Iki šiol Klaipėda Lietuvoje išsiskirdavo kaip laisvas ir liberalus miestas, kuriame, kaip sako čia atvykę gyventojai iš kitų vietovių, jaučiamas tiek kitoks miestiečių būdas, tiek ir kitoks elgesys.

Laisvosios rinkos institutas Klaipėdą jau ne pirmus metus pagal įvairius indeksus įvertina kaip vieną sėkmingiausių didmiesčių verslui vystyti ir laiko, kad savivaldybės valdžios institucijos mūsų mieste veikia skaidriai. Taip buvo, bet dabar atrodo, kad Klaipėda tampa kunigaikštyste kaip kokios Širvintos ar Druskininkai, kur yra vieninga teisinga linija, o ją gali nustatyti tik valdančioji dauguma arba, kitaip sakant, Vytauto Grubliausko komitetas ir šios piramidės viršuje sėdintis meras. Tokioje kunigaikštystėje nelabai svarbu nei įstatymai, nei kitų Tarybos narių argumentai.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pradėkime nuo to, kad Tarybos komitetai buvo performuoti taip, kad visur daugumą turėtų valdantieji. Tad dabar kai tokie Tarybos nariai kaip Judita Simonavičiūtė ar Arvydas Cesiulis pluša net dviejose komitetuose.

Štai ir praeitą ketvirtadienį vyko posėdis dėl Kultūros tarybos sudėties iš kurios valdantiesiems bet kokiais būdais reikėjo išmesti vieną labai jau netinkamą kandidatę, kuri lyg ir buvo praėjusi pradines procedūras, bet klausimą Taryboje vasarą be jokių motyvų tada atsiėmė administracijos direktorius Gintaras Neniškis. Dabar sutvarkyta kaip turi būti kunigaikštystėje.

Rugsėjo 27 d. Klaipėdos miesto tarybos posėdžio metu opozicija bandė pasinaudoti savo teise, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. O šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, jog savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją, o komisijos pirmininkų kandidatūras meras teikia savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu reglamento nustatyta tvarka. Atrodo, viskas lyg ir aišku, tačiau Klaipėdoje, kaip ir kokiose Širvintose, suveikė ne įstatymo raidė ir dvasia, kaip kartais mėgsta sakyti meras, o principas „patinka-nepatinka” arba „myliu-nemyliu”.

Opozicija pasinaudojo savo teise jau trečią kartą siūlydama į Antikorupcinės komisijos pirmininkės postą Aliną Velykienę. Jei pirmus du kartus meras teikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai šią kandidatūrą, tačiau abu kartus dauguma nepritarė, šį kart buvo kitaip. Klaipėdos miesto savivaldybės meras, vadovaudamasis tarybos reglamento nuostatomis, kurios neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, nutarė pasiūlyti žmogų iš pozicijos.

Valdančiosios daugumos argumentai susidėjo į paprastą schemą – „patinka – nepatinka”.

Prisiminus praėjusios kadencijos pabaigą yra aišku, kodėl mero komandai nepatinka Alina Velykienė. Tačiau vadovautis reikia ne emocijomis, o įstatymais. O įstatyme, kuris yra priimtas Seimo ir yra aukštesnio lygmens teisės aktas už Tarybos reglamentą, parašyta, kad šis postas priklauso opozicijai, kuri ir turi išimtinę teisę siūlyti savo kandidatą. Tam kad būtų įmanoma valdančiosios daugumos kontrolė. Visada taip buvo iki šiol Klaipėdoje.

Jeigu jau vyksta tokia keista kolizija reikia keisti reglamentą, o dabar vyksta panašūs procedūriniai žaidimėliai kaip Seime, tuo labiau kad ši valdančioji dauguma nuolat priversta skaičiuoti, ar užteks balsų priimti vieną ar kitą nutarimo projektą Taryboje.

Nors opozicija nustatyta tvarka pateikė A. Velykienės kandidatūrą, tačiau meras net neteikė Tarybai šios kandidatūros, o pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai tvirtinti Antikorupcinės komisijos pirmininku valdančiosios daugumos narį Rimantą Didžioką, kuris praėjusią kadenciją jau buvo šios komisijos pirmininku, tačiau tuomet jo partija buvo opozicijoje. Dabar išeitų, kad valdantieji patys save kontroliuos.

Iš tiesų, Klaipėda yra išskirtinis miestas, kuriame Seimo priimto vietos savivaldos įstatymo nuostatos gali būti žemiau negu Tarybos veiklos reglamentas. Tyla sklinda ir iš Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje tarnybos…