Byla teisme, kreipimasis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir net peticija Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui. Tokių žingsnių imasi viena iš klaipėdiečių, gyvenančių visiškai šalia geležinkelio bėgių esančiuose Nemuno g. 113 ir 133 namuose.  Šie žmonės mažiausiai septynerius metus laukia iškeldinimo.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad šią niekaip neišsprendžiamą problemą dabar bandoma susieti ir su rengiamu uosto bendruoju planu – vadinamajame miesto Dalykinių sąlygų sąvade vienas iš miesto pageidavimų yra Nemuno g. 113 ir 133 namų išpirkimas valstybės lėšomis, „nurodant terminus ir atsakingas institucijas“.

Nemuno g. 133 namas nuo geležinkelio bėgių yra nutolęs tik 14,2 metro. Martyno Vainoriaus nuotr.

Kreipėsi į prokuratūrą

Minėtasis namas nuo geležinkelio bėgių yra nutolęs tik 14,2 metro. Jais kelis kartus per parą, naktį bei savaitgaliais važiuoja traukiniai ir, anot gyventojų, kelia didelį triukšmą, kaip ir uosto krovos darbai. Kad viršijamos leistinos vibracijos ir triukšmo normos patvirtino ir visi penkis kartus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atlikti matavimai.

Klaipėdos miesto taryba dar 2011 m. balandį patvirtino detalųjį planą, pagal kurį Nemuno g. 133 namas turėjo būti nugriautas. 2012 m. miesto Taryba priėmė ir sprendimą, kuriuo sutiko Nemuno g. dalį, kurioje stovi ir šis namas, perduoti Uosto direkcijai, o Vyriausybės sprendimu ji uostui  buvo perduota 2016 m. lapkritį. Gyventojai yra prirašę aibę skundų įvairiosioms institucijos, tačiau iki šiol nėra iškeldinti.

Tad dabar Nemuno g. 133 gyvenanti Stefanija Šemetienė vasario pabaigoje kreipėsi ir į Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašydama apginti jos ir kitų šio namo gyventojų teisę į sveikatą ir švarią aplinką.

Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė spaudai Ignė Rotautaitė-Pukenė informavo, kad gavus ši prašymą jį nagrinėjantis prokuroras jau kreipėsi į atitinkamas institucijas, kad būtų suteikta reikiama informacija.

„Jos sulaukus, bus sprendžiama, kokius veiksmus atlikti toliau”, – sakė specialistė.

Teikia ieškinius ir teismui

S. Šemetienė bando savo teises ginti ne tik prokuratūroje, bet ir teismuose. Ji Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Uosto direkcijos ir Klaipėdos savivaldybės, priteisti 10 000 eurų neturtinę žalą, atsiradusią dėl to, kad neužtikrinta saugi aplinka jos gyvenamojoje teritorijoje. Taip pat ji prašė teismą įpareigoti Uosto direkciją ir Savivaldybę ją iškeldinti teisingai atlyginant už butą ar jį išpirkti.

Visgi šių rūmų teisėja Vida Stonkuvienė nusprendė tokį skundą atsisakyti priimti motyvuodama tuo, kad jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme.

Nesutikdama su tokiu vertinimu S. Šemetienė pateikė skundą Vyriausiajam administraciniam teismui ir prašo jį įpareigoti pirmosios instancijos teismą klausimą nagrinėti iš naujo.

„Vyriausiojo administracinio teismo praktika yra tokia, kad asmens ginama teisė į sveiką ir švarią aplinką turi būti nagrinėjama administraciniuose teismuose. Lygiai tokį patį atvejį Vilniaus mieste nagrinėjo administracinis teismas”, – „Atvirai Klaipėdai” sakė S. Šemetienės atstovas Edenas Leleiva.

Pasak jo,  jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundo visgi netenkintų, byla bus pradėta ir bendrosios kompetencijos teisme.

„Taip pat ruošiame kreipimąsi su peticija į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą dėl triukšmo Nemuno gatvėje”, – sakė E. Leleiva.