Plečiantis miestų ir kaimų teritorijoms, vietos gyvajai gamtai, laukiniams gyvūnams darosi vis mažiau, todėl neišvengiamai gyventojai vis daugiau gyvūnų pastebi arti gyvenamųjų teritorijų, o kartais net savo kiemuose. Dažniausiai apgyvendintose teritorijose pastebimi gyvūnai – lapės, usūriniai šunys.

Išvydę laukinius gyvūnus gyventojai dažnai pagrįstai baiminasi ne tik dėl to, kad jie gali išpjauti naminius gyvūnus, gyvulius, laikomus paukščius, bet ir dėl platinamų ligų, pavyzdžiui, niežų.

Usūrinis šuo, prixabay.com nuotr.

Dažnai bijoma ir dėl galimai pasiutlige apsikrėtusių gyvūnų, tačiau apie šios ligos atvejus Klaipėdos rajone negirdėti jau seniai, praneša Klaipėdos r. savivaldybė.

Pastebėję tokius gyvūnus gyventojai kreipiasi į medžiotojų būrelius, kad šie sumedžiotų laukinius gyvūnus, padėtų sureguliuoti jų populiaciją.

Prašo gyventojų pakantumo

Teigiama, jog pagal Medžioklės įstatymą medžiotojų būreliai negali medžioti urbanizuotose teritorijose, todėl lapėms ar laukiniams šunims pasirodžius netoli sodybų reikėtų juos baidyti, kad nesiartintų prie namų. Medžiotojai taip pat, jei į juos kreipiamasi, noriai padeda gyventojams patarimais, organizuoja gyvagaudžių spąstų spendimą gyvenvietėse. Medžiotojai rekomenduoja pamiškėse ar arčiau miškų laikomus naminius paukščius apsitverti vieline tvora ar elektriniu piemeniu.

Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnė Judita Čekuolienė sako, kad gyventojai, nors ir prašo medžiotojų pagalbos, tačiau į jų veiklą vis dar žiūri įtariai.

„Medžiotojų būreliai atsiliepia į gyventojų prašymus ir visuomet stengiasi padėti, juolab, kad lapes ir usūrinius šunis jie gali medžioti ištisus metus. Vis dėlto situacija nėra vienareikšmė. Kol vieni laukia atvykstančių medžiotojų, kiti juos pamatę išsigąsta ir kviečia Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojus, kurie atvykę atlieka medžiotojų būrelio patikrinimą ir neradę pažeidimų išvyksta. Tokia situacija pasitaikė ne kartą. Norėtųsi gyventojams priminti, kad medžiotojai medžioti urbanizuotose teritorijose negali, tačiau jie gali vaikščioti aplink gyvenvietes, laukuose netoli gyvenviečių – taip vyksta varymas laukais (tylusis varymas)“, – pranešime  cituojama seniūnė.

Jos teigimu, rajono medžiotojų būreliai atsakingai žiūri į medžioklę, laikosi visų Medžioklės įstatymo nuostatų, turi leidimus, todėl ji kreipiasi į gyventojus, prašydama jų pakantumo ir tolerancijos. „Jei matote laukuose einančius medžiotojus, tai reiškia, kad jie mažina laukinių gyvūnų populiaciją aplink jūsų gyvenvietę, namus, padeda jums, apsaugo jūsų naminius gyvūnus“, – teigia seniūnė.

Pranešama, kad nemažai žmonių kreipiasi ir dėl bebrų užtvankų, kurios užlieja gyventojų miškus, pievas bei jų daromos žalos nugraužus gyventojų auginamus medžius. Dėl to irgi pagalbos kreipiamasi į medžiotojus: bebrus galima medžioti nuo balandžio 15 iki rugpjūčio 1 d.

Teigiama, kad  rajone medžiotojų būreliai 2017 m. už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą sumokėjo 17 tūkst. eurų mokesčių, kurie tampa Aplinkos apsaugos rėmimos specialiosios programos lėšų dalimi ir yra naudojami toms pačioms kompensacijoms dėl vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos, repelentų įsigijimui bei kitai finansinei paramai miško sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, įgyvendinantiems žalos prevencijos priemones.