatymo medžiagą (pateikiant keletą skirtingų skaičiavimo metodikų). 2025-08-25 d. pasitarimo su politikais metu VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ pateikti pristatymą apie reikalingą Savivaldybės subsidijų poreikį 2026-2028 metais (atsižvelgiant į naujai sudarytas ar planuojamas sudaryti sutartis su vežėjais)“, – rašoma šiame protokole.
Paskutinio, rugpjūčio 25 d. vykusio, posėdžio metu KKT pristatė viešojo transporto biudžetą, įkainio pokyčius ir subsidijų poreikį, pasirašius vidaus sandorį su „Klaipėdos paslaugomis“. Pastarųjų atstovai pristatė „pervežimo faktinės savikainos ir įkainio nustatymo detalizaciją“.
„Pritarti UAB ,,Klaipėdos paslaugos“ pateiktai skaičiavimo metodikai, kurioje prie keleivių vežimo savikainos priskaičiuojamas 5 proc. įmonės pelnas. Pasirašyti sutartį iki 2025-08-29“, – bendru sutarimu tada nusprendė darbo grupė.
Vidaus sandoris, vertinamas 220 mln. eurų, buvo sudarytas rugpjūčio 29-ąją, o paviešintas tik rugsėjo 5-ąją, praėjus daugiau nei parai po to, kai atitinkamus klausimus ir prašymą pateikti sutartį „Atvira Klaipėda“ nusiuntė savivaldybei. Pirmąją savo darbo dieną laikinoji KKT vadovė Alina Mikalauskė, mero paskirta po to, kai jis be priežasties, netikėtai vasario pradžioje atleido G. Neniškį, padėjo parašą po šio sandorio pakeitimo, sukūrusio naujas išskirtines sąlygas „Klaipėdos paslaugoms“ – leido vežti keleivius senais autobusais.
O tai pats neniskis visiems siems protokolams pritare, nepriestaravo, dejo parasus taip iseina, o dabar kai nuo lovio nuvare tai rekia, kodel iki tol nereke