Jei sustatytume į vieną eilę visus Lietuvos piliečius nuo kūdikių iki senjorų, lygiai per vidurį stovintis šiais metais švęstų 45 metų gimtadienį. Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad po trijų dešimtmečių, 2050 m., šalies gyventojų amžiaus mediana sieks jau 51 m. Jau dabar penktadalį Lietuvos populiacijos sudaro senjorai virš 65 metų amžiaus.

100 darbingo amžiaus žmonių teko 30 vyresnio amžiaus (65+) žmonių. Prognozuojama, kad 2050 m. tam pačiam darbingo amžiaus žmonių skaičiui teks 56 vyresnio amžiaus žmonės, o 2070 m. – 60.

Įdomu, kad Lietuvoje turimas didžiausias ES gyvenimo trukmės tarp vyrų ir moterų skirtumas (10 metų), lemia tai, kad tarp senjorų turime dvigubai daugiau moterų nei vyrų.

Lietuvos vyrai – tikriausi Europos džentelmenai (džentelmenas – padorus, korektiškas, gerai išauklėtas vyras). Darbščiai dirba, nešdami vieną didžiausių visoje ES mokesčių naštą darbo pajamoms, o tada, pora metelių kukliai palesę iš sunešto pensijų fondo, miršta, palikdami savo damas visam dešimtmečiui nelabai dosnios, bet užtikrintos finansais našlystės.

Unspalsh nuotr.

Akivaizdu, kad mūsų šaliai, turinčiai vieną mažiausių BVP perskirstymų (dalis nuo visos šalies paslaugų ir produktų apyvartos sunešta mokesčiais ir skirta viešųjų paslaugų išlaikymui) ypač svarbu užtikrinti efektyvų to nedidelio pyrago panaudojimą. Mokesčių mokėtojų nedaug ir jų vis mažėja, darbo jėga dėl stambiojo kapitalo savininkų-akcininkų sėkmingo lobizmo užkrauta per didele mokestine našta palyginus su kapitalo pajamų mokesčių svoriu, inovacijų ministerijos klerkai mindžiukuoja nedrįsdami įvesti robotizuotų/automatizuotų darbo vietų apmokestinimo netenkamų mokestinių pajamų praradimui kompensuoti, o viešųjų paslaugų vartojimas auga.

Esamų ir būsimų problemų sprendimo būdų ne vienas.

Galima išmaniai didinti BVP. Tam reikia kurti daugiau aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų, ką sėkmingai pastaruosius metus daro Vilnius su
fintech kompanijų pritraukimu, tęsdamas dar Kubiliaus vyriausybės sėkmingą startą pritraukiant Barclays 2009 m. Ateinantiems investuotojams reikia kompetentingų specialistų, kas jau būtų švietimo sistemos sėkmingo darbo dalis, bet šiandien šia tema nesikeiksiu.

Galima keisti mokesčių politiką, perkeliant naštos balansą nuo darbo jėgos į kapitalo pajamų pusę, ir taip atpiginant verslų išlaikymo kaštus, nes paslaugų sferoje didžiąją dalį sąnaudų sudaro darbo jėgos išlaikymas. Tačiau valdžion sulindę oligarchai tam jau kelis dešimtmečius sėkmingai priešinasi, pasakodami tautai pasakas per bobutę vardu „Lietuvos laisvosios rinkos institutas“.

Galima šluoti lauk gyvulių ūkio apraiškas, kad atskiros veiklos sritys, pvz., valstiečiai, neturėtų nepagrįstai didelių lengvatų viskam: pelno, sveikatos, pensijų draudimo mokesčiams, akcizams kurui, net suvartojamam vandeniui. Tačiau Karbauskis neleido liesti neliečiamųjų, dar ir stambiausiems žemės ūkio oligarchams, skirtingai nei visoje ES, padalindamas naujas ES išmokas neleido nustatyti maksimalios išmokos lubų, galėjusių bent kiek pasitarnauti mažųjų ūkininkų labui.

Galima kiekvienam atrasti savy pasididžiavimą sumokamais mokesčiais ir netoleranciją jų nemokėjimui. Šis pokytis jau vyksta, telieka laistyti ir mėgautis.

Lieka surenkamų mokesčių pyrago paskirstymo efektyvumas ir atliekamo judesio viešajame sektoriuje kuriama vertė. Apie tai plačiau.

Viešasis sektorius – priemonė siekti dalykų, kuriuos konkrečiu momentu konkreti valstybė įsivardija kaip visuomenės gerovę. Viešajame sektoriuje dirba kas 4 Lietuvos dirbantysis – 354 tūkst. darbuotojų. Iš jų:

169 tūkst. – valstybės viešajame sektoriuje,

185 tūkst. – savivaldybių viešajame sektoriuje.

Ne visi viešojo sektoriaus darbuotojai yra valstybės tarnautojai, tokių turime apie 46 tūkstančius, t.y. 13 proc. nuo viso viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus. Iš jų:

55 proc. karjeros valstybės tarnautojai (viceministrai, ministro patarėjai, įstaigų vadovai),

42 proc. statutiniai pareigūnai (policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai, muitininkai ir kt.).

Vidutinis darbo užmokestis, mokamas valstybės tarnautojams, yra 32,6 proc. didesnis už vidutinį atlyginimą, mokamą privačiame sektoriuje.

Įdomu tai, kad mūsų šalyje nėra nieko saugiau, nei „tarnauti”.

Skirtingai nuo daugelio populiariausių privataus sektoriaus veiklų, viešojo sektoriaus darbuotojai iki pat pensijos gaus aukštą ir nediskriminuojantį dėl amžiaus atlygį.

Yra tik kelios sritys (finansai/draudimas ir informacija/ryšiai), kurių darbuotojų atlyginimų vidurkis 30 proc. aukštesnis už tarnautojų, tačiau jei privačiame sektoriuje dirbančių atlygis artėjant pensiniam amžiui mažėja per pusę, tarnautojai nekenčia nuo tokios rizikos – 65 metų amžiaus tarnautojo gaunamo atlygio vidurkis tampa aukščiausias šalyje.

Tarnautojai yra jau realiai veikiančios Gerovės valstybės apraiška su garantuotų išmokų už kartais nereikalingą ir besidubliuojantį darbą mokėjimo sistema.

Deja, kol kas ta gerovė pasiekiama tik tarnautojams.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), vienijanti 38 stipriausias pasaulio valstybes, atliko šalių narių Viešųjų paslaugų veiksmingumo palyginamąjį tyrimą. Trumpa išvadų apie Lietuvos valstybės tarnybą versija: paslaugas gana sėkmingai skaitmenizavom, bet likome su
neatvirais, nelabai sąžiningais, tingokais ir vienais žemiausių kognityvinių gebėjimų pasižyminčiais tarnautojais.

Panašu, kad būsime pirmieji, kurie galės perleisti dirbtinio intelekto pagrindu veikiančiam valdymo algoritmui (DI) tarnautojų pareigas, įvertinus EBPO diagnozuotą tarnautojų gebėjimų stoką ir mūsų pasiektą aukštą skaitmenizacijos lygį 🙂

Kas vyksta organizacijoje, kurioje dominuoja skaičiuoti ir skaityti nelinkę, bet turintys įgaliojimus? Jie ryžtingai puola spręsti visas paviešintas problemas neskaičiuodami, nesitardami su mokslu. Ką tai lemia? Nuolatinius pertaisymus to, kas buvo padaryta skubotai ir netinkamai.

Pavyzdžiai: žaliosios rodyklės sankryžose, vaikų paėmimo bumas iš šeimų sukūrus naują tarnybą ir kt. Spėju, mintyse sau įvardinate ir daugiau pavyzdžių.

Tokiam neišmaniam, tingiam, bet turinčiam įgaliojimus profiliui būdinga reaguoti į visuomenėje nuskambėjusius dienos įvykius, bet ne į tikrųjų giluminių problemų identifikavimą ir su tuo susijusių pokyčių formavimą.

Kas juos galėtų pakeisti? Nežinau. Ar tai svarbu? Pasvarstykime, vertindami arčiausiai mūsų esantį Klaipėdos savivaldybės viešųjų paslaugų teikėjų veiksmingumą.

Savivaldybė plačiuoju požiūriu – apibrėžtoje teritorijoje veikianti žmonių bendruomenė, kartu tvarkanti dalį visuomenės bendrųjų reikalų. Geruoju pasirinkto demokratijos modelio veikimo atveju mes deleguojame tinkamus miesto laivo vairininkus ir nesukame sau galvos dėl jų sprendimų, nes, viena vertus, neturime tam laiko, kita vertus, pasitikime.

2019 m. VRM atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojų pasitikėjimas viešuoju administravimu – 46 proc.

Pasitikėjimas – Skandinavijos šalių auksas – turi rastis iš įsitikinimo, kad mūsų rinkti politikai ir viešojo sektoriaus tarnautojai veikia skaidriai ir sąžiningai, vadovaudamiesi doros principais.

Kad būtum tikras dėl sąžiningo veikimo kartais gali užmesti akį į kokią ataskaitą ar sudalyvauji projekto svarstyme ir, jei viskas tvarkoj, vėl skendėti palaimingame pasitikėjime kokius metus kitus iki sekančio aktualaus miesto projekto svarstymo.

Klaipėdos miesto savivaldybė, teikdama visiems klaipėdiečiams viešąsias paslaugas, tos funkcijos užtikrinimui naudojasi administracijos ir 138 biudžetinių, viešųjų įstaigų, UAB ir AB paslaugomis.

Visose tose biudžeto ir apmokėtų komunalinių paslaugų sąskaitų lėšomis veikiančiose įstaigose, priskaičiavus ir pačią savivaldybės administraciją, dirba beveik 11,5 tūkstančio žmonių (iš viso apdraustų, nepriklausomai kokia etato dalimi dirba).

Įstaigos, pavaldžios savivaldybei, jų vadovai kas metus teikia merui ir nuo šių metų – tarybos nariams ataskaitas, jas stebi iš visokių „nepriklausomų“ narių sudarytos tarybos.

Suneštinis biudžetas bendrųjų miesto reikalų tvarkymui susideda iš visų klaipėdiečių nuskaičiuotų mokesčių ir apmokėtų komunalinių paslaugų sąskaitų sumos. Susidaro nei daug, nei mažai – apie 420 mln. EUR (273 mln. pavaldžių įstaigų pajamos plius apie 150 mln. KMSA biudžeto nesusijusios su pavaldžių įstaigų finansavimu biudžeto lėšos).

Klaipėdiečių šeima/namų ūkis kasmet skiria vien miesto institucijų teikiamoms viešosioms paslaugoms apmokėti per 6000 EUR.

Kokia vertė už tuos suneštus ant bendro miesto stalo sukuriama šiandien?

Peržiūrėjau prieš kurį laiką tarybos narių ir mero bei jo komandos svarstymui pateiktas visų tų 138 mūsų labui už mūsų lėšas veikiančių miesto savivaldai pavaldžių įstaigų vadovų veiklos ataskaitas už 2019 metus. Pripažinsiu, peržiūros tikslas nebuvo jau minėtas – pažiūrėsiu, įsitikinsiu deramu veikimu ir užsiimsiu kitais reikalais.

Jau daugiau nei prieš 3 metus pirmą kartą atlikta išsamesnė analizė leido suprasti, kad mūsų bendrų reikalų tvarkyme korupcija ir aplaidus veikimas klesti ir bujoja.

Tai eilinė serija, tokia, kaip Danės skvero Lochatronas, bandant pavogti iš miestiečių 3 mln. EUR, ir nesuprantama labdara Kauno verslininkams, atiduodant jiems dykai už 17 mln. EUR miesto pinigų pastatytą baseiną ir dar kas metus primokant jiems už paslaugas, kurias vykdydami jie ir taip ima, kaip patys sako, rinkos kainą iš miestiečių.

Keli iš netinkamo veikimo pavyzdžių:

Klaipėdos miesto globos namų vadovė Alma Kontrimaitė savo darbuotojams mokėjo ~1500 EUR siekiantį atlyginimą, o kelis kartus per metus vidutinis siekė net 2000 EUR. Sakyčiau – gerovės valstybė, bet gi kitų miesto socialinių įstaigos (vaikų, senelių ir neįgaliųjų priežiūra)
darbuotojų atlygio vidurkis nesiekė net 1000 EUR;

Vieno Klaipėdos miesto globos namų unikalaus kliento aptarnavimui per mėn. iš miestiečių sunešto biudžeto buvo skiriama 1061 EUR/mėn. Norėtum steigti socialinį verslą ir teikti paslaugą geriau ir pigiau?

BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ nurodo, kad joje ištisus metus dirba 37 darbuotojai (čia be vasarai priimamų dar ~60 gelbėtojų ir ~10 slaugytojų). Dalis pastovių darbuotojų – 11 pagalbinių darbininkų ir 4 vyr. specialistai. Jiems teko uoliai padirbėti. Pagal pateiktą ataskaitą kiekvienam teko sutvarkyti po 0,5 metro medinio tako per darbo dieną. Na, šį darbą socialinis verslas ar kokia Melnragės bendruomenė galėtų atlikti jau ne du kartus efektyviau ir pigiau, o visus dešimt 🙂

•Pasak pačios savivaldybės ataskaitos, Klaipėdos mieste yra 56 vaikai, kuriems nustatyta globa (rūpyba). Sudėjus visų trijų miesto globos įstaigų vadovų ataskaitose skelbiamus skaičius apie globotinių skaičių, gaunu 88 vaikus (?). Tose trijose įstaigose tuos 56 (ar 88) vaikus prižiūri 104 darbuotojai. Vieno vaiko globai vidutiniškai miestiečiai susimetę išleidžia 1363 EUR (čia be per pastaruosius pora metų nupirktų 5 didelių butų). Už kiek per mėnesį jūsų atsakinga šeima imtųsi atsakomybės už vaiko ugdymą? O jei neįgalų?

• VŠĮ „Klaipėdos šventės“ vadovo mėnesinis atlyginimas 4723 EUR. Romandas Žiubrys uždirba kiek daugiau nei Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vadovas Vinsas Janušonis ir stipriai daugiau nei bet kurios kitos miesto sveikatos apsaugos įstaigos vadovas. Na, gal medikai čia ne prie ko, bet ką manote apie tai, kad „Klaipėdos švenčių” darbuotojų atlygio vidurkis net 55 procentais didesnis nei visų kitų 7-ių miesto kultūros įstaigų darbuotojų vidurkis. Ką renkatės, visiems pakelti ar keliems nuleisti? Gal dalį kultūros paslaugų teikti gali NVO ir socialinį verslą pajėgūs kurti piliečiai?

• BĮ „Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras“ ir jos vadovė Jūratė Grubliauskienė – labiausiai su logika susipykusios ataskaitos autorė. Siekdama pateisinti vien pernai išleistus 1,8 mln. EUR, savo veiklos ataskaitoje nurodo, kad „per 2019 m. įgyvendino 7477 veiklų, kuriose
dalyvavo 210 916 dalyviai“. Įspūdinga. Jei paskaitose apie maistą ir mankštose po atviru dangumi būtų sudalyvavę visi klaipėdiečiai, daliai jų vis tiek būtų tekę klausytis paskaitos antrą kartą. Jūs asmeniškai dalyvavote? Ne? Be reikalo. Įvertinus šios įstaigos bendrą metinį biudžetą, kiekvieno veiklų dalyvio valanda, jei tikėti ataskaitos išpūstais skaičiais, kainavo po 8,5 EUR. Padalinus iš realaus „paslaugų“ gavėjų skaičiaus, spėju, gautume, kad vienam laimingajam mankštos darytojui ar laiško su naudinga informacija apie sveiko gyvenimo būdo naudą gavėjui kiekvienas toks laiškas ar mankšta kainavo 50 EUR. Ar mes, miestiečiai, norime išlaikyti tokią įstaigą?

• Klaipėdos švietimo įstaigose nepedagoginių darbuotojų (aptarnaujančio personalo) yra 37 proc. nuo bendro įstaigų darbuotojų skaičiaus, jų darbo užmokesčio fondas (17,7 mln. EUR) sudaro 38 proc. visų savivaldos švietimui ir ugdymui skiriamų lėšų, o tai yra 22 procentiniais punktais daugiau nei EBPO vidurkis (15 proc.). Kodėl tą spręsti ypač svarbu? Lėšos, būtinos ugdymo kokybei užtikrinti, išeina direktorių giminaičiams ir partijų draugams įdarbinti. Dalis jų ten net nedirba. O nekontroliuodama kaip yra ugdymui išleidžiami net 40 proc. viso Klaipėdos miesto biudžeto (260 mln. EUR), valdžia neužtikrina ugdymo kokybės tolygumo ir pasmerkia mus blaškymuisi po mietą siekiant nuvežti vaiką į tą „geresnę“.

• KRATC (atliekų šalinimas) – gyventojai sumoka 70 proc. įmonės per metus surenkamų pajamų, nors įmonės, sumokėdamos likusius 30 proc. pajamų, pagal KRATC ataskaitas, šiukšlių išmeta ~50 proc. nuo bendro viso miesto šiukšlių kiekio. Nejaugi įmonių šiukšlių kilogramas (pelenai, šlakai ir kitos pramonės atliekos) yra lengviau perdirbamas nei gyventojų virtuvės šiukšlių kilogramas?

• AB „Klaipėdos vanduo“ skelbia, kad 2019 m. 3,7 proc. tiekiamo vandens netektys susidarė daugiabučių namų vidaus tinkluose. Ar tai reiškia, kad už kas 27-o buto sunaudotą vandenį sumoka visų kitų butų gyventojai? Kaip įmonė tą sprendžia?

• Pamenate istoriją, kai viena Klaipėdos universitetinės ligoninės medikė Rasa Dagienė, dirbanti joje su sergančiais senukais, iš geros širdies įkuria UAB „Klaipėdos hospisas“ bei VšĮ „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ ir gavusi leidimą teikti paslaugas 1 ligoniui 1 lovoje teikia tą paslaugą 38 sunkiai sergantiems senukams. Įdomioji šios istorijos dalis ta, kad Ligonių kasos (Teritorinės ligonių kasos (TLK), steigėja – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) pagal kažkokias ataskaitas tokiai įstaigai vien 2019 m. išmokėjo daugiau kaip pusę milijono EUR. Susidaro įspūdis, kad BĮ „Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai“ yra dar viena Ligonių kasų tingią ir nepretenzingą pinigų karvę fikcijomis melžianti įstaiga.

Priminiau todėl, kad mokesčiais išlaikoma VŠĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis, per metus iš Ligonių kasų pasiimanti per 4 mln. EUR, pasižymi didžiausiu pervežamų ligonių (tūkstančiui gyventojų) rodikliu. Pasak šios įstaigos vadovo Rimvydo Juodviršio veiklos ataskaitos, klaipėdiečiai yra didžiausi ligoniai visoje Lietuvoje. Įdomiausia tai, kad įstaiga visoje Lietuvoje veikiančią 112 ekstrinės pagalbos kvietimo sistemą dubliuoja asmeninės dispečerinės pagrindu veikiančia sistema, naudojančia Nr. 033. Kas nors girdėjo tokį? R. Juodviršio teigimu, 033, o ne išreklamuotą 112, greitosios iškvietimui renkasi net 70 proc. klaipėdiečių. Ką apie tokį galimai melagingų duomenų teikimą galvoja Ligonių kasos?

Kaip pastebėjo Rokas Masiulis, buvęs Susisiekimo ministras, spėjęs daug sėkmingų reformų padaryti ne tik kelių sektoriuje, bet ir į Švietimo ir Sveikatos ministerijų užkulisius dirstelėti, švietime vagia ir vagia daug, tačiau niekur kitur valstybėje nevagiama tiek, kiek Sveikatos apsaugos ministerijoje. Prisidengiant kūdikėliais ir neįgalumu.

Korupcijos, nepotizmo ir klientelizmo naikinimui vien STT ir FNTT tyrėjų dėmesio ir pastangų neužteks. Piliečiai patys turi įsitraukti į viešųjų paslaugų teikimo procesų vertinimą, dalyvavimą vietos valdžios sprendimų priėmime ir steigime bendruomenių bei socialinių verslų.

Daugiausia vertės miestui duotų šiukšlių šalinimo, nakvynės namų priežiūros ir socialinių paslaugų teikimo bei konsultacijų srityje SOCIALINIO VERSLO pagrindu veikiantys klaipėdiečiai.

Kaip jau išsiaiškinome, moterų turime reikšmingai daugiau (tarp vyresnių piliečių jų persvara net dviguba), moterys dažniau imasi socialinio verslo idėjų, galiausiai moterys jau rytoj valdys šalį.

Turime tris moteris, kurių vedamos partijos artimiausius keturis metus valdys Seimo ir Vyriausybės vairuojamo Lietuvos laivo kryptį ir greitį. Sėkmės joms susitariant dėl pagrindinių 3-4 svarbiausių prioritetų.

Siūlyčiau šiuos: švietimas; viešojo valdymo sistema; mokesčiai ir reguliavimas.

Įdomu, ką pasirinks jos. Bet kuriuo atveju, sėkmės!