Per praėjusį Klaipėdos miesto Tarybos posėdį merui Vytautui Grubliauskui kaulą įteikę uostamiesčio socialiniai darbuotojai žada ir toliau įvairiomis priemonėmis kovoti už didesnius atlyginimus.

Tai daryti juos paskatino ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministro Eitvydo Bingelio pasirašytas raštas, kuriame konstatuojama, jog „Klaipėdos m.  savivaldybė patenka tarp 13 savivaldybių, mokančių mažiausius tarnybinius atlyginimus  biudžetinių įstaigų ir seniūnijų socialinių paslaugų srities darbuotojams”.

„Kovosime, protestuosime, streikuosime, organizuosime ir kelsime kovoti visas savivaldybes, kurių darbuotojų atlyginimai yra niekiniai. Mes nebeišgyvename”, – sako eimos ir vaiko gerovės centro profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Roma Martinkevičienė (kairėje). Martyno Vainoriaus nuotr.

Viceministro atsakyme, kuris buvo surašytas gavus Šeimos ir vaiko gerovės centro profesinės sąjungos „Solidarumas” kreipimąsi, taip pat rašoma, kad  tarp 5 didžiųjų Lietuvos miestų Klaipėdoje socialinių paslaugų srities darbuotojams mokami patys mažiausi tarnybiniai atlyginimai. Pavyzdžiui, Vilniuje jie yra 1,2 karto didesni.

„Nors socialinės paslaugos yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, tačiau siekiant paskatinti savivaldybes stiprinti socialinę pagalbą šeimoms, ministerija nuo 2007 m. skiria valstybės dotacijų lėšas savivaldybėms šių darbuotojų darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms bei profesinės kompetencijos tobulinimui, supervizijai. Ministerija kasmet ieško galimybių didinti šių darbuotojų darbo užmokestį, siekiant išvengti dažnos darbuotojų kaitos, tiesiogiai turinčios įtakos pagalbos teikimo kokybei. Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. apie 15 proc. padidintas šių darbuotojų darbo užmokestis, nustatant minimalų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą 4,7 (apie 623 eurų). Šis minimalus koeficientas taikomas ir 2018 m. Suprantame, kad ir šis atlyginimo dydis yra nepakankamas, jis vis dar ženkliai atsilieka nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje, todėl bendromis ministerijos ir savivaldybių pastangomis turi būti ieškoma galimybių jį didinti. Be to, manome, kad kitose savivaldybės biudžetinėse įstaigose dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokestis neturėtų būti ženkliai mažesnis nei socialinių darbuotojų, kurių darbo užmokestis yra finansuojamas valstybės dotacijų lėšomis”, – rašo viceministras.

Savo rašte jis akcentuoja, kad nuo šių metų pradžios įstatymu yra konkrečiai apibrėžtos sritys, kurioms turėtų būti naudojamos sutaupytos piniginei socialinei paramai skirtos lėšos. Vieną iš jų yra būtent socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti.

Ministerijos žiniomis, iki šiol Klaipėdos savivaldybė „didelę dalį piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti nepanaudotų lėšų skyrė kitai socialinei paramai finansuoti”.

„Tai itin pagirtina, tačiau rekomenduojame vertinant minėtų lėšų panaudojimo perspektyvas, didesnę dalį lėšų skirti socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio didinimui ir darbo sąlygų sukūrimui bei gerinimui”, – teigia Eitvydas Bingelis, rašto pabaigoje išreiškęs palaikymą Klaipėdos socialiniams darbuotojams ir  paraginęs Savivaldybę „skirti pakankamą dėmesį socialinių paslaugų srities darbuotojams bei jų darbo užmokesčiui”.

Šeimos ir vaiko gerovės centro profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Roma Martinkevičienė „Atvirai Klaipėdai” teigė, kad po paskutinio organizuoto piketo sausio 25 d. socialinių darbuotojų atstovai buvo pakviesti pas Savivaldybės administracijos direktorių Saulių Budiną bei Socialinių reikalų departamento direktorė Audrą Daujotienę.

„Jie mums įrodinėjo negalintys mokėti daugiau. Savivaldybės valdininkai kaltino ministeriją dėl susidariusios situacijos. Jie apgailestavo, guodėsi, kad ir Savivaldybės tarnautojai uždirba taip pat mažai. Tačiau paskyrus naują Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Olegą Mariničių, jam iš karto stebuklingai atsirado 40 procentų priedas”, – sakė R. Martinkevičienė.

Moteris sakė, kad socialiniai darbuotojai nenurims ir „niekiniais pažadais jų nepapirks”.

„Kovosime, protestuosime, streikuosime, organizuosime ir kelsime kovoti visas savivaldybes, kurių darbuotojų atlyginimai yra niekiniai. Mes nebeišgyvename”, – sakė profsąjungos pirmininkė.

Praėjusį mėnesį miesto Tarybos patvirtintame 2018-2020 metų Savivaldybės strateginės veiklos plane yra numatyta visiems Savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojams algas didinti 15 proc. (8 proc.  lėšų skiriama nuolatinei, o 7 proc. – kintamajai daliai, kurią vertins įstaigos vadovas įvertinęs darbuotojo metinę veiklą).

„8 procentų algų didinimas yra niekinis“, – tada iš Klaipėdiečių tribūnos prieš miesto Tarybos posėdį sakė Roma Martinkevičienė.

Klaipėdos socialiniai darbuotojai tada teigė, kad negana to, jog jie gauna vos ne mažiausią atlygį Žemaitijos regione, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamose darbo vietose dirbančių socialinių darbuotojų atlyginimai yra 178,79 Eur didesni už finansuojamųjų iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto.

Prieš Tarybos posėdį prie protestavusių socialinių darbuotojų tada priėjęs meras Vytautas Grubliauskas teigė, kol kas sprendimas yra toks, kokį leidžia finansinės galimybės.

„Savivaldybės administracijai yra duotas nurodymas suskaičiuoti galimybes didinti atlyginimus persvarstant biudžetą. Tad šis atlyginimų didinimas gali būti ne paskutinis“, – tada žadėjo meras.