Sprendžiant ginčą dėl AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”) palapinių likimo prireikė daugiau nei pusmečio vien tam, kad būtų galutinai išsiaiškinta, kuriame teisme turi būti nagrinėjama tokia byla.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) kolegija ketvirtadienį neskundžiama nutartimi nusprendė, kad ieškinys turi būti nagrinėjamas Klaipėdos apylinkės teisme.
„Klasco” tvirtina, kad trys tentu dengtos pamatų neturinčios, surenkamų metalo konstrukcijų palapinės, kuriose laikomi grūdai, yra ne statiniai, bet kilnojamieji daiktai, kuriems Statybos įstatymas netaikomas. Renaldo Kulikausko nuotr.
Planai ėmė keistis
„Atvira Klaipėda” palapinėmis vadinamų laikinų sandėlių istoriją buvo aprašiusi dar 2018 m. rugpjūtį. Jos atsirado dėl „Klasco” suplanuoto sandėlio Naujoji Uosto g. 23 kapitalinio remonto. Kai įmonė paprašė Savivaldybės administracijos pritarimo tokiam remontui, jo projekte ir buvo numatyta vykstant šiems darbams įrengti „tris laikinas palapines, kurios išspręs nenutrūkstamą sandėlio produktų sandėliavimą/krovą kapitalinio remonto metu”. Kartu akcentuota, kad šios laikinos palapinės stovės tik dvejus metus, kol vyks sandėlio remontas, todėl nepažeis istorinės Klaipėdos dalies – Naujamiesčio – vertingųjų savybių.
2017 m. spalį „Klasco” informavo savivaldybę, kad sandėlis rekonstruojamas „tik iš dalies”, nes kitoje jo dalyje nėra pasibaigusi su klientu sudaryta nuomos sutartis, kurios jis nesutinka nutraukti anksčiau termino, sueinančio 2018 m. gegužę. Pažadėta, kad tada bus pradėti kapitalinio remonto darbai, kurie baigsis 2019 m. lapkritį.
2018 m. vasarą kompanija nuomonę jau pakeitė ir Savivaldybei atsiųstame rašte dėstė, kad „pasikeitus geopolitinei ir rinkos situacijai, keičiantis perkraunamų krovinių tipams, atsiranda papildomų atvirų aikštelių poreikis didesnio krovinių kiekio sukaupimui”, todėl įmonė mato didesnę prasmę ne rekonstruoti minėtą sandėlį, o vietoje jo įrengti aikšteles kroviniams. Dėl to miesto valdžia buvo paprašyta neprieštarauti, jog palapinės būtų eksploatuojamos dar 7 metus, o 2025 m. būtų dar kartą sprendžiama apie tolesnį jų naudojimą.
Reaguodamas į tokį prašymą tuometinis savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas priminė „Klasco” jos 2017 m. spalio raštą ir nurodė, kad miesto valdžią tenkina tik ten minimas palapinių stovėjimo terminas – 2019-ųjų lapkritis.
Pernai vasarą veiksmų ėmėsi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI). Po liepą atlikto patikrinimo inspekcija konstatavo, kad įmonė „2016 metais savavališkai vykdė ypatingojo statinio – sandėlio statybos darbus, neturėdama privalomo statinio statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento, tuo pažeisdama Statybų įstatymo nuostatas”. Kartu buvo surašytas privalomasis nurodymas iki kitų metų sausio 25 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau „Klasco” su juo nesutiko ir padavė ieškinį Vilniaus apylinkės teismui.
Bendrovė tvirtina, kad trys tentu dengtos pamatų neturinčios, surenkamų metalo konstrukcijų palapinės, kuriose laikomi grūdai, yra ne statiniai, bet kilnojamieji daiktai, kuriems Statybos įstatymas netaikomas.
Teismų karuselė
Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai rugsėjį atsisakė priimti „Klasco” ieškinį, nurodydamas, kad su tokiu reikalavimus reikia kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą, nes objektai, dėl kurių ginčijamasi yra uostamiestyje.
Tada jau „Klasco” padavė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuris spalį konstatavo, jog žemesnė instancija buvo neteisi – esą ginčas turi būti nagrinėjamas pagal VTSPI registracijos adresą.
Tokią nutartį VTSPI nusprendė apskųsti LAT – esą reikia išsiaiškinti, ar iš viso tokia byla neturėtų būti svarstoma administraciniame teisme, o toks išaiškinimas gali sukelti padarinių visų statinių savininkams, nes ginčų nagrinėjimas būtų perkeliant ne pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą ir taip padidinant bylinėjimosi išlaidas.
„Klasco”, nesutikdama su tokiu skundu savo atsiliepime aiškino, kad jei bylos teismingumas būtų nustatytas pagal palapinių buvimo vietą, tai reikštų, jog teismas dar iki ieškinio išnagrinėjimo kvalifikuotų palapines kaip nekilnojamuosius daiktus ir faktiškai išnagrinėtų bylą jau ieškinio priėmimo stadijoje.
LAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Danguolė Bublienė, Alė Bukavinienė ir Andžej Maciejevski, konstatavo, kad šiuo atveju nekyla abejonių, jog ši byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teismuose. Taip pat konstatuota, kad ginčas yra susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, kurio adresas yra Klaipėdoje, todėl ieškinys turi būti pareikštas pagal turto buvimo vietą ir Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikino. Ši nutartis yra neskundžiama.
O del Grigeo juodų darbelių, jau ką nors padarė, ar tik po dešimtemčio sugalvos.. nes dabar randa prisikabinti prie kitų, kad anuos patraukt į šoną.
Martynai, kad seki procesą, iškapstai ir informuoji.
Pusmetis vien tik tam, kas SPRĘS? Nepavydžiu tam teisėjui, Achema rankeles pasukinės. Panašu, kad bylinėsis dabar 10 metų, o tas brudas taip ir stovės. Niekas nenori, bijo rankas prie to ŠŪDO kišti. Smagumas – dergia Klasco miestą ir mus pačius, mūsų kiemus, vaikus, o mes stropiai nešame į tą valstybės aruodą mokęsčius visokiom inspekcijom, Teismam išlaikyti ir didžiai TEISYBEI nustatyti. Po to jau susimokame daktarui, susimokame už visokias taršos matavimo neveikiančias stoteles, sumokame už visokias sankryžas, kad tik Klaskininkai prie savo turto privažiuotu, sumokame savo grubliauskininkų šaikai ir Niekas Nieko Negali. Klaskininkai mln. skaičiuoja ir ant visos Lietuvos trimituoja – kokie jie šaunūs ir ordinus patys sau dovanoja. Bet, jei Tu žmogeli padusęs nuo darbų dar ir kokį savo stogelį metriuką pasikėlei , balkonėlį užsistiklinai, takelį susirentei ar net jei ir viską teisėtai suderinai, bet patekai į meteo matavimo skrynelės apsaugos zoną – greitai, TVARKA BUS!!! Svarbu, kad tik būtų skundas. Anstoliai sugužės, nuvers ir po to galėsi teisybės ieškoti.
Klasko viską daro labai nekaltai ir kukliai, tiesiog netyčia, atsiradus sunkumams – „laikinai” – elementaru, pigesnės stavkės Grubliausko festivaliams ir tada dar Budinui. Kiek reikėtų bašliuoti už tokius akivaizdžiausius brėdus jei darytų rimtai, „gražiai” ir ilgam? Tik , kad va, kilo triukšmelis ir dėl locmanų namo ir dėl Žiemos uosto užvertimo – stavkės pakilo. Dar ir visokių senų griekų aibės, bet nesusitarė. Tada atsirado šauniojo Budino raštas nebematantis galimybių pratęsti. Grubliauskas jas mato, o Budinas nebemato. O tie laikini remontai tai makaronai liaudžiai, poezija. Planai išplėsti rūdos krovimo aikšteles niekur nedingo, o ir palapinės pelnus generuoja ir gerai slepia nuo pašalinių akių būsimus juodus kalnus. Šioje istorijoje įdomiausia tai , kas iš tiesu kaltas – ar tas kuris paprašė leisti ar tas mūsų išrinktas įdiotas kuris leido ir kiek jam į kišenę įkrito?
– tokia buvo Budino taksa. Info iš kurio paėmė, bet nepadarė 🙂
Bardakas ir tiek
Atkreipkite demesi i tu sandeliu stogu spava, ji tokia pati kaip ir gyventoju palangiu, kazkoks visiskas kosmaras tiek metu nuodija Klaipedos zmones ir niekas nieko padaryti negali….
Nesusitvarkymas su KLASCO neatsakingumu, tik parodo neatsakingą, nerižtingą, neišmaniškâ o gal korumpuotą Klaipėdos valdžios, Lietuvos teismų ir kitų biurokratų požiúrį į savo pareigâ prieš Lietuvos žmonės, jų gyvenimą:(
Kam iš vis tokia piktžaizdė reikalinga miestui?! Aplinką teršia… Centre pristatė baisių palapinių, kažkada buvo baltos, dabar rudos kaip š… Idomu kaip patys paaiškintų parudavimą. 🙂 Turbūt, kad N. uosto gatve važiuojantis transportas užteršė.
.. du metus”, berasti!
Sėsk – du. Ir išmok: „Dauginiai skaitvardžiai (vieneri, dveji, treji, ketveri, penkeri, šešeri, septyneri, aštuoneri, devyneri) lietuvių kalboje vartojami:
1. su daugiskaitiniais daiktavardžiais,
2. su daiktavardžiais, kurie tik tam tikromis reikšmėmis pavartoti yra daugiskaitiniai,
3. kartais visai be daiktavardžių.”
Atskirai reikėtų paminėti žodį metai. Kai šis žodis išreiškia dvylikos mėnesių laikotarpį, jis vartojamas tik daugiskaitos forma, pvz.: Jis atvyko prieš trejus metus. Mano senelis jau sulaukė septyniasdešimt šešerių metų. Bet kai šis žodis eina laiko sinonimu, tai yra vartojamas vienaskaitos forma, pvz.: Jau metas (laikas) keltis.