Gyventojai nesidžiaugia: prie Klaipėdos – tepalų gamykla

Regionas, Svarbu

Prie Klaipėdos planuojamos naujos tepalų perdirbimo ir gamybos įmonės statytojai sulaukė ir nemalonių klaipėdiečių klausimų, nors gyventojus ir bandyta įtikinti, kad naujoji gamykla jokio neigiamo poveikio nedarys.

Naujoji gamykla planuojama 12 ha teritorijoje. „Sweco Lietuva” vizualizacija

Dirbs užsieniečiai?  

Alyvos perdirbimo ir alyvų gamybos įmonę Klaipėdos rajone, Dovilų seniūnijoje, Laistų kaime planuoja bendrovė „Hill Group“. Gamykla bus statoma keturiuose sklypuose Laistų gatvėje, kurių bendras plotas yra daugiau nei 12 hektarų. Detaliuoju planu šiuos sklypus numatoma sujungti į vieną sklypą.

Pirmadienį visuomenei buvo pristatyta planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, kurią parengė bendrovė „Sweco Lietuva“.

Numatoma, kad naujoje gamykloje, kuri turėtų pradėti veikti 2023 metų antroje pusėje, iš naudotos alyvos būtų gaminamos bazinės alyvos bei įvairių rūšių tepimo alyvos. Į šią gamyklą ketinama investuoti 105 mln. eurų.

Planuojama, kad per metus šioje gamykloje būtų perdirbama (regeneruojama) 60 tūkst. tonų panaudotos alyvos ir pagaminama apie 80 tūkst. tepimo alyvos. Taip pat planuojama, kad gamykloje susidarys ir šalutiniai produktai – 3000 tonų per metus lengvojo gazolio ir daugiau nei 7000 tonų bitumo.

Numatoma gamykloje įdarbinti apie 260 darbuotojų. Tačiau bendrovės „Hill Group“ vykdantysis direktorius Valdas Burneika pripažino, jog kol kas Lietuvoje nėra specialistų, kurie šioje gamykloje galėtų dirbti.

„Gamyklą paleidinės vokiečiai ir italai, jie čia dirbs apie pusę metų ir tuo pat metu apmokys lietuvius. Jau tariamės su Klaipėdos universitetu, kad būtų galima paruošti reikiamus specialistus. Mūsų noras yra, kad 100 proc. būtų lietuviai, tačiau 70 proc. darbuotojų turi būti aukštos kvalifikacijos, o tokių specialistų Lietuvoje dabar tiek nėra“, – neslėpė V. Burneika.

Problema – triukšmas

„Sweco Lietuva“ atstovai teigė, kad poveikio aplinkai vertinimo programa jau yra suderinta su Klaipėdos rajono ir miesto savivaldybėmis, Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, Kultūros paveldo departamentu, ugniagesiais. Sausį programą patvirtino Aplinkos apsaugos agentūra, todėl dabar jau yra parengta ir poveikio aplinkai ataskaita, kuriai taip pat turi pritarti visos institucijos.

Parengtoje PŪV poveikio aplinkai atskaitoje konstatuojama, kad „įgyvendinus PŪV PAV ataskaitoje siūlomas poveikio aplinkai mažinimo bei monitoringo priemones, vertintos apimties parametrų planuojamos ūkinės veiklos poveikis gamtinei bei gyvenamajai ir socialinei aplinkai būtų priimtinas, o PŪV būtų galima įgyvendinti ir vykdyti planuojamoje vietoje“.

Visgi atskleista, kad problemų gali kilti dėl triukšmo, kurį kels ir gamyklos įrenginiai, ir transportas. Tačiau esą triukšmo lygis neviršys leidžiamų normų, o be to, bus įdiegta papildomų apsaugos nuo jo priemonių.

Poveikio aplinkai vertinimo atskaitoje nurodoma, kad gamykloje daugiausia į aplinką bus išskiriama sieros dioksido, tačiau kiekiai taip pat neviršys ribinių verčių nei pačioje teritorijoje, nei už jos ribų. Pažymima, jog ir kietųjų dalelių tarša taip pat bus pakankami didelė, tačiau leistina.

Nuo smarvės kenčiantiems pietinės dalies gyventojams buvo aktualus ir kvapų klausimas. Poveikio aplinkai vertinimo atskaitoje teigiama, kad naujoji gamykloje į aplinką išsiskiriantys kvapai neviršys higienos normomis reglamentuojamų verčių.

Tepalus pirks iš gyventojų

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymas visuomenei vyko nuotoliniu būdu, o žmonės buvo sudaryta klausimus užduoti tik raštu. Nepaisant šių sunkumų, gyventojai pažėrė daugybę klausimų, į kuriuos atsakinėta apie dvi valandas.

Gružeikių bendruomenės atstovai domėjosi, ar gyventojams bus numatytos kompensacijos dėl nuvertėjusio nekilnojamojo turto ir pablogėjusių gyvenimo sąlygų, nes „net ir be ataskaitos aišku, kad neigiamas poveikis bus“.

„Su dabar esamomis PAV išvadomis jokių kompensacijų nenumatyta mokėti, nes nematome nekilnojamojo turto nuvertėjimo ir ryškiai blogėjančių gyvenimo sąlygų. Aplink mūsų teritoriją irgi plyti pramoninės paskirties sklypai, tai su mūsų atėjimu jų kaina tik kyla, nes mes sprendžiame nemažai infrastruktūros klausimų. Jei bus individualių pageidavimų, galima pažiūrėti, pasvarstyti“, – kalbėjo V. Burneika, patikinęs, kad su visais gyventojais labai norėtų susitikti gyvai, o ne virtualiai.  

Gyventojai taip pat teiravosi, iš kur į gamyklą bus atvežama panaudota alyva, jei jos Lietuvoje per metus surenkama vos apie 6 tūkst. tonų, o gamyklos pajėgumai yra dešimt kartų didesni.

„Lietuvoje apskritai nėra žinoma tiksliai, kiek parduodama alyvos, bet gal 22-25 tūkst. tonų per metus. Tai dabar toks didelis klausimas visiems, kur dedamas toks likutis – 15-16 tūkst. tonų tepalų. Tai greičiausiai jie išpilami tykiai ramiai ar iškeliauja per kaminus ir nekontroliuojamai teršia orą. Mūsų vizija ir tikslas yra padaryta tepalų surinkimo sistemą, kad kiek įmanoma daugiau surinktume Lietuvoje. Ir geriausias būdas yra ekonomiškai suinteresuoti gyventojus, organizacijas, nes mes esame pasiryžę už surenkamus tepalus sumokėti pinigus. Mūsų investuotojai panašią sistemą yra įdiegę Kazachstane. Ir nors deklaruojame, kad mūsų maksimalus gamyklos pajėgumas bus 60 tūkst. tonų panaudotos alyvos, tikrai tokio pajėgumo nesitikime. Juo labiau, kol pati gamykla įsivažiuos ir normaliai dirbs, praeis laiko. Tai gal pradėsime nuo 5 ar 10 tūkst. tonų. Ir žiūrime į artimiausius kaimynus – Baltijos šalis ir Lenkija, iš kur galėtume atsivežti panaudotą alyvą“, – kortas atskleidė V. Burneika.

Gyventojai pažėrė ir ne itin malonių klausimų: „Pasakykite, kodėl tokia tarši gamykla yra naudinga Lietuvai ir Klaipėdai?“

„Kodėl iškart konstatuojama, kad tai labai tarši įmonė. Realiai viskas vyks uždarame procese.  Tai pati pažangiausia šiai dienai kokia įmanoma regeneracijos technologija. Ir ji tikrai naudinga Lietuvai, Klaipėdai, nes ir ekologija, ir darbo vietos. Be to, kuo didesnė gamyba, tuo šalis yra stipresnė“, – pabrėžė V. Burneika.

Paklaustas, ką darys su brangiai įsigytu sklypu, jei gyventojai jų neįsileis į šią teritoriją, „Hill Group“ vykdantysis direktorius tvirtino, kad žemę lygiai taip pat brangiai praduos.

„Nematome problemos. Tačiau norime veikti, bendradarbiauti, atsakyti į visus klausimus, nes tik taip sprendžiamos problemos“, – patikino V. Burneika.

Tuo metu klaipėdietė Seimo narė Ligita Girskienė jau pirmadienio vakarą socialiniame tinkle pranešė, kad pradeda rinkti parašus prieš šios įmonės statybas.

„Turim 5 dienas išreikšti tvirtą savo valią ir pasakyti tvirtą NE!”, – rašo ji.

23 Comments

  1. Darker

    Aišku visas šiukškles, visas taršias įmones sukraukim Klaipėdai ant galvos. Juk pilna laisvų plotų toliau nei 10km nuo miesto, ko tokios įmonės lenda ant žmonių galvų.. Negi žmonės nusipelnė tokios kaimynystės, net nekalbant apie jau esančias įmones mieste.. Nesuvokiama kaip išduodami leidimai tokioms įmonėms tokiuose vietuose.

    Reply
  2. tomasrs6

    Lietuvoje stato fabrikus-blogai, nestato-irgi blogai …

    Reply
  3. Patriotas

    Daugiau tokiu imoniu.Lietuva butu svaresne

    Reply
  4. Senis

    Viskam prieštaraujantys KOMENTATORIAI! O ką Jūs sukūrėte savo protu ir rankomis! Ar nors savo šiukšles susirenkame?
    Tai gal uždarykite visas gamyklas, fabrikus ir varykim dirbti į užsienį.

    Reply
    • Liberalus muilas .....

      Jūs ką kuriate savo rankomis ? Net specialistų Lietuva tokių neturi !!! Todėl nereikia čia lia lia …Mes SAVO šiukšles JUMS už SAVO pinigus surenkame . MES UŽ VISKĄ SUMOKAME !!! Tegul Kazachstanas dvokia , o ne Lietuva ar Klaipėda . Verslo reikia , būtinai , tik kodėl visi arti Klaipėdos kuriasi tik ” smarvės ” fabrikėliai ? Kiek iš jų laikosi technologinių reikalavimų ? Kada jie tikrinami ? Kada įvyksta ” netikėta avarija ” ? 🙂 O štai tada prasideda …ir to neturi , ir tokių nesilaikė , ar kokios sklendės kažkas dešimtmečius neužsuka ….Gyventojai jau tiek įbauginti – valdininkų , seimo narių ” nieko negalima padaryti ” , todėl suprantu jų dabartinį norą ..VĖLIAU NIEKO NEPAKEISI , tik gausi atsirašymo raštus į ką besikreiptum …Ir vėl turės KAŽKAS būti labiau atsakingas ir ” ieškoti ” , filmuoti , reikalauti …

  5. Agnei

    Ne dėl ekologijos investuotojai pasirinko Lietuvą. Tai, ko gero, paaiškintų ir trečiokas. Palyginkite Grigeo, Dumpius ir Fortum, Mannol. Visa esmė, ar laikomasi technologinių reikalavimų.

    Reply
  6. NIEKO TOKIO SIEROS DIOKSIDĄ MOKSLININKAI PRILYGINO DEGUONIUI

    Tik štai su furanais sudėtingiau- reikės naktį į orą leisti. O kur švino atliekos, kiti metalai ?(taip vadinamos otrabotkės)

    Reply
  7. Eimantas

    MANNOL tapalų gamykla veikia pačioj Klaipėdoj. Niekad nėra buvę iš jų jokio kvapo. Atliekų deginimo jėgainė Fortum irgi nieko. Kas padaryta pagal dabartines technologijas tai gyventojams netrugdo.

    Reply
    • artiomas

      Taip furanai, dioksinai nesmirdi, akimi nėra matomi, bet patekę į organizmą per žemės ūkio produktus, nes nusėda ant žemės yra nevaisingumo, vėžio ir kt. ligų sukėlėjai. Štai kokias dovanėlės kasmet mums skiria Fortum, šiukšlių deginimo įmonė. .

  8. Agne

    Vis labiau nusiviliu musu suknista valdzia, kuriai lengva suraityt parasa ir duot kelia dar vienai smirdyklai. Ir taip jau kiekvienas rytas prasideda sudo, mazuto ar dar kokiu kvapeliu, o cia tepalu perdirbimo imone, kur neva nebus BEVEIK jokio kvapo. Nevirsys normu, turtas nenuvertes. Aha, kas tau nores perpirkti sklypa salia tokios gamyklos. Ir jei jau tokia EKOLOGISKA imone, tai kodel nesistato jos pacioj Vokietijoj ar Italijoj. Kazko tai Kazachstane ir Lietuvoj. Importuosim is kt saliu. Tiesiog WOW.

    Reply
  9. juokingas

    univeras paruoš tepalistus, čia bakalaurą bus galima gauti? 😀

    Reply
    • Anonimas

      cj profiliuos chemikus. Tu tai netruksta.

  10. Alfa

    Jokių gamyklų. Jokių skiepų. Anksčiau žmonės be jų gyveno, vargo nematė. Ir sulaukdavo 40 metų.

    Reply
  11. Taip taip

    Didesni populistai nei liberaliai laisvi , tik puteikistai 🙂 Sėdėjo Seime ir nesugebėjo priimti įstatymų , kad nereiktų ” uosto iškelti ” , Girulių miško ” gelbėti ” 🙂 Todėl pasitelkus liberalų kandidatą į Seimą , rinkti parašus ir rašyti peticiją su 15 tūkstančių parašų 🙂 ? Vai vai kokie ” kovotojai ” , bet ne ” etatiniai ” , o pripuolamai tik dėl rinkimų ir šiltos kėdės 🙂

    Reply
  12. Populizmo viršūnė

    Seimo narė valstietė rinks parašus kad atšaukti sprendimą, kurį valstietis rajono meras patvirtino, bet visur pliekia kitus…

    Reply
    • Regina

      Puikus pastebėjimas apie valstiečius, kurie savo atliktų darbų pasekmės nemato.

  13. *****

    Kur galima pasirašyti ?

    Reply
  14. juokingiausia

    kad „etatinė” kovotoja seimo narė valstietė viską vėl varo ant aplinkos ministro, nors tą gamykla kuriasi Klaipėdos rajone ir ten leidimą davė Valstiečių Meras…Negaliu to apsimetinėjimo ir veidmainysčių…

    Reply
    • ....

      O APLINKOS MINISTRAS KAM ? !!!! Maža kas kam kur davė leidimus …Šiaip Klaipėdos raj . tarybos dauguma jau ne ” valstiečiai ” ir meras leidimų nedalina , jei nežinai .

    • taip taip

      svarbiausia „kovoti”, tai kam tada į seimą patekti, kad toliau mintinguoti ar įstatymus priimti? Protingesnių nepavyks prigauti, o daliai tautos tai atrodo priimtina, kaip ir maršas kelių mašinų sustabdyti migraciją, žodžiu valstiečiai – populistinė partija ir su Karbauskiu jau radikalėjanti.

    • Klaipėdietė

      🙂 jokio leidimo dar nėra. Sklypai nusipirkti paprastoi sandorio būdu. Kad rajono merui atrodo, kad okia gamykla gėris- viskas dėl paukščiuko investicijų pritraukimui. Patys minkštas vietas pajudinkit, kad tokia gamykla neatsirastų šalia gyventojų, o nepermeskit atsakomybės tiems, kurie nesprendžia taršos leidimo išdavimo, tiesiog raito parašą – pritaria, arba turi pastabų..

  15. T

    Kaimiečiai kelią triukšmą dar nežinodami kas bus, nors pirke sklypus prie laisvos ekonominės zonos ar ūkių, tikėjosi švaraus oro. Juokdariai blyn.

    Reply
    • .....

      O tu analfabetas ? Ar net straipsnio nepajėgi perskaityti ? Kaip tai ” nežino ” kas bus ? Aiškiai rašoma ….Gerai , kad rūpinasi iš anksto , nes kada pastatys eilinę ” smirdalynę ” viaaarslas ims aimanuoti dėl investuotų milijonų ….

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Miestas, Svarbu

Valdžios pradėta kova Labrenciškėje tęsis 

Beveik 9000 mokesčių mokėtojų eurų pirmoje instancijoje prakišusi Klaipėdos savivaldybė eina va bank ir toliau bando įrodyti savo tiesą ginče ...
2024-04-23
Skaityti daugiau

Miestas, Svarbu

Labrenciškės sklypo istorija: savivaldybei - beveik 9000 eurų sąskaita

Dabartinių Klaipėdos valdančiųjų pagimdytoje byloje, kurios epicentre buvo visuomeninės paskirties sklypas Labrenciškėje, miesto valdžiai teko nuryti karčią piliulę.  Pirmos instancijos ...
2024-03-19
Skaityti daugiau

Miestas, Svarbu

Garsusis Labrenciškės sklypas: kodėl pati savivalda nenutraukia sutarties?

Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjo politikų pagimdytą bylą, kurios epicentre yra visuomeninės paskirties sklypas Labrenciškėje.   Baigiamųjų kalbų metu Savivaldybės administracijos ...
2024-03-07
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This