Klaipėdos seniūnaičiai, paprašę Savivaldybės paviešinti pirminį „Mėlynojo proveržio” strategijos, kurią meras vadina miestiečių strategija miestui, priemonių planą, sulaukė Savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino pasirašyto neigiamo atsakymo. Jame pasiūlyta sulaukti laiko, kada bus pristatytas studiją rengiančių partnerių jau „aprobuotas” priemonių planas.

Vienas iš tokio kreipimosi autorių, Muzikos centro seniūnaitis Renaldas Kulikauskas sako negalintis atsistebėti tokiu Savivaldybės sprendimu.

„Sumokėjo už darbą strategijos rengėjams klaipėdiečių suneštais biudžeto pinigais, todėl neabejojau dėl neatidėliotino seniūnaičių prašymo išpildymo ir neapipjaustyto veiksmų plano pateikimo. Tad galite pabandyti įsivaizduokite mūsų nustebimą gavus atsakymą, kad prašymas nebus patenkintas”, – sako jis.

„Atvira Klaipėda” gavo minėtąjį strategijos įgyvendinimo veiksmų planą, tačiau, jis, ko gero, jau yra „aprobuotas”.

Norėjo palyginti

Kovo 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybėje vykusio „Mėlynojo proveržio” strategijos pristatyme seniūnaičiams Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) direktorius Simas Simanauskas minėjo, kad „Ernst & Young Baltic” jau yra pateikusi strategijos rengėjams 132 priemonių planą numatytiems strategijoje tikslams pasiekti.

Dar tą patį vakarą R. Kulikauskas viešai pasidalino mintimis, jog miestiečiai turi teisę susipažinti su nepriklausomos audito bendrovės pateikta veiksmų plano versija, kad galėtų ją palyginti su balandį planuojamu visuomenei pristatyti jau koreguotu.

„Mes privalome susipažinti su „Ernst & Young Baltic“ priemonių planu, kad galėtume pateikti info@klaipeda.lt savo siūlymus. Turime juk mes kažkaip pateisinti šio pristatymo pradžioje nuskambėjusį pranešėjų pastebėjimą, kad šio „Mėlynojo proveržio“ strategijos kūrime dalyvavo ir miestiečiai. Neabejoju, kad nekoreguotas planas bus pristatytas, ir skatinu visus klaipėdiečius, susipažinusius su juo, spėti pateikti savo siūlymus info@klaipeda.lt iki 2018 m. balandžio mėnesio, kada mums bus pateikta koreguota versija. Neužmirškite palyginti abi versijas. Gali būti įdomu”, – tada rašė jis.

Kovo 14 d. išplėstinė Danės-Pajūrio seniūnaičių sueiga Savivaldybės administracijai išsiuntė atitinkamą oficialų prašymą. Tačiau kovo 30 d. kreipimosi autoriams atsiųstame S. Budino pasirašytame atsakyme buvo tik rafinuotas teiginys, kuriuo prašymas netenkinamas, bet ir nepasakomas konkretus „ne”.

„Siekdami efektyvaus bendradarbiavimo ir konstruktyvaus darbo bei vadovaudamiesi Paslaugų sutartimi informuojame, kad tam turėsite galimybę š. m. balandžio mėn. pradžioje, kuomet EY viešai visuomenei pristatys visų Strategijos partnerių aprobuotas ir EY parengtą Strategijos dokumentą (tiksli data ir vieta bus paskelbta atskirai). Tuo pačiu galėsite teikti konkrečius ir konstruktyvius pasiūlymus, susijusius su Strategijos veiksmų planu ir priemonėmis, kurie bus vertinami atitinkamų sričių ekspertų bei vėliau integruojami į savivaldybės bei Strategijos partnerių strateginius dokumentus, siekiant kuo efektyviau juos įgyvendinti”, – rašoma atsakyme.

„Įsivaizduokite mūsų nustebimą”

„Prie Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos parengimo jau nuo 2017 metų pluša Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija, Klaipėdos pramonės, prekybos ir amatų rūmai, Klaipėdos savivaldybė ir UAB „Ernst & Young Baltic” atstovai. Visi jie žadėjo pakoreguoti iš ekspertų gautą veiksmų planą ir visuomenei pateikti jau pauniversitetintą, pasavivaldybintą ir palezintą variantą. Klaipėdos miesto seniūnaičiai paprašė Klaipėdos miesto savivaldybės supažindinti miestiečius su nekoreguotu mūsų miestui rengiamos ekonominės plėtros strategijos veiksmų planu, kad, kai tik bus pristatytas visapusiškai paekonomintas variantas, miestiečiai galėtų palyginti jį su ekspertų iš „Ernst&Young” parengta pirmine vizija. Sumokėjo už darbą strategijos rengėjams savivaldybės tarnautojai klaipėdiečių suneštais biudžeto pinigais, todėl neabejojau dėl neatidėliotino seniūnaičių prašymo išpildymo ir neapipjaustyto veiksmų plano pateikimo. Įsivaizduokite mūsų nustebimą gavus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino pasirašytą atsakymą, kad mūsų prašymas nebus patenkintas”, – sako R. Kulikauskas.

Tokią situaciją jis lygina su ta, kuri susiklostytų atėjus į restoraną suderinti su vadovybe savo gimtadienio šventės meniu, o restorano direktorius pareikštų: „Ne, gerbiamasis, negalime pasiūlyti, ko Jūs norite, siūlome tai, ką turime”.

„Ką darote? Einate į kitą restoraną. Į kitą „restoraną” – šalį jau išvyko nemažas klaipėdiečių būrys, nesutinkantis su siūlomu meniu – 50 tūkstančių arba 25 procentais iš kažkada Klaipėdoje gyvenusių 200 tūkstančių. O ką dabar daryti tiems, kurie nori dalyvauti jiems kuriamose miesto plėtros strategijose ir jų realizavime patys?” – retoriškai klausė pašnekovas.

„Atvira Klaipėda” gavo minėtąjį strategijos įgyvendinimo veiksmų planą, tačiau, jis, ko gero, jau yra „aprobuotas”.

Užduotys savivaldai

Numatoma, kad Savivaldybė turėtų „kokybiškai ir sparčiai teikti viešąsias paslaugas, susijusias su migracija, statybomis,verslo bei investuotojų aptarnavimu”. Ji taip pat turėtų sudaryti sąlygas gauti investuotojams bei talentams aktualias viešąsias paslaugas ir dokumentus anglų kalba.

Manoma, kad reikėtų įkurti savivaldybės inovatyvumo komandą, kuri būtų atsakinga „už nuolatinio tobulėjimo kultūros savivaldybėje ugdymą, inovatyvių technologinių ir vadybinių sprendimų taikymo plėtrą”.

Keliamas uždavinys išvystyti KEPA į „daugiafunkcinių paslaugų investuotojams centrą”, „vieno langelio” principu teikiantį investuotojams skirtas paslaugas, apimančias visą investicijų ciklą.

Dar vienas iš planų – sukurti investicijų pritraukimo „motyvacinius paketus”, kurie gali apimti reikalingos infrastruktūros išvystymą, finansines subsidijas, žemės plotų suradimą, pagalbą atrandant ir apmokant reikalingos kompetencijos darbuotojus ir kt.

Siūloma įkurti „miesto prekės ženklo platformą”, kuri būtų atsakinga už tokio ženklo sukūrimą, miestą pristatančios medžiagos kuravimą.

Plane yra ir siūlymas įsteigti verslų vystymo akseleratorių – „struktūrizuotą keleto mėnesių programą, kurios metu atrinkti startuoliai su pirmaujančių Klaipėdos regionų verslo atstovų pagalba turėtų per numatytą laiką realizuoti savo idėjas bei išleisti į rinką naujus produktus”.

Siūloma remti patalpų, tinkančių bendradarbystei, konversiją bei tokių patalpų įsteigimą talentams patraukliose vietose, dalinai finansuojant jų įsteigimo kaštus ar perleidžiant savivaldybės valdomas erdves.

Keliamas ir tikslas stiprinti ryšius su Klaipėdos išeiviais įsteigiant Klaipėdos miesto alumni tinklą, organizuojant mentorystės programas, padedant Klaipėdos išeiviams susirasti praktiką ar darbą Klaipėdoje.

Planai švietimo srityje

Siūloma sukurti ir išvystyti aukštųjų mokyklų konsorciumą, steigti jungtines mokslo ir studijų programas su pirmaujančiomis Lietuvos ir tarptautinėmis aukštosiomis mokyklomis, pritraukti į Klaipėdą vieno iš 500 geriausių tarptautinio universiteto, orientuoto į technologinius mokslus, padalinį.

Taip pat siūloma įsteigti tarptautines ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas, kuriose būtų mokoma anglų kalba bei universitetines klases ir universitetinę gimnaziją, progimnaziją,  įsteigti gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos, matematikos bei menų (STEAM) centrą.

Tarp darbų minimos ir industrinės doktorantūros programos, aktualias Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir kitoms įmonėms.

Siūloma išvystyti Klaipėdos mokslo ir technologijų parką „kaip Klaipėdos regiono inovacijų, technologijų ir jų komercializavimo centrą, skatinantį inovacijas, inovatyvių produktų kūrimą”. Numatoma įkurti bioekonomikos žinių centrą.

Miesto infrastruktūra

Numatoma išvystyti buvusią „Laivitės“ teritoriją, joje pastatant „išskirtinės architektūros objektą”, kuriame galėtų įsikurti Savivaldybės administracija arba Uosto direkcija, „kultūros objektai”. Taip pat čia numatoma atidaryti kruizinių laivų prieplauką.

Siūloma išvystyti piliavietės ir Senosios turgavietės teritorijas.

Rašoma ir apie galimybę miesto centrinėje dalyje pastatyti „išskirtinės traukos objektą, kuris būtų unikalus 500 km spinduliu ir veiktų kaip turistų pritraukimo centras”.

Miesto centrinėje dalyje aplink Danės upę ketina vystyti mišrios gyvenamosios, komercinės paskirties zonas. Numatoma ir Bastionų tilto statyba. Pačią Danės upę numatoma išvalyti bei pastatyti ir išvystyti mažus uostelius.

Taikos prospekto ašyje norima suformuoti patrauklias teritorijas komercijos ir paslaugų centrų vystymui.

Planuose – išvystyti Smiltynę ir Girulius kaip kurortines teritorijas. Giruliuose regimi SPA centrai, išnaudojantys geoterminius vandenis.

Numatomas mažųjų ir pramoginių laivelių marinos įrengimas prie Kuršių marių, Vilhelmo kanalo sujungimas su Kuršių mariomis ir jo rekreacinio potencialo išnaudojimas.

Transportas

Kaip vienas iš darbų įrašytos mišrios paskirties išorinio giliavandenio uosto statybos ties Melnrage.

Taip pat rašoma ir apie pietinės uosto dalies (ties Kiaulės nugara) plėtrą, uosto gilinimo iki 17 m darbus, kurie  užtikrintų galimybę priimti maksimalios grimzlės Baltijos jūroje plaukiojančius „Baltmax” tipo laivus.

Plane įrašytas siekis pritraukti papildomas keltų linijas. Kaip prioritetinės kryptys išskiriamas Gdanskas (Lenkija) ir Stokholmas (Švedija).

Užsibrėžiamas ir didinti regioninį ir tarptautinį pasiekiamumą traukiniais.

Minimi ir konkretūs transporto infrastruktūros darbai – nutiesti pietinį aplinkkelį, modernizuoti Baltijos prospekto sankryžas, nutiesti Statybininkų pr. tęsinį nuo Šilutės pl. per LEZ teritoriją iki 141 kelio.

Ketinama formuoti pagrindinę greitojo viešojo transporto ašį, pastatant tramvajų ar „įsigyjant kitas transporto alternatyvas”.

Planai verslui

Kaip tikslas įvardijamas ir medienos perdirbimo bei susijusios gamybos klasterio vystymas.

Ketinama išvystyti naujų bioproduktų kūrimo infrastruktūrą, o Baltijos jūros pajėgumus panaudoti vėjo ir bangų energijai gaminti.

Žadama siekti pritraukti SGD varomų transporto priemonių (lokomotyvų, sunkvežimių, autobusų) gamintojus bei kurti el. transporto priemonių klasterį.

Kartu norima plėtoti konferencinio turizmo infrastruktūrą ir pritraukti privačių investuotojų lėšas tarptautinio lygio konferencijų centro, kurio didžiausioje salėje tilptų 3000–5000 konferencijų dalyvių, įkūrimui.

Norima pritraukti ir ne žemesnės nei 4 žvaigždučių klasifikacijos viešbučius.