Bendrasis pagalbos centras (BPC) praneša, jog gruodžio 5 dieną buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos apie kraujuojantį žmogų su kirstine žaizda galvoje.

Teigiama, jog numeriu 112 kažkodėl skambino ne jį radusieji, o kaimynas, kuriam buvo pranešta apie nelaimę telefonu. Nematydamas nukentėjusio asmens, jis negalėjo suteikti jokios svarbios informacijos apie jo būklę, o taip pat nebuvo kam suteikti rekomendacijų, ką daryti iki medikų atvykimo. Laimė, jog nukentėjęs asmuo nenukraujavo ir sulaukė greitosios medicinos pagalbos brigados, kuri išvežė jį į ligoninę.

„Kad ištikus nelaimei ir skubiai prireikus pagalbos reikia skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, žino dauguma Lietuvos gyventojų. Deja, ne visi žino, kaip reikia skambinti, kad pagalba būtų suteikta kuo greičiau ir tiksliau”, – teigiama BPC pranešime.

Jame rašoma, jog BPC operatoriai gana dažnai susiduria su situacijomis, kai apie nelaimę praneša ne į ją pakliuvę ar liudininkais tapę asmenys iš įvykio vietos, o visai kitur esantys žmonės.

Tokie atvejai neretai pasitaiko, kai į avarines situacijas patenka tarnybinis transportas. Tuomet vairuotojai apie incidentus pirmiausia praneša savo vadovybei, o jau po to įmonės atstovai skambina numeriu 112. Gerai, jei jie būna išsiklausinėję apie įvykio aplinkybes ir tiksliai žino, kurioje vietoje įvyko nelaimė. Deja, taip nutinka ne visada. Jei nelaimė įvyksta kelyje, tolokai nuo gyvenviečių, kyla nemažai sunkumų, bandant nustatyti tikslią jos vietą.

Vietos nustatymo duomenys, siunčiami į BPC pačių išmaniųjų telefonų, dažnai būna labai tikslūs – jų paklaida gali siekti vos 3–6 metrus ir nelaimės vietą galima nustatyti greitai bei nesudėtingai. Deja, kai skambinama ne iš įvykio vietos, gaunami skambinančiojo buvimo vietos duomenys nebetenka prasmės.

Dažnai skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 apie eismo įvykius praneša ir į juos patekusių žmonių artimieji: vaikai, sutuoktiniai, draugai. Tokiais atvejais pranešėjai sako, kad į eismo įvykį patekęs žmogus pats nemoka, nežino, kaip skambinti, yra pernelyg susijaudinęs. Tačiau neretai ir patys pranešėjai būna ne mažiau susijaudinę dėl jų artimuosius ištikusios bėdos, todėl pamiršta pasiteirauti automobilių valstybinių numerių, markių ir modelių, kitų įvykio detalių, negali padiktuoti ir į eismo įvykį patekusio asmens telefono numerio, nes mintinai jo neatsimena.

„Gerai, jei tai tik techninis eismo įvykis, kai nėra sužeistų žmonių ir nereikia skubios medikų pagalbos. Tačiau būna atvejų, kai net greitosios pagalbos medikai kviečiami per tarpininkus. Taip dažnai nutinka, kai sveikatos sutrikimus pajunta vieni gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės – jie pirmiausia skambina savo vaikams, tie savo ruožtu – numeriu 112. Jei tai tik pakilęs kraujo spaudimas, gal ir nieko baisaus, bet jei tai daug rimtesnis sutrikimas, kai būtinos rekomendacijos, ką daryti ir kaip sulaukti atvykstančių medikų?”- rašoma pranešime.

Ne mažiau pražūtingi tokie tarpininkų skambučiai gaisrų atveju, kai greitas reagavimas itin svarbus. Kol gaisrą pastebėjęs žmogus informuoja apie jį savo sutuoktinį, suaugusius ir atskirai gyvenančius vaikus ar kaimynus, o tie paskambina iškviesti skubiosios pagalbos tarnybas, bėga sekundės ir ištisos minutės, nors ugniagesių gelbėtojų pajėgos gaisro atveju gali būti aliarmuojamos per kelias akimirkas.

Todėl BPC primena gyventojams, kad norėdami sulaukti operatyvios ir tikslios pagalbos, skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 turėtų skambinti patys į nelaimę patekę žmonės ar šalia esantys liudininkai. Tik tokiu atveju BPC gaunami vietos nustatymo duomenys rodys ne tik skambinančiojo, bet ir įvykio vietą, pranešėjas galės pateikti tikslią ir išsamią informaciją, išklausyti patarimus, o į įvykį reaguojančios pajėgos bus greičiau aliarmuojamos.

„Neužkraukite atsakomybės savo artimiesiems ar kitiems žmonėms, kurių nėra įvykio vietoje”, – pataria BPC.