Antradieninis teisėsaugininkų pareiškimas apie tai, kad didžioji dalis „Grigeo Klaipėda“ nuotekų į marias buvo išleidžiama jų neišvalius, kelia ir nemažai klausimų, ir nuostabą, kaip tai galėjo vykti. Tuo metu aktyviai su smarve kovojusių visuomenininkų atstovė Raimonda Zaborė sako neabejojanti, jog prokuratūros paviešinta informacija yra visiška tiesa.
Pati įmonė tvirtina, kad daugiau informacijos pateiks po vidinio tyrimo, o vėliau išplatintame pranešime pareiškė, kad prisiima visą atsakomybę. Tyrimą atliks ir AB „Klaipėdos vanduo”.
Grigeo Klaipėda“ nuotekų valykla Dumpiuose. Aplinkos apsaugos departamento nuotr.
Galimybių yra
2004-2018 m. AB „Klaipėdos vanduo”, prie kurios nuotekų tinklų, ant prokurorų, nelegaliai buvo prisijungusi „Grigeo Klaipėda“ vadovavęs Leonas Makūnas teigia, jog neabejotinai „yra kažkas”, tačiau be specialistų vertinimų, nemačius jokių schemų, viską galima komentuoti tik teoriškai.
Anot jo, yra dvi galimos vietos, kur įmonė gali išleisti nevalytas nuotekas į marias – pačios „Grigeo Klaipėda“ teritorija tarp Nemuno gatvės ir uosto akvatorijos bei jos nuotekų valykla Dumpiuose.
„Ar yra fizinės galimybės – neaišku. Įmonės teritorija mieste yra paprastesnė vieta tai daryti ir sunkiau aptinkama”, – sako L. Makūnas.
Uosto atstovų teigimu, „Grigeo Klaipėda“ neturi prieigos prie uosto akvatorijos.
Pašnekovo teigimu, kiek realiai gali būti įmonės nuotekų, sunku identikfuoti, nes ji technologiniam procesui ima vandenį iš marių, didesnė jo dalis išgaruoja pačio gamybos proceso metu.
„Klaipėdos vanduo” buvo sudaręs su „Grigeo Klaipėda“ jų pačių išvalytų nuotekų transportavimo iki marių sutartį. Nors jokios prievolės nėra, tačiau pati įmonė kontroliuodavo tų nuotekų sudėtį, kad nebūtų jokių viršijimų, nes joms susimaišius su miesto valyklos nuotekomis esant viršijimams jau ir bendras srautas galėtų nebeatitikti reikalavimų. „Klaipėdos vandens” nuotekų išvalymo lygis yra matuojamas pačioje nuotekų valykloje prieš išleidžiant. Teoriškai yra galimybė, kad „Grigeo Klaipėda“ kur nors yra prisijungusi prie bendro vamzdžio, bet jei nuolat ir tokiais kiekiais būtų leidžiamos nevalytos atliekos, tikrai turėtų būti užfiksuota – yra schema su kontrolės taškais netoli išleistuvo, kur imami mėginiai. Bendrame nuotekų sraute „Grigeo Klaipėda“ dalis sudarydavo apie 5-7 procentus nuotekų. Jei kalbama apie iki 150 kartų siekiančius viršijimus, tai ir atsiskiedus vis tiek turėtų būti apie 7 kartus viršijama norma”, – sakė L. Makūnas.
Pasak Klaipėdos mero patarėju dabar dirbančio pašnekovo, kita teorinė galimybė yra, kad „Grigeo Klaipėda“ nuotekų valykla turi vadinamąją apvadinę liniją.
„Tokią liniją paprastai turi visos nuotekų valyklos ir jos naudojamos avariniais atvejais, sklendžių plombos nuimamos tik su aplinkosaugininkų leidimu, tačiau „Grigeo Klaipėda“ atveju tokia apvadinė linija būtų nepagrįstas dalykas, nes avarijos atveju ji pačioje gamykloje, Nemuno gatvėje, turėtų jungtis į miesto nuotekų tinklus”, – sakė L. Makūnas.
Jo nuomone, priverstinis „Grigeo Klaipėda“ pasijungimas prie miesto tinklų tikrai turėtų sumažinti ir pietinius rajonus kankinusią smarvės problemą, tačiau ji gali atsirasti ties pačia gamykla, taške, kur nuotekos paduodamos į miesto tinklus.
„Kiek žinau, per pastaruosius metus įmonė apie penkis kartus yra sumažinusi vandens vartojimą, o tai reiškia, kad jos nuotekos yra gerokai tirštesnės ir labiau užterštos”, – sakė L. Makūnas.
Atlieka tyrimą
Laikinasis AB „Klaipėdos vanduo” vadovas Alenas Gumuliauskas sakė, kad įmonės specialistams taip pat iš vakar paviešintos informacijos nėra aišku, kur ta „Grigeo Klaipėda“ pasijungimo vieta.
„Mes kaip suprantame, tai jie pasijunginėjo tiesiai į marias iš savo įmonės nuotekų valyklos Dumpiuose, ne per „Klaipėdos vandenų” vamzdžius. Duotas nurodymas Tinkų departamentui patikrinti tam tikros atkarpos vamzdžius, ar nėra ten nelegalių pasijungimų. Ir įmonėje vis tiek atliksime tyrimą, pasiaiškinsime situaciją su „Grigeo Klaipėda“, kiek ji galimai buvo žinoma ar ne. Kol kas daugiau ką nors komentuoti yra per anksti”, – sakė A. Gumuliauskas.
Veikė Dumpiuose
Tyrimui vadovaujanti Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė trečiadienį „Atvirai Klaipėdai” patikslino, kad aplinkvamzdis visgi dar nėra rastas, bet kalba eina apie Dumpių teritoriją.
„Mes dar planuojame ieškoti, bet įtariame, kad yra ten”, – sakė ji.
O minėtieji užbetonuotų nuotekų šulinių vamzdžiai irgi buvo atidenginėjami valykloje bei „išeinant už ribų”.
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas taip pat sakė, jog kalbama apie Dumpius.
„Nėra identifikuotas, bet pagal viską, kiek suprantama, jis ten kažkur iki mėginių paėmimo vietos”, – sakė aplinkosaugininkas.
A. Šepšto teigimu, „Grigeo Klaipėda” nuotekų mėginiai būdavo imami du kartus per mėnesį. Vieną kartą su įmonės atstovais, kitą kartą be jų žinios. Viršijimai buvo nustatyti tik pernai vykusio įmonės gaisro metu.
Anot jo, bendras „Grigeo Klaipėda” ir „Klaipėdos vandens” nuotekų srautas jau nėra matuojamas, jų nuotekų išvalymo lygis yra tikrinamas atskirai.
„Nelabai realu”
Buvęs ilgametis „Grigeo Klaipėda” (tuomet dar „Klaipėdos kartono) vadovas, dirbęs šiose pareigose iki 2013 metų, Arūnas Pasvenskas sakė, jog tai, ką girdėjo žiniasklaidoje, jam atrodo nelabai realu.
„Aš manyčiau, kad ten buvo kažkokia avarinė situacija ir viskas. Tokia mano nuomonė”, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, jam dirbant buvo tik sistema, kuri leidžia avarijos atveju atiduoti nuotekas į „Klaipėdos vandens” tinklus.
„Reikėtų pasikelti projektą įmonės valymo įrenginių, gal ten ir buvo koks avarinis išleidimas. Tada būtų aišku. Tačiau jie projektuoti dar, berods, 1975 metais, kai buvo statomi kaip viso miesto valymo įrenginiai. Galbūt tas projektas yra „Klaipėdos vandenyse” ar pačiame kartone”, – sakė A. Pasvenskas.
Buvusio įmonės generalinio direktoriaus teigimu, avarijų buvo įvykę ir jam vadovaujant – tiek pačioje nuotekų trasoje, tiek valymo įrenginiuose. Tada visada nuotekos esą būdavo paduodamos į miesto tinklus.
Galvojo, kad „nusuka” tik pusę
Su tarša aktyviai kovojanti visuomeninkė Raimonda Zaborė, nekart vis baksnojusi pirštu į „Grigeo Klaipėda”, sako esanti įsitikinusi, kad prokurorų paskleista informacija yra visiška tiesa.
„Yra tinklai, tinklų kryptis, kurią „Grigeo Klaipėda” buvo pateikusi, berods, 2012 metais, ir ji buvo visiškai kitokia, kitokia tekėjimo kryptis negu GIS duomenyse. Kitas dalykas, mes pirštu parodėme per neeilinį patikrinimą, kad vienas nuotekų šulinys buvo pilnas, o pagal kryptį ir kiti tokie turėjo būti pilni. Rodėme aplinkosaugininkui Nerijui Pociui, kuris dabar yra rajono viršininkas, kad kryptis realiai ir kitokia, ir vanduo bėga kažkur kitur, ne ten. Po to mes praėjusį rudenį pareikalavome Andriaus Kairio (buvęs Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas – autor. past.), kad būtų padarytos nuotekų tinklų nuotraukos įleidžiant kameras ir mus pasiuntė. Pasakė nenusišnekėkit, didžiosios santechnikės ir nelįskit čia. Asmeniškai buvau kalbėjusi ir su Leonu Makūnu. Nevalytos nuotekos juk tekėjo per jų vamzdį, jie iš šulinėlių imdavo mėginius ir tikrai turėjo matyti tą situaciją, bet visą laiką tvirtino, kad viskas ok. Tas vamzdis, per kurį išteka, yra „Kamineros” teritorijoje (terminalo vadovas Vaidas Intas „Atvirai Kaipėdai” sakė nieko nežinantis apie tokį faktą – autor. past.). Mes vasarą, kai vaikščiojome su neeiliniu patikrinimu ir aukščiausiais pareigūnais, užuodėme tą situaciją”, – sakė moteris.
Ji sakė maniusi, jog „prapuola” tik apie pusę „Grigeo Klaipėda” nuotekų.
„Tą sakėme ir premjerui. Tik kai atėjo naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika su savo komanda, tik tada pajudėjo tas tyrimas. Pagal dumblo aikšteles buvo akivaizdu, kad „Grigeo Klaipėda” nuotekų valymo įrenginiai yra tik butaforija. Tas pats yra ir Grigiškėse. Darau prielaidą, kad tokia linija buvo padaryta apie 2010-2012 metus, kai jie taršos leidime nurodė, jog dvigubai-trigubai didina gamybos apimtis nedidindami nuotekų kiekio”, – sakė R. Zaborė.
Pašnekovės nuomone, lūžis įvyko ir dėl aplinkosaugininkų vadovybės, ir dėl politinės situacijos pasikeitimo.
„Buvome girdėjusios, kad „Grigeo” prezidentas yra asmeninis prezidentės draugas ar klasiokai buvo, ir išjudinti šią situaciją buvo be galo sudėtinga. O dabar ir naujasis Aplinkos apsaugos agentūros vadovas yra stiprus vandentiekininkas. Buvo pažadėta, kad ši situacija bus tikrai išaiškinta”, – sakė R. Zaborė.
Ji taip pat teigia, kad iki 2016 m. rugsėjo į „Grigeo Klaipėda” nuotekų vamzdį buvo pajungtos Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega”, Socialinių mokslų kolegijos bei parduotuves „Iris” nuotekos.
„Reiškia į marias patekdavo dar ir labai taršios „Begos” nuotekos ir nuotekos su Socialinių mokslų kolegijos fekalijomis už kurių valymą „Grigeo” ėmė pinigus”, – sakė R. Zaborė.
Tačiau Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega” atstovai akcentuoja, kad ji savo gamybinėje veikloje vandens nenaudoja. Anot jų, istoriškai vienoje teritorijoje buvusios įmonės palaipsniui atsiskyrė inžinerinius tinklus, taip pat ir nuotekų – visos jos, ir buitinės, ir lietaus dabar yra tvarkomos atskirai.
„Prisiimame visą atsakomybę”
Trečiadienį popiet „Grigeo“ paskelbė pranešimą, kad grupės prezidentas Gintautas Pangonis lankosi bendrovėje ir kartu su neseniai „Grigeo Klaipėda“ generaliniu direktoriumi paskirtu Tomu Eikinu sudarė vidinį tyrimą atliksiančią komisiją, kuri tirs visas aplinkybes, susijusias su galima įmonės vykdyta Kuršių marių tarša.
„Susirinkusiems įmonės darbuotojams pasakiau ir visai Lietuvai galiu pakartoti, kad mes prisiimame visą atsakomybę ir nuo jos nebėgsime – padarysime viską, kad išsiaiškintume šio įvykio priežastis, jas pašalintume, ir daugiau tokia situacija nepasikartotų“, – pranešime cituojamas G. Pangonis.
Gruodžio 3 dieną „Grigeo Klaipėda“ generaliniu direktoriumi paskirtas Tomas Eikinas teigia, kad trečiadienį darbą pradėjusios komisijos tyrimas apima visapusišką informacijos surinkimą iš visų atsakingų asmenų, techninę nuotekų valymo įrenginių analizę ir kitus susijusius duomenis.
„Tyrimas užtruks ne ilgiau nei keletą savaičių, o jo išvadų pagrindu bus parengtas veiksmų planas, kurį įvykdysime nedelsiant. Taip pat bendradarbiaujame ir bendradarbiausime su teisėsauga ir visomis atsakingomis valstybės institucijomis bei pareigūnais, jiems bus suteikta visa informacija, kokią tik turi įmonė ir jos darbuotojai“, – teigia T. Eikinas.
KOMENTARAS
dr. Andrius Šiaulys, Klaipėdos universitetas, Jūros tyrimų institutas
Apie tokiu atveju daromą tikslią žalą galima tik svarstyti, kol nežinoma tiksli nuotekų sudėtis ir kiekiai. Tačiau aišku, jog su nuotekomis į aplinką patenka didžiuliai azoto ir fosforo kiekiai, kam Kuršių marios yra itin jautrios. Tai sukelia eutrofikaciją, dėl ko kyla vadinamieji vandens žydėjimai, kas, savo ruožtu, lemia, kad vanduo yra neskaidrus, o tai neigiamai veikia dugno augaliją, atsiranda deguonies trūkumas, kas iš esmės ir yra blogai visai ekosistemai. O dar bakterinis užterštumas, kas gali tiesiogiai paveikti ir žmones… Reikia nepamiršti, kad marių vanduo galiausiai pateka į jūrą, o jo šleifas dažnai driekiasi palei Karklės, Palangos ar net Šventosios paplūdimius. Tai galima tik įsivaizduoti, kur mes vasarą maudomės.
Kita vertus, Lietuva, įgyvendindama Europos Komisijos Jūrų strategijos pagrindų direktyvą turi nustatyti ir įgyvendinti įvairias gamtosaugines priemones, kaip sumažinti eutrofikaciją Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, kalbame apie tai, kad iš žemės ūkio patenka per daug maistmedžiagių, reikia atsisakyti skalbimo miltelių, turinčių fosforo, pykstame ant baltarusių, kad iš jų pusės Nemunu į marias atkeliauja dideli kiekiai azoto ir fosforo. Tai ką mes galime kalbėti apie eutrofikacijos mažinimą įgyvendinant gamtosaugines priemones, jei yra tokių įmonių ir tokių atvejų. Jei tai tiesa, man, kaip mokslininkui ir klaipėdiečiui, tai yra moraliai labai skaudus dalykas. Ir kiekvienas klaipėdietis jį turėtų priimti asmeniškai. Čia siaubų siaubas XXI amžiuje.
INFORMACIJA
Įvairiose „Facebook“ grupėse žmonės jau ragina vieni kitus boikotuoti „Grigeo” įmonių grupės produktus, o internete pradėjo plisti ir grotažymė „neperkuGrites“. Įmonių grupė eiliniam vartotojui labiausiai žinoma iš tualetinio popieriaus, popierinių rankšluosčių, nosinaičių, popierinių servetėlių gaminių.
Prekybos tinklas „Iki“ trečiadienį pranešė stabdantis AB „Grigeo“ pagamintos produkcijos pirkimą, „kol visuomenei nebus atsakyta į visus klausimus dėl įtarimų AB „Grigeo Klaipėda“ gamyklai nevalytomis atliekomis teršus Kuršių marias”. Analogiškai pasielgti nusprendė ir „Norfa” bei „Kesko Senukai“.
Pati „Grigeo Klaipėda“ gamina žaliavą gofruoto kartono gamybai – testlainerį (lygių sluoksnių kartoną) ir fliutingą (gofruoti skirtą popierių ir korinio užpildo žaliavą) bei kartoninį korinį užpildą, taip pat kartoninį korinį užpildą.
Trečiadienį į skandalą pradėjo reaguoti ir įvairiausi politikai. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad į Kuršių marias galimai išleistos neišvalytos nuotekos sukels didelį visuomenės nepasitikėjimą verslu. Socialdemokratai ėmė reikalauti, kad aplinkos ministras Kęstutis Mažeika prisiimtų atsakomybę dėl Kuršių marių taršos ir aplinkos apsaugos sistemos negebėjimo efektyviai kontroliuoti aplinkos taršos atvejų. O liberalas Simonas Gentvilas priminė, kad dar 2018 m. rudenį parengė pasiūlymą dėl įmonių skatinimo jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų ir gruodį jį registravo Seime su kitais septyniais klaipėdiečiais Seimo nariais (du parlamentarai savo parašus po beveik dviejų savaičių atsiėmė). Pakeitimas esą būtų leidęs 5 metus finansiškai motyvuoti įmones, kurios būtų atsisakiusios savarankiškos nuotekų valyklos ir būtų pradėjusios naudotis viešąja nuotekų tvarkymo sistema.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika BNS teigė, kad „Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis, kalbėdamas apie taršos priežastis „ciniškai meluoja“, o žala gali siekti ir 60 mln. eurų.
„Jeigu vertinant pagal įstatymus, tai senatis yra penkeri metai, tai iki penkerių metų gali būti skaičiuojama žala. Jeigu per metus 12-13 mln. eurų, pagal tokius kiekius, kokie buvo, tai žala gali būti apie 60 mln. eurų. <…> Prašome prokurorų, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nes žala gamtai gali siekti dešimtis milijonų eurų. Kalbam apie sąskaitų užšaldymą“, – sakė aplinkos ministras.
Anot K. Mažeikos, taip pat bus peržvelgti Aplinkos apsaugos departamento turimi dokumentai apie „Grigeo Klaipėda“ ankstesnius patikrinimus.
Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis, trečiadienį atsakydamas į žurnalistų klausimu, teigė, jog aktyvių klaipėdiečių bendruomenė, kurios pastangomis šiuo metu papildyti su aplinkosauga susiję įstatymai atiduoti Seimui, buvo teisūs, kalbėdami apie galimus taršos uostamiestyje šaltinius, nors, premjero teigimu, „tada tuo buvo sunku patikėti”.
AB „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Robertas Krutikovas ministrui aiškino, kad šiuo metu įmonei nuotekų valymas sudaro iki 2 proc. produkcijos savikainos, o prisijungus prie miesto nuotekų sistemos kaštai išaugtų kartais.
„Dabar prie mūsų valymo įrenginių dirba vienas žmogus, prižiūrintis automatizuotą procesą. Net įvertinus dabartines investicijas, tai yra keletą kartų pigiau. Galime čia ir dar didesnius investuoti pinigus, bet vis tiek bus pigiau. Be to, ateityje visada būtų neaiški kainodara, dėl to mes nerizikuojame prisijungti”, – sakė R. Krutikovas.
„Klaipėdos vanduo” direktorius anksčiau dirbo AB”Klaipėdos mediena” ekonomikos direktoriumi. Kaip Jūs manot, kokie kraneliai stovi „fanerinės” teritorijoje? Teritorijoje n skaičius vandens baseinų, kuriuose mirkomi beržo rąstai. Išmirkę rąstai vėliau išlukštenami. Beržo mediena mirkoma karštame vandenį ir išskiria daug rauginių rugščių. Vasarą sandėliuojami beržo rastai yra drėkinami šaltu vandeniu, kad neskilinėtų. Ar taip jau viskas per skaitliukus sukasi? Manau Danės upė yra labiausiai tinkama vieta naudotis gamtos ištekliais ir utilizuoti nevalytą vandenį.
Drastiskai vykdomas letas tautos genocidas.Pinigas pavirto visagaliu Dievu.Bet Biblija sako,kad neturek kite Dievu,tik mane viena….Iklimpo biciuliai iki kaklo,o dudorius tik duda pucia.Nebeaisku,kas musu Klaipeda valdo.
1. Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj.
2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.
Tiems, kas skaito komentarus ir jau žino kur stovi Smiltynėje „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”,
rekomenduojame dar nuvykti į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį.
vienas rusų jumoristas yra pastebėjes,kad tik rusas iki kaklo sėdėdamas šūde gali kurti eiles apie nepakartojamą danguje spindinčių žvaidždžių grožį. Nenorėčiau sutikti su tokiu rusų tautos išskirtinumu. Klaipėdiečiai iki kaklo sėdi nuotekuose ,smarvej,chrome ir jau trečią kadenciją kaifuoja klausydami nepakartojamų džiaz0 meistrų improvizacijas. Manau mes tuos rusus stipriai perspjovėm.
O nusikaltimo bendrininkai kl vandenys, kainu komisijos vel gales varguoliams kainas kelt uz nuotekas. Ale reikia denngti kastus ….
aišku, kad nieko neaišku: nei to slapto vamzdžio nerado 9tik įtaria ir jo dar ieškos), nei kraniuko… man tikrai labai rūpi – kaip buvo nustatyta, kad nevaluytos nuotekos išleidžiamos į marias ? Bijau, kad eilinį kartą garsiai pradėtas tyrimas gali ir subliūkšti …
Moterys parašė skunda į vet tarnyba. Tai Pauža įspejo Nuara apie skunda it Nuaras pasinaudojo ryšiais policijoje apkaltino moteri nebutais nusikaltimais ir surengė krata del kačiuka. Kuri moteris paeme iš nuaro serganti maru……..
Daug išminčių tik skėsčioja rankomis ir visi stebisi vienas kito klausdami: ar tai įmanoma, kaip tai galima?Ryškėja žiniasklaidoje grupuotė , kuri linkusi švelninti situaciją įmonės atžvilgiu, kita pasisakančių grupė bando situaciją vertinti iš esmės. Mano požiūriu, tikrieji „kaltininkai” liko nepastebėti. Bandantiems užglaistyti šį žmonijai pavojingą nusikaltimą norėčiau pasiūlyti tokią situacijos vertinimo prieigą: kalti tie, kurie kvėpavo apnuodytu oru, tie, kurie maudėsi apnuodytame vandenyje, kurie valgė apnuodytą žuvį. Kalti tie, kurie gyvena Klaipėdos mieste, kalti tie, kurie neoperatyviai plečia miesto kapines aukoms laidoti.
O kas, jūsų nuomone, yra tikrieji kaltininkai?
Visa tai tik rodo valstybės bejėgiškumą, neįgalumą, kažkas kitas valdo valstybę, tik baisu, kur visa tai nuves, kas bus kitas po Grigeo, o kur dar kaip Damoklo kardas išorinis uostas
Negali kaip Damoklo kardas kaboti kazkas, kas neegzistuoja, atsipalaiduokit 😉
Visa atsakomybe tenka merui. Meras turi atsistatydinti.
As tai manau, kad Prezidentui… nors dar Jungtiniu Tautu generalinis sekretorius ir popiezius turetu prisiimti atsakomybe (juk darbuotojas skelnde atidarinejes, statistiskai, tikriausiai buvo katalikas) 😉
Taip,pritariu
Nu tai vadinama „inspektoriai” ir ko įsisavino lėšas.
Siūlot klaipėdiečiams skaičiuoti kokia bus tarša .. Tai pats ir skaičiuokit. 15 m. direktoriavot, o dabar mero patarėjas – (neaišku kam) tai už ką gaunat algą? Atsakykit geriau, kodėl „Kl. vanduo” leido Grigeo taip primityviai spręsti savo nuotekų valymą. Kas čia , stagnacijos laikai? Pritrūko dar ES pinigų ? kad leisti tokiai taršiai įmonei ,galima sakyti vienai iš pavojingiausių taršos požiūriu gamyklų, taip rizikingai elgtis? Ar sakėt kam, ar siūlėt kam kad reikia Grigeo nebeleisti taip? Ką padarėte? Ar supraatate kad jokie milijonai baudų nepadės atgaivinti Kuršių marių vandens, jūros? Parašykit , konkrečiai kas už tai kaltas? Įvardinkit pavardėm.
Į klausimą : kaip tai įmanoma ,galima atsakyti klausimu – o KAS pas mus yra neįmanoma ?! Sakoma : pinigas kalba,pinigas tyli ! Jei pinigai nekalbėtų ,tai aktyviausi visuomenininkai (gerb.Ligita,gerb.Raimonda ir kt.) NEBŪTŲ už SAVO veiklą per kai kurias žiniasklaidos priemones apipiltos kibirais purvo. Kodėl miesto valdžios atstovai ir aplinkosaugininkai ilgai tylėjo turės galimybę pasakyti teisėsaugos institucijų pareigūnams !
Juokingiausia ,kad socialdemokratai reikalauja Aplinkos ministro K. Mažeikos prisiimti atsakomybę !?Kai tik DABARTINIAI valdantieji rimčiau susidomėjo ir susirūpino šia problema ,tai dar ir atsakomybę turi prisiimti už TUOS ,kurie eilę metų buvo valdžioje ir nieko nematė ,išskyrus ,jog ,, normų neviršija ,” ! Kiek reikia turėti įžūlumo ir cinizmo ,kad KALTINTI kitus ! Bet socdemai ir lieka socdemais ,nes Klaipėdoje dar NIEKADA NEBUVO valdančiaisiais,o šią kadenciją taryboje NĖ VIENO socialdemokrato (gal todėl ir pyksta ant valstiečių-žaliujų ,kurių miesto taryboje yra net keletas).
Kaip visi išsisukinėja, kaip meluoja Pasvenskas, Makūnas… Suprantu Zaborės pastangas, bet tas jos noras ieškoti skandalo ir kišti čia Prezidentę- žemiausias lygis. Nepamirškite, kurios partijos ilgametis narys buvo verslo vyras Ponas Pangonis. Socdemas. Viliuosi, kad išaiškės ir kitų verslo „šviesuoplių”, garbės piliečiu, tešiančių marias, geri darbai, atvira krova. Ar tikite, kad ta tarši krova jau baigėsi „Begoje? Kur miesto VADOVO komentaras? Kiek Grigeo kasmet arsega lėšų džiazui? Ką senis Makūnas patarinėja merui? Kaip slėpti galus? Gal apie tai rašykite?
Taigi burtų keliu viskas įmanoma.
Žinoma, teigti negalima, kad taršą kontroliuojantys valdininkai yra primaitinami iš nešvariai dirbančio verslo jau dešimtmečiais – nes STT tokių atvejų nežino, prokuratūra irgi. Vadinasi, taip ir nėra, bet prokuratūros atsisakymai ginti viešąjį visuomenės interesą dėl nebevaldomos taršos mieste yra.
Kuo ne burtai, kad chromo tarša Vitėje vieną savaitę viršija normas virš 10 kartų, kitą savaitę chromo lygis nesiekia ir leistinos normos, tiesiog į tą smęlio dėžę vaikams galima dar chromo pridėti iki normos; o netrukus vėl chromas surandamas visur, su normos viršijimu virš 16 kartų. Burtai, nes taršos šaltinio nustatyti neįmanoma, jokios ekstremalios situacijos mieste nebus, nes yra svarbesnių dalykų.
Klasco teritorijoje pastatytos oro taršos matavimo stotelės jokių KD normos viršijimų beveik niekad nenustato, vadinasi Vitės gyventojai patys teršia savo butus Klasco krovinio dulkėmis, tiesiog naktį kai sargas miega, nenaudėliai pencininkai lipa per tvorą pasivogti šiek tiek krovinio iš atsakingojo verslo, pasibarsto namie palanges ir reikalauja iš budriojo VSC taršos matavimų. Seni dyzeliukai, padangos dyla, gatvės nešluotos, uosto transportas vos 5 proc. srauto – matot, uostas ne prie ko, o direkcija nėra atsakinga už aplinkos apsaugą uoste, nors uosto įstatyme parašyta kad yra. Dyvų dyvai.
Paviršinių nuotekų uoste taip pat problemos nėra, nes mėginių paėmimo šulinėliai užkrauti, tai kaip tuos mėginius inspektoriui paimti? Eina, eina žmogus ratais apie rūdą, klampoja per raudoną dumblą, brenda oranžinę balą vargšas – ir vis nėr tų šulinėlių, vis nėr kaip paimti… Nėra mėginių – nėra ir taršos. Kuo ne burtai?
Klasco numatė perkelti rūdos krovą arčiau link miesto centro – Aplinkos apsaugos agentūra visuomenės reikalavimą įvertina ir skiria PAV numatomai veiklai. Klasco tai apskundžia teismui ir jau laukiam naujo stebuklo – viskas OK, nes taršos juk nėra, stotelės nerodo, jokių uždaro ciklo technologijų nereikia, nes kam? Pietinėje dalyje smarvė yra, ne vien Grigeo nuotekom ten smirda ir aroma-buketas ten tikrai įvairesnis, bet aiškiai įvardinti visus taršos šaltinius – metų metais tiesiog neįmanoma, na kuo ne burtai?
Smiltelės upė periodiškai labai linksma ir šventiškai graži pasidaro – ryškios pastelinės spalvos plaukia – grožis ir burtai tiesiog, nes teršėjas taip pat niekaip nesurandamas. Smeltės kvartale – metalo laužo krovos keliamas triukšmas matuojamas būtent tada, kai krova laikinai sustabdyta – vos matuotojas išvažiavo – viskas vėl normoj, niekas neviršyta, dirbam toliau. Gyventojai „matavimo” video turi, bet niekam neįdomu – tai kuo ne burtai?
Dvi naftos produktus kraunančios įmonės smardina pusę miesto ir viena į kitą rodo špygom, atseit čia jie, o ne mes. Inspektoriai ten pažiūri, šen pažiūri ir nieko nemato, neužuodžia, nenustato – vėl burtai?
Suinteresuota visuomenė ir miesto savivaldybė aiškiai sako uosto planuotojams dėl specialiuoju planu numatytų sunkiojo transporto kelių mieste Kalnupės/Minijos/Jūrininkų pr./Šilutės pl. – rinkitės II-ąją alternatyvą, nes tikrai bus naujas karas toje vietoje, nes žmonėms po langais važiuosit kelis kart intensyviau, aplinkkelio neturit, pasekmės bus labai prastos. Ne, sako – tikrai neatsižvelgsim į jūsų pastabas, nes nenorim. Tas pat ir su uosto bendruoju planu, ir su miesto bendruoju planu – visur akli buldozeriai, visuomenės nuomonė niekam neįdomi.
Uosto veiklos apimtys mieste didės apie 4 kartus, pajūriui pasekmės planuojamos katastrofiškos, o miestas su savo dalykinių sąlygų popiera apsuktas apie pirštą. Bet apsisukę planuotojai mums suokia – taigi dėl žmonių viskas, norim kad miestui geriau būtų. Kuo ne burtai – specialiai darom kad blogiau būtų, bet tik su gerais ketinimais.
Tai yra sisteminiai burtai – todėl ir sprendimai reikalingi sisteminiai, o ne vienetiniai, fragmentiški ir atskiri judesiukai, skandaliukai, kaip dabar su Grigeo, ar prieš tai su chromu. Pašurmuliuos klaipėdiečiai ir nurims gavę šviežesnių naujienų? O jeigu nenurims, tai kokie burtai tada?
Chromo padidėjimas buvo nustatytas dirvožemyje o ne smėlyje. O mėginiai smėlyje buvo paimti tam, kad nustatyti, ar tarša atsirado būtent 2019 metais (nes tada tai būtų aptikta ir smėlio dėžėse).
puiku, vadinasi yra labai patikimi dokumentai ir įrašai apie smėlio dėžėje ketimo datą būtent 2019 metais. Matyt, yra vedamas smėlio dėžėje keitimo žurnalas ir dabar aišku, kad 2019 smėlis chromu užterštas nebuvo. Ar tai reiškia, kad ir 2018m chromo ten nebuvo ir anksčiau nebuvo? Ir ką tas jūsų pakalbėjimas apie skirtumą tarp smėlio ir dirvožemio duoda dėl taršos šaltinio nustatymo?
Jeigu yra žinomas nevalytų nuotekų kiekis ir jų užterštumas, taip pat išvalytų nuotekų užterštumas (o visa tai žinoma), tai labai nesunku suskaičiuoti kiek turėjo susidaryti nuotekų dumblo, išvalius tokį kiekį tokių nuotekų. Palyginus skaičiuotinį nuotekų dumblo kiekį su faktiškai susidariusio nuotekų dumblo kiekiu per metus ar kitą laikotarpį (o tai irgi turi būti žinoma) galima daryti pakankamai pagrįstas išvadas ar visos nuotekos buvo išvalomos. Pavyzdžiui, jeigu skaičiuotinis susidariusio nuotekų dumblo kiekis du kartus didesnis negu faktiškai susidariusio dumblo kiekis, galima daryti išvadą, kad buvo išvaloma tik pusė visų nuotekų.
O kodėl nežiūrėti kitu kampu, teisiniu? Visi valyto, nevalyto vandens išleidimo vamzdžiai, kanalai ar dar kažkas yra kažkieno, ne besavininkiai. Jei į marias tekėjo nevalytas vanduo per „Klaipėdos vandenis” vamzdį, kanalą, nesvarbu kad, celiuliozės fabriko, už žalą gamtai atsako „Klaipėdos vandenys”, o jie savo ruoštu išsiieškos iš tikrųjų kaltininkų. O taršos kiekius reikia skaičiuoti taip pat, vadovaujantis ne nekaltumo prezumpcija, o kaltumo prezumpcija. Nėra plombos, tai reiškia visą laiką leido nevalytą ar netinkamai valytą vandenį, bet žalai galioja dešimties ar penkių metų senatis. Tai reiškia, vamzdžio pralaidumas dauginamas iš laiko, sumažintas tiek, kiek įrodys kaltininkas, kad nenaudojo vamdžio, ar tai kiek dumblo išvežė ir panašiai.