Ketvirtadienį Klaipėdos miesto taryba turės apsispręsti dėl naujojo baseino, vadinamo daugiafunkciu sveikatingumo centru, koncesijos sutarties, kuri būtų pasirašoma su vieninteliu konkurso dalyviu – „Švyturio” areną valdančių verslininkų įsteigta bendrove.

Aktyvūs miestelėnai viešojoje erdvėje pradėjo kelti klausimus, ar iš tiesų Savivaldybė, šiems verslininkams perleisdama teisę 15 metų naudotis baseinu, išsiderėjo geriausias sąlygas. Dvejojama ir dėl to, ar pačios konkurso sąlygos nebuvo pritaikytos būtent šiam dalyviui.

Potencialaus koncesininko atstovai sako, kad visiems procesams vykstant be trukdžių, baseino atidarymą būtų galima planuoti balandžio pradžioje. Klaipėdos savivaldybės nuotr.

Tačiau atsakingi Savivaldybės administracijos specialistai ir toliau tikina, kad buvo išsiderėtos geros sąlygos ir iš esamų teisinių galimybių „išspaustas” maksimalus rezultatas. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas akcentuoja, kad galutinį sutarties projektą derino ir palaimino daugelis institucijų, o jis ir, vargu, ar gali būti idealus, nes tai – kompromisas tarp viešojo intereso ir verslo.

Kad sąlygos nebuvo pritaikytos vienam konkrečiam verslo subjektui, tvirtina ir koncesija besidomėjusios bendrovės „Impuls LTU” vadovas Vidmantas Šiugždinis. O vienas iš potencialaus koncesininko akcininkų – Vitalijus Kuodis – tikina, kad jei sukurta bendrovė iš tiesų įgaus teisę į koncesiją, komplekse bus orientuojamasi į masiškumą, kurį gali užtikrinti tik patrauklios kainos. Tiesa, akcentuojama, kad galutinai viską sureguliuos kainos ir pasiūlos santykis.

Kelia klausimus

Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenė savo socialinio tinklo profilyje pasidalino Muzikos centro seniūnaičio Renaldo Kulikausko raštu išdėstytomis mintimis, kurios jam kilo, paanalizavus planuojamos koncesijos sutartį su konsorciumu, kurį sudaro UAB „Vakarų infrastruktūra“ ir „Sporto infrastruktūra“.

„Apie koncesiją pirmą kartą išgirdau džiaugdamasis kelione naujai atidarytu greitkeliu Lenkijoje. Lenkijos piliečiams atstovaujanti valdžia verslo pinigais pastatė lenkams naujus greitkelius. Lenkijos biudžetui tai nekainavo. Bendruomenė susimokės po truputį per 20 metų. Valdžia suteikė verslui teisę 20 metų rinkti mokesčius iš visų besinaudojančių greitkeliais automobilininkų mainais į verslo investicijas į statybas. Turtas – keliai – po 20 metų liks valstybės nuosavybė. Perduodama naujai įkurtai UAB „Vakarų infrastruktūra” valdyti baseiną, prie kurio statybos ši bendrovė neprisidėjo (o gal prisidėjo?) nei 1 EUR, Savivaldybė net nematė reikalo apriboti būsimų teikiamų paslaugų kainų miestiečiams, kurie ir finansavo šio objekto statybą. UAB „Vakarų infrastruktūra” – dukterinė bendrovės „Vakarų infrastruktūra”, valdančios „Girstučio” baseiną Kaune, įmonė. Joje kol kas registruoti tik 2 darbuotojai, bet perspektyvoje jų gali būti panašiai kaip Kauno baseine – 50. Klaipėdos baseinui vadovaus „Švyturio” arenos direktorės pareigas einanti Aida Aleksandrovienė”, – rašė seniūnaitis.

Jis kėlė klausimą, kodėl Savivaldybė perduoda verslui neatlygintinai valdyti miestiečių turtą, paimdama iš jų tik 1 proc. to turto vertės dydžio investicijų į įrangą ir dar pati įsipareigoja 15 metų kasmet išleisti apie 150 tūkst. EUR miestiečių pinigų už baseine jiems teikiamas paslaugas.

„Kodėl savivaldybė mainais į tokį nuostabų pasiūlymą verslui net nebando sutartimi sutarti dėl žemesnių paslaugų kainų, pelno dalies gavimo ar koncesijos mokesčio iš paties verslo?” – klausė jis.

Kartu R. Kulikauskas pateikė pavyzdį, kai Druskininkų savivaldybė su UAB „Stamita” 2009 m. sudarė 26 mln. EUR vertės slidinėjimo trasų 25 metų trukmės koncesijos sutartį. Koncesininkas įsipareigoja nuosavomis 14,5 mln EUR (56 proc. projekto vertės) lėšomis prisidėti prie trasų įrengimo ir įrangos, o visi pastatyti pastatai ir statiniai registruojami Savivaldybės vardu.

„Koncesija turėtų būti abipusė nauda ir verslui, ir miestui. Variantas numeris vienas būtų, kad verslas prisideda jau prie statybų, bet šiuo atveju taip nebuvo. Tada jis, gavęs nemokamai objektą, kurio jam nereikėjo statyti, turėtų ypatingai geromis sąlygomis teikti paslaugas miestiečiams. Pavyzdžiui, būtų galima nustatyti minimalaus pelno politiką ir maksimalias kainas miestiečiams. Tai nepadaryta. Kitas dalykas, pačio koncesininko numatomų investicijų suma lyginant su visa objekto kaina yra labai menkavertė. Įvertinus ir tai, kyla klausimas, kaip Savivaldybė nesugebėjo išsimušti gerų kainų”, – „Atvirai Klaipėdai” komentavo R. Kulikauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje buvo komentarų, jog pačio koncesijos konkurso sąlygos galėjo būti sukurtos vienam potencialiam laimėtojui.

„Aš tikrai ne už tai, kad atimti kažką. Man tik keista ir apmaudu, kad Savivaldybė pastatė tokį šaunų objektą, o nesugebama sudominti didesnio rato verslininkų ir išsiderėti gerų sąlygų”, – sakė pašnekovas.

Prašo nesvarstyti

Dalindamasi R. Kulikausko postu savo poziciją dėl šio klausimo įvairiuose socialinio tinklo grupėse pradėjo reikšti ir opozicijos atstovė Nina Puteikienė.

„Naujasis Klaipėdos baseinas – dar viena įžūli liberalų dovana verslui, mulkinant ir apvagiant miestiečius. Nes: savivaldybė perduoda verslui neatlygintinai valdyti miestiečių turtą, paimdama iš jų tik 1 proc. to turto vertės dydžio investicijų į įrangą įsipareigojimą ir dar pati įsipareigoja 15 metų kasmet išleisti beveik 200 tūkst EUR miestiečių pinigų už baseine jiems teikiamas paslaugas. Kodėl savivaldybė mainais į tokį nuostabų pasiūlymą verslui net nebando sutartimi sutarti dėl žemesnių paslaugų kainų, pelno dalies gavimo ar koncesijos mokesčio iš paties verslo?” – rašo ji.

Politikė trečiadienį oficialiai pateikė pasiūlymą atidėti šio klausimo svarstymą ir pavesti Savivaldybės administracijai kreiptis į Konkurencijos tarybą, siekiant gauti išaiškinimą, „ar nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, ar konkurso sąlygos nebuvo pritaikytos konkrečiai įmonei, taip padarant žalą ir verslui ir atimant iš miestiečių galimybę gauti baseino paslaugas palankiausia kaina”.

Opozicijai priklausančios konservatorių frakcijos pirmininkas Arūnas Barbšys „Atvirai Klaipėdai” sakė, jog irgi turi klausimų, į kuriuos esą dar nebuvo atsakyta. Nuo atsakymų į juos per ketvirtadienio miesto Tarybos posėdį esą priklausys, kaip jis balsuos dėl koncesijos sutarties.

„Kyla klausimų dėl Savivaldybės mokamos kainos, kokie įkainiai bus taikomi konkretiems baseino takeliams ir panašiai. Apskritai mano nuostata yra ta, kad Savivaldybė ar jos įmonė turėjo būti šio baseino operatorius. Taip, teigiama, kad to neleidžia dėl Europos Sąjungos paramos pasirašyta sutartis, tačiau kai kurie objektai, pavyzdžiui, pirmasis Girulių kempingo etapas, buvo įgyvendinami be reikalavimo perleisti koncesininkui”, – teigė A. Barbšys.

Ar pritaikė konkrečiam?

Pirminį koncesijos sutarties variantą ir pačio koncesijos konkurso sąlygų aprašą miesto Taryba patvirtino pernai rugsėjo 14-ąją.

Minėtajame apraše buvo nurodoma, kad konkurso dalyvio vidutinės metinės pajamos iš sporto ir/ar kultūros renginių organizavimui skirtų nekilnojamo turto objektų valdymo ir/ar administravimo paslaugų per paskutinius 3 finansinius metus arba per laiką nuo įregistravimo dienos turi būti ne mažesnės kaip 500 000 EUR be PVM.

Taip pat jis turėjo būti finansiškai pajėgus investuoti į kompleksą ne mažiau nei 250 000 EUR be PVM. Buvo nurodyta, kad per pastaruosius trejus metus jis ne trumpiau kaip 12 mėnesių nepertraukiamai turėjo teikti nekilnojamojo turto valdymo ir/ar administravimo paslaugas sporto ir/ar vandens sveikatinimo paskirties pastate, kuriame veikia ne mažiau nei 15 m ilgio 2 takelių baseinas.

Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis aiškino, kad tokie reikalavimai buvo nustatyti todėl, kad konkurse dalyvautų pajėgūs dalyviai, sugebantys valdyti tokį objektą, o ne neseniai įsteigti ar nevykdantys veiklos.

„Tai nėra paprastas objektas. Jis yra išskirtinis, tačiau nemanau, kad tokios sąlygos buvo per griežtos. Mes net tyrimą darėme, žiūrėjome, kad tikrai buvo objektų Lietuvoje, kurių valdytojai galėjo dalyvauti konkurse. Ir „Impuls”, ir Klaipėdos viešbučio baseinas generuoja daug didesnes pajamas ir atitinka kriterijus. Konkursu domėjosi, klausimus uždavinėjo, jei neklystu, trys bendrovės, buvo vykdomos apžiūros baseine”, – sakė E. Simokaitis.

Jis pabrėžė, kad paskelbus pirmines konkurso specifikacijas buvo gauta nemažai pasiūlymų ir į didžiąją dalį jų, „kurie buvo logiški ir pagrįsti”, esą buvo atsižvelgta. Tuose pasiūlymuose, anot E. Simokaičio, nebuvo teigiama, jog sąlygos yra per griežtos.

„Konkurso vykdymo metu irgi negavome nė vieno pranešimo, kad galbūt kuri nors sąlyga yra per griežta ir mes negalime dėl to dalyvauti”, – sakė specialistas.

Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.

Potencialų koncesininką – konsorciumą, kurį sudaro 2015 m. įsteigtos bendrovės „Vakarų infrastruktūra“ ir „Sporto infrastruktūra“ valdo vienintelis akcininkas – UAB „Infrastruktūra LT“. Pastaroji turi du akcininkus – po 50 proc. akcijų valdo Vitalijus Kuodis ir Paulius Baltrėnas.

„Tų, kurie dalinasi tokiomis teorijomis, kad galbūt konkurso sąlygos buvo mums specialiai padarytos, reikėtų paklausti, kurios konkrečiai. Kita vertus, tokiam objektui valdyti tikrai būtina turėti bent minimalią patirtį ir tai buvo parašyta sąlygose, kad būtų patirtis bent 15 metrų ilgio baseine. Nebuvo nei 25 ar 50 metrų. Trečias dalykas, „Investuok Lietuvoje” pateikia panašių koncesijos konkursų statistiką, kuri rodo, kad paprastai būna 2-3 dalyviai, maksimum – 4. Tokiuose konkursuose yra labai daug specifikos – tiek išmanyti tą sritį, tiek koncesijos santykius. Mes tame specializuojamės, mes galime rimtai konkuruoti. Tokiam konkursui pasiruošti, jei tuo neužsiimi, kainuotų apie 15 000 eurų. Be to, valstybė ar savivaldybė visą koncesijos laikotarpį kontroliuoja, įmonės yra audituojamos, esi atsakingas už perduotą turtą, yra labai daug niuansų. Todėl verslas labai dažnai nėra linkęs eiti į tokius sudėtingus projektus. O kadangi tai yra mūsų specializacija, būtų trečia sutartis, tai mums tai priimtina. Čia ir yra atsakymas, kodėl domėjosi trys bendrovės, o pateikė pasiūlymą tik viena”, – aiškino V. Kuodis „Atvirai Klaipėdai”.

Koncesijos konkursu besidomėjusios „Impuls LTU” vadovas Vidmantas Šiugždinis juokaudamas „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad konkurso sąlygos buvo pritaikytos bent jau dviem dalyviams, nes ir jo vadovaujama bendrovė jas atitiko.

„Mes pasiūlymo nepateikėme dėl reikalavimų, kurie mums pasirodė labai aukšti. Finansinės sąlygos buvo vienos iš pagrindinių dalykų. Pavyzdžiui, vienas iš reikalavimų buvo apdrausti visą pastatą gana didele suma, tikrai daugiau nei 10 milijonų eurų. Paprastai pastato savininkai jį draudžia, o nuomotojai ar operatoriai draudžia tik savo veiklą, atsakomybę. Šis reikalavimas buvo pirmą kartą matytas ir labai keistas, nors mes turime per 37 klubus. Mes nedraudžiame pastatų, tai būtų reikėję gilintis į visiškai mums nepažįstamą sritį. Kokius 5-6 punktus nurodėme savivaldybei, kurie mums pasirodė kaip pertekliniai arba nelabai susiję su operatoriaus atsakomybe”, – sakė V. Šiugždinis.

Pasak jo, minėtasis konsorciumas iš tiesų buvo labiausiai tikėtinas operatorius, nes su miestu jau bendradarbiauja valdant areną, Kaune valdo „Girstučio” baseiną, „jie gal labiau moka ar linksta eksploatuoti valstybinius objektus”.

„O mes atsargiai žiūrėjome į šį projektą. Mes pasiskaičiavome ir nusprendėme nedalyvauti. Mažiausiai trys keturi operatoriai galėjo pretenduoti, nebent mažesnėms įmonėms tokie reikalavimai galėjo būti per dideli, nors jos irgi galėjo pasiimti ką nors į konsorciumą”, – sakė jis.

 Kokios tos sąlygos?

Pasak E. Simokaičio, derybų su  „Vakarų infrastruktūros“ ir „Sporto infrastruktūros“ konsorciumo metu, pirminiame koncesijos sutarties projekte, pernai rugsėjį patvirtintame miesto Tarybos, jokių esminių pakeitimų padaryta nebuvo, nes esminių sąlygų nebuvo galima keisti. Esą buvo deramasi tik dėl neesminių, o vėliau sutarties projektas nežymiai keistas po Finansų ministerijos pastabų ir dabar yra teikiamas svarstyti galutinis jos variantas.

„Mes atiduodame valdyti objektą koncesininkui, tikimės, kad jis nesubankrutuos ir pelningai vykdys veiklą, tai kaip galima nustatyti maksimalias galimas kainas? O kokios jos turi būti? Kas pasakys? Koncesininkas pats darys kainodarą, atsižvelgdamas į konkurenciją, kuri Klaipėdoje tikrai bus. Čia gal išskirtinė bus tik nardymo šachta”, – į pastebėjimus apie galimą kainų reguliavimą atsakė specialistas.

Kartu jis akcentavo, kad pagal paskutinius pateiktus pasiūlymus konsorciumas investuos apie 390 tūkst. eurų į komercines patalpas. Pasak pašnekovo, kuo daugiau koncesininkas investuos, tuo daugiau norės uždirbti iš gyventojų ar Savivaldybės, kad sugrįžtų jo investicijos ir būtų gaunamas pelnas.

„Jis turės per metus savivaldybei suteikti patalpas ne mažiau kaip 10 dienų nemokamai. Savivaldybė turės mokėti tik apie 150 000 eurų už 13 000 valandų per metus. Jeigu bus papildomas koks poreikis, bus kitas įkainis – 23,5 euro su PVM, o pirminis yra 14,5 euro, kai Kaune, „Girstučio” baseine tas pats operatorius Savivaldybei taiko 26 eurų tarifą. Mūsų „Gintaro” baseine yra 22-23 eurai. Tikrai turime gavę gerą kainą. Be to, sutartyje yra nurodyta ribinė metinė pajamų suma – 1,3 milijono eurų, kurią viršijus, dalis viršijamos sumos gali būti įskaičiuojama į savivaldybės mokėjimus už perkamas paslaugas”, – dėstė E. Simokaitis.

Jis pabrėžė, kad Savivaldybė net negalėtų gauti mokesčio iš koncesininko ar nuomos, nes tokios yra sąlygos šio objekto statybų finansavimo sutartyje. Taip pat buvo įpareigojimas, kad Savivaldybė ar jos įmonė, įstaiga negali būti tokio objekto operatorius, o atlikta studija parodė, kad pats tinkamiausias variantas yra koncesija.

„Gintaras” nei pajėgus, nei pagal kompetenciją ir teisės aktus negalėjo dalyvauti tokiame konkurse. Tokiu atveju būtų buvęs Palangos koncertų salės analogas, labai lengvai apskundžiamas teismui”, – sakė E. Simokaitis.

V. Kuodis kalbas apie prastas koncesijos sąlygas miestui vadina politiniu spekuliavimu.

„Taip, aš šiuo atveju esu suinteresuotas, bet tikrai faktas yra tai, jog Klaipėda išsiderėjo kur kas geresnes sąlygas nei Kaunas „Girstučio” baseine, kurį mes dabar valdome. Tai yra objektyvus palyginimas. Tokias sąlygas lėmė ir pats objektas, jis yra A klasės, tikimės, kad sąnaudos bus mažesnės, ir Savivaldybės derybininkai aktyviai derėjosi. Mes norėjome labai daug punktų pakeisti, kad jie būtų kažkiek patogesni, o Savivaldybė užtikrintai laikėsi savo pozicijos, kad turi būti taip, o ne kitaip”, – sakė vienas iš potencialaus koncesininko savininkų.

Jis, kaip ir E. Simokaitis, analogiškai kalbėjo apie koncesininko investicijų dydį – esą kiekvienas papildomai investuotas euras lemtų didesnes kainas arba Savivaldybei, arba klientams, nes tokia yra verslo logika.

„Man atrodo, kad tai yra pakankamai subalansuota. Savivaldybė investavo tiek, kad būtų užtikrintos pagrindinės paslaugos, o verslas turi spręsti, koks bus kavinės interjeras, sporto įranga ir panašiai”, – sakė verslininkas.

Savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė yra parašiusi išvadą, kad nenustatė, jog koncesijos sutarties projektas turėtų reikšmingų neatitikimų teisės aktams ir jį esą galima svarstyti.

„Koncesininkas prisiima didžiąją dalį rizikų. Suprantama, kad visi norime kuo pigiau, bet lyginant su Kaunu Savivaldybės mokama kaina tikrai yra mažesnė. Kiek yra tekę girdėti, kitos savivaldybės net moka už tai, kad koncesininkas ateitų. Tikrai nematome kažko blogo – visos išvados gautos, visi reikiami pakeitimai atlikti”, – „Atvirai Klaipėdai” sakė kontrolierė.

„Atvira Klaipėda” paprašė nuomonę dėl koncesijos sutarties pateikti ir jos projektą derinusios Finansų ministerijos. Jos Komunikacijos skyriaus pateiktame atsakyme rašoma, kad ministerija vertina koncesijos sutarties projekto finansines sąlygas fiskalinės drausmės reikalavimų požiūriu.

„Kitaip tariant, ministerija vertina sutarties nuostatų pasekmes: ar jos turės, ar neturės įtakos savivaldybės finansiniams rodikliams (skolai ir deficitui). Dėl Klaipėdos savivaldybės koncesijos sutarties projekto Finansų ministerija pateikė kelis pastebėjimus ir pasiūlė derėtis su konkurso dalyviu dėl sutarties projekto patikslinimo”, – rašoma atsakyme.

Anot ministerijos specialistų, „bet koks paslaugų kainų „lubų” nustatymas reiškia, jog koncesiją suteikianti institucija prisiima dalį pajamų rizikos”.

„Toks viešojo sektoriaus reguliavimas (jeigu tai nėra siejama su įstatymų nustatyta tvarka valstybės reguliuojamomis kainomis, arba savivaldybės reguliuojamomis kainomis) gali turėti neigiamų pasekmių vertinant sutartį fiskaliniu požiūriu”, – rašoma atsakyme.

Kokios bus kainos?

„Jei procesas baigsis sėkmingai, mes tikrai skatinsime masiškumą, pasistengsime užtikrinti patogias kainas miestelėnams, kad jie galėtų džiaugtis vandens pramogų sportu ar sporto sale. Tikrai pateiksime labai konkurencingas kainas”, – sakė V. Kuodis.

Kartu jis akcentavo sąsają tarp paklausos, pasiūlos ir kainos.

„Gali būti tokių situaciją, su kuria mes susidūrėme Kauno „Girstučio” baseine. Būdavo, kad žmonių ateidavo tiesiog per daug. Tada jau kyla nepasitenkinimas ne dėl kainos, o dėl to, kad negali patekti. Arba jei patekdavo, būdavo tokių situacijų, kad negalėdavome užtikrinti kokybės, kai persirengimo kambariuose nuolat būdavo daug žmonių ir nukentėdavo paslaugos kokybė. Kaina, kokybė ir žmonių srautas turi būti subalansuoti. Aš manau, kad pirmoje dienos pusėje labiau skatinsime atvykti mokyti plaukti vaikus, tai galėtų būti laikas ir senjorams, o vakare būtų labiau komercinis laikas, savaitgaliai – šeimoms, bandysime visa tą subalansuoti”, – sakė V. Kuodis.

Pasak jo, visiems procesams vykstant be trukdžių, baseino atidarymą būtų galima planuoti balandžio pradžioje.

KOMENTARAS

Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos meras

Labai lengva siūlyti ir vertinti, kai viskas jau yra įvertinta. Vertino ne tik mūsų specialistai, Savivaldybės kontrolierė, bet ir Finansų ministerija. Tas sutarties projektas yra tiek vertintas, tiek perkratytas, kad vargu, ar reikėtų sustoti ir kažko dar ieškoti. Ką tai reikštų? Kad baigiame statybų darbus, kabiname spyną ir dar kažko laukiame? Kai kas dabar bando iš to išpūsti burbulą. Kiek žinau, žmonės, kurie pasidalino savo pastebėjimais, tikrai neplanavo, kad jie išvirstų į iniciatyvą viską stabdyti, o kai kas pasigavo ir dabar bando daryti politiką. Aš manau, kad bus pateikti visi atsakymai į keliamus klausimus, bet tai neturi stabdyti proceso. Mano manymu, sutartis nėra ideali, nes koncesijos sutartis yra kompromisų sutartis tarp miesto poreikių ir operatoriaus galimybių. Buvo galima užsižaisti idealaus modelio paieškoje, kaip kad yra pavyzdžių visai netoli. Niekas su šia sutartimi neskubėjo, tai rodo ir pavyzdys, kad ji planuota tvirtinti gruodį, bet negavus Finansų ministerijos išvadų tvirtinimas buvo nukeltas į sausį. 

O kalbant apie konkurso sąlygas, tai jos ir turėjo būti kiek tik įmanoma griežtos, kad paskui netektų nusivilti. Buvo privalu užsitikrinti realią kvalifikaciją. Aš čia nematau jokio kriminalo, o jei kas mato, tai jo valia vystyti įvairias sąmokslo teorijas. 

INFORMACIJA

Baseino projektas iš viso atsieis 16,22 mln. eurų:

pradinė statybų kaina, kurią pasiūliusi bendrovė „Axis Industries” laimėjo konkursą siekė 15,823 mln. eurų, tačiau 14 kartų vis papildžius sutartį dabar jos vertė siekia 16,098 mln. eurų;

89 102 Eur atsiėjo baseino projektavimo darbai, kuriuos atliko „Slangen+Koenis International B.V”, veikianti jungtinėje veikloje su UAB „Cloud Architektai”;

UAB „Peritus sprendimai” už 21,5 tūkst. eurų rengė koncesijos konkurso sąlygas ir  valdymo modelio pasirinkimo paslaugas;

UAB „Kelvista” už 8 674 Eur atlieka baseino statybų techninę priežiūrą;

UAB „Klaipėdos ekspertizė” už 2 000 eurų teikė techninio projekto ekspertizės paslaugas.