Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”), teismams skundusi praėjusios kadencijos Klaipėdos miesto tarybos 2022-ųjų pavasarį priimtą sprendimą nepritarti jos planuojamai naujai ūkinei veiklai, pasiekė dalinę pergalę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nurodė pirmai instancijai, atmetusiai uostininkų pretenzijas, šį ginčą nagrinėti iš naujo.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pagal parengtus dokumentus „Klasco” norėjo didinti metalo laužo krovos ir sandėliavimo pajėgumus, o tokią krovą perkelti iš 6 ir 7 krantinės į 8 ir 9 (tarp S. Dariaus ir S. Girėno gatvės ir Vitės mokyklos stadiono). Taip pat planuota fosforitų, perlito, gipso anhidrito, klinkerio, geležies šlako, geležies silikato, birių trąšų ir grūdinių kultūrų krova bei sandėliavimas prie 10 ir 11 krantinių.

Miestą valdžią išreikšti nepritarimą tokiems planams buvo paprašiusios Klaipėdos bendruomenių asociacija ir asociacija KIDE. Vėliau Savivaldybės administracija parengė miesto Tarybos sprendimo projektą, kuriuo būtų išreikštas nepritarimas šiems „Klasco” krovos planams. Tarybos posėdžio metu už tokį sprendimą balsavo 25 politikai, susilaikė tik visuomeninio rinkimų komiteto „Titov ir teisingumas“ atstovai Ela Andrejeva ir Jurij Šeršniov bei Judita Simonavičiūtė. Posėdyje nedalyvavo Laima Juknienė, Elida Mantulova ir Arūnas Tuma.

„Klasco” su tokiu miesto valdžios verdiktu nesusitaikė ir jį apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams prašydama, kad politikų sprendimas būtų panaikintas. Jie 2022-ųjų rugsėjį tokį prašymą buvo atmetę. Kolegija, kurią sudarė teisėjai Romanas Klišauskas, Eglė Kiaurakytė ir Aušrelė Mažrimienė, tada akcentavo, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas savivaldybių tarybai suteikia kompetenciją nuspręsti, ar atitinkama ūkinė veikla poveikio aplinkai vertinimo aspektu gali būti vykdoma savivaldybės teritorijoje.

Visgi kartu buvo pabrėžta, jog šiame įstatyme yra padalintos kompetencijos – ką gali daryti savivaldybių administracijos, ir ką – tarybos. Tad, teismo vertinimu, argumentai, susiję su galima oro taršos ir aplinkos triukšmo lygio didėjimo rizika, prieštaravimu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams bei kitų norminių teisės aktų reikalavimams buvo patvirtinti peržengiant savivaldybės tarybai nustatytos kompetencijos ribas. Tad ši sprendimo dalis pripinta neteisėta, nes ją priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Nepaisant šios aplinkybės miesto Tarybos sprendimas buvo pripažintas teisėtu bei pagrįstu.

„Klasco” pasinaudojo galimybę tokį verdiktą apskųsti LVAT ir be kita ko prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis ištirtų, ar Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo norma, savivaldybės tarybai suteikianti įgaliojimą priimti tokį neigiamą motyvuotą sprendimą, neprieštarauja Konstitucijos straipsniams, numatantiems, kad šalies ūkio pagrindą sudaro privati nuosavybė, o ūkinę veiklą valstybė turi reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, bei konstituciniams teisėtumo ir teisinės valstybės principams.

Tarp savo argumentų kompanija taip pat išdėstė įsitikinimą, kad pirma instancija nepagrįstai pripažino gyventojų nuomones ir pageidavimus kaip teisėtus motyvus ir pagrindą priimti tokį Tarybos sprendimą.

„Pirmosios instancijos teismas pakankamu Konstitucijos garantuojamos ūkinės veiklos laisvės ribojimo motyvu laiko kelių organizacijų  nuomones, paremtas prielaidomis apie tai, kad ūkinė veikla neatitiks aplinkosauginių reikalavimų, kai tą atitiktį ir siekiama įvertinti poveikio vertinimo metu. Suteikiant neribotą kompetenciją Tarybai, kaip politinei organizacijai priimti ūkinę veiklą draudžiantį sprendimą, paneigiama ūkinės veiklos subjektų teisių ir laisvių prigimtis bei esmė“, – savo skunde dėstė „Klasco“.

Jos įsitikinimu, tikrasis tokio Tarybos sprendimo tikslas yra siekis jos nuomojamą teritoriją panaudoti ne krovos veiklai.

„Taryba neabejotinai supranta, kad krovinių diversifikavimas, ypač dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis drastiškai krentant krovos mastams dėl Rusijos karo Ukrainoje ir dėl valstybės taikomų priemonių Baltarusijos atžvilgiu, yra būtinas veiksnys pareiškėjo veiklos gyvybingumui palaikyti, atitinkamai ir Uosto bendrojo plano deklaruojamiems krovos mastams pasiekti. Tai suprasdama, Taryba priėmė pareiškėjo veiklą žlugdantį sprendimą, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu dėl keturių organizacijų raštų, kurių turinys nesudaro pagrindo pareiškėjo teisėtos veiklos, kurią reglamentuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, numato sudaryta uosto žemės nuomos sutartis ir gina Konstitucija, ribojimui“, – dėstė kompanija.

Bylą išnagrinėjusi LVAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Arūnas Sutkevičius, Dalia Višinskienė ir Skirgailė Žalimienė,  konstatavo, kad uostininkų skundas yra tenkintinas iš dalies. Anot jos, pirmosios instancijos teismas teisiškai nepagrįstai atliko skundžiamo sprendimo argumentų atranką ir pasisakė tik dalies jų atžvilgiu. Dėl to byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai.

„Tai kliūtis apeliacinės instancijos teismui priimti galutinį sprendimą ginčo klausimu, todėl turi būti atlikta pakartotinė sprendimo patikra visa apimtimi (teismine tvarka tikrintini visi sprendimo pagrindai). Priimtinas apeliacinės instancijos teismo sprendimas paneigia teisinį poreikį pasisakyti dėl pareikšto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą“, – rašoma neskundžiamoje nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti Klaipėdos teismui iš naujo.