Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-09-12 |
Klaipėdoje tik 1953 m. buvo nuspręsta įkurti gimdymo namus. O kiti 1953-iųjų Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto dokumentai, dabar saugomi Klaipėdos regioniniame valstybės archyve, rodo, kad to meto valdžiai niekaip nepavykdavo sustabdyti dizenterijos plitimo.
1953 m. liepos pradžioje Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas sureagavo į tai, kad II poliklinikos patalpos Kūlių Vartų g. 16 buvo labai ankštos (tik 9 kambariais), o vidutiniškai per dieną ten apsilankydavo 400-500 žmonių.
„Nėra galimybės aptarnauti ligonius, be to, nėra reikalingų kabinetų, atskirų laukiamųjų, o ir esančiuose kabinetuose darbas vykdomas 3-mis pamainomis“, – nurodoma jo sprendime.
Siekdama sudaryti „normalias darbo sąlygas“ miesto valdžia nusprendė penkeriems metams poliklinikai perduoti pasatą Petro Cvirkos (dabar – Turgaus) g. 23.
Po poros savaičių Vykdomasis komitetas, „sąryšyje su gimdymo namų nebuvimu Klaipėdos mieste, tikslu pagerinti gimdyvių aptarnavimą ir išplėsti lovų tinklą, kurios esamu laiku nepatenkina miesto gyventojų poreikių ir dėl nenormalių sąlygų sudaro pavojų vidaus infekcijai atsirasti“, nusprendė Klaipėdos miesto gimdymo namus įkurdinti pastate Vytauto g. 9, skiriant 550 kv. m plotą bei ir kieme buvusį garažą, kad jame būtų įrengta skalbykla.
Miesto valdžia paprašė Lietuvos TSR ministrų tarybos perduoti šias patalpas Sveikatos apsaugos skyriaus balansan, o Sveikatos apsaugos ministerijos – skirti 110 tūkst. rublių rekonstrukcijai atlikti. Taip pat Ministrų tarybos prašyta patvirtinti 176 etatus gimdymo namams, „sujungtiems su moterų konsultacijomis ant 100 lovų“. Jiems per mėnesį reikėjo 72 497,5 rublių.
Vyr. gydytojai buvo numatytas 930 rublių atlyginimas, jos pavaduotojui medicinos reikalams – 790, konsultacijos ir skyriaus vedėjams – po 640, vyr. medicinos seseriai – 475, žemesnysis medicinos personalas uždirbdavo po 310 rublių. Mažiausia alga – 220 rublių – buvo nustatyta indų plovėjai ir virtuvės darbininkei.
Tą pačią dieną Vykdomasis komitetas nusprendė įkurti laikiną stacionarą, skirtai kovai su dizenterija.
„Paskutiniu laiku padaugėjo susirgimai dizenterija Klaipėdos miesto gyventojų tarpe, ypač Nemuno, Minijos, Bangų ir kitose gatvėse. 1953 m. liepos mėn. 15 d. Klaipėdos miesto infekcinėje ligoninėje gulėjo 62 ligoniai sergą dizenterija, Klaipėdos miesto vaikų ligoninėje guli virš 10 vaikų įtariamų sergančiais dizenterija. Infekcinė ligoninė nėra pajėgi priimti visus sergančius dizenterija ir nuo šių metų liepos mėn. 13 d. pasitaikė atsakymų hospitalizuoti ne tik kitokius infekcinėmis ligomis sergančius, bet ir dizenterikus. Vietoje 75 sąmatinių lovų infekcinėje ligoninėje 1953 m. liepos mėn. 15 d. gulėjo 102 ligoniai. Taip pat Klaipėdos miesto Darbo Žmonių Deputatų Tarybos Vykdomasis Komitetas atžymi, kad susirgimų skaičius dizenterija, pakilo pasekoje antisanitarinių sąlygų Minijos, Nemuno, Bangų ir kitose gatvėse. Kiemuose trūksta išviečių ir šiukšlių dėžių. Komunalinio Ūkio Skyrius nekontroliavo Miesto Švaros Kontoros darbo vykdant miesto apšvarinimą. Miesto Sveikatos Apsaugos Skyrius /drg. Sadauskas/ ir Miesto Sanitarinė Epideminė Stotis /vyr. gydytojas drg. Banadikov/ nesiėmė veiksmingų priemonių užkirsti kelią infekcijos plitimui, silpnai buvo vedamas sanitarinio švietimo darbas gyventojų tarpe. Apylinkių gydytojai visai nesidomėjo sanitarine kultūra“, – buvo rašoma šiame nutarime.
Tokį stacionarą buvo nurodyta įkurti per devynias dienas pastate Kūlių Vartų g. 16, iš kurio buvo numatyta iškraustyti II polikliniką. Čia turėjo atsirasti 40 lovų sergantiems dizenterija. Jų išlaikymui paprašyta lėšų iš Sveikatos apsaugos ministerijos Epidemijų fondo.
„Vesti gyventojų tarpe platų sanitarinį profilaktinį darbą, įtraukiant respublikinės Klaipėdos ligoninės apylinkių gydytojus, o taip pat Miesto Vaikų ligoninės pediatrus. Įpareigoti Klaipėdos Miesto Komunalinio Ūkio Skyrių /vedėjas drg. Davgan/, Butų Ūkio Valdybos viršininką /drg. Elenevskis/ pravesti apšvarinimo darbą Nemuno, Minijos ir Bangų gatvėse ir kiemuose. Iki 1953 m. rugpjūčio mėn. 1 d. pastatyti išvietes Nemuno gatvėje 38, 39, 14a, 15a, 99, Minijos gatvėje Nr. 4, 79, 31, 75, 109 ir 81“, – skelbė kiti sprendimo punktai.
„Atvira Klaipėda“ šiame rašinių cikle jau buvo rašiusi, kad dizenterija Klaipėdoje itin plito, ypač tarp vaikų, 1952-ųjų rudenį.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą