Praėjusį mėnesį teko susidurti su žmonių bei institucijų sprendimais, liečiančiais „Atvirą Klaipėdą”, ir spręsti, kaip dėl to elgtis toliau.
Jau rašiau, kad į Klaipėdą nuo karo Ukrainoje su mažamete dukra pasitraukusi žurnalistė Darija Rastorgujeva-Kucenko, kuriai mūsų bičiulių paramos dėka buvo pavykę sukurti darbo vietą keturiems mėnesiams, nusprendė palikti laikinais namai tapusį uostamiestį.
Per mėnesį Darija parengė beveik trisdešimt publikacijų rusų ir ukrainiečių kalbomis (dalį jų išvertėme ir į lietuvių kalbą) ir gegužę jai išmokėjome pirmąjį autorinį 816 eurų (neatskaičius mokesčių) atlyginimą. Į mano prašymą išreikšti nuomonę, ką daryti su likusiais 3264 eurais, atsiliepė tik keletas skyrusiųjų savo pinigus. Dauguma jų norėjo, kad ir likę pinigai tektų Darijai. Kadangi šių žmonių pervesta suma neviršijo Darijai išmokėto atlyginimo, su šios iniciatyvos autore, kolege Agne Bukartaite nusprendėme, kad minėti pinigai geriausiai pasitarnautų uždaromo Melnragėje veikusio pagalbos ukrainiečiams centro surinktai humanitarinei paramai nugabenti į šią karo siaubiamą šalį bei būtiniausioms medicininėms priemonėms įsigyti.
Pagalbos Ukrainos pabėgėliams centras Melnragėje. Agnės Bukartaitės nuotr.
Dar vieną gegužės sprendimą, su kuriuo turėjau arba susitaikyti, arba bandyti apginti skaitytojų teisę žinoti viską, kas yra kalba viešuose teismo posėdžiuose, priėmė Visuomenės informavimo etikos komisija.
Ji konstatavo, kad pagal viešame teismo posėdyje išsakytus teiginius rengiant publikaciją „Santykiai Klaipėdos prokuratūroje: bendradarbės vadinamos k***mis ir „klimaksinėmis“?“ buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 21 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai savo kūriniuose turi vengti vartoti nepadorių, užgaulių žodžių ir posakių.
Kategoriškai nesutinku, kad žurnalistas neturi teisės pranešti visuomenei, kokius keiksmažodžius viešo teismo posėdžio metu vartoja viešasis asmuo – prokurorė – ir kam juos adresuoja. Juolab kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog Europos žmogaus teisių konvencijos dalis, reglamentuojanti saviraiškos laisvę, yra taikoma ne tik informacijai ir idėjoms, kurios sutinkamos palankiai ar laikomos neįžeidžiančiomis ar sutinkamos abejingai, tačiau ir tokioms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo.
Visgi šis procesas nėra toks svarbus, kaip garsioji „Atviros Klaipėdos” byla, tad jo metu tikrai versiuosi be advokato paslaugų. Taigi, skundo padavimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsiėjo tik 30 eurų siekiantį žyminį mokestį. Teismas nusprendė, kad jį surašiau tinkamai ir priėmė nagrinėti. Kai bus sprendimas – pranešiu apie rezultatą.
Pabaigai kaip visada – skaičiai.
Gegužę VšĮ „Klaipėda atvirai“ gavo 1821,75 Eur pajamų. Jas sudaro tikslinė 30 Eur fizinių asmenų parma D. Rastorgujevos-Kutsenko atlyginimui; 520 Eur – fizinių asmenų parama; 1171,75 Eur pervedė juridiniai asmenys už paskelbtas nuorodas ir banerius; 100 Eur gauta už nuotraukas ir vaizdo medžiagą.
Praėjusį mėnesį išleidome 5695,39 Eur:
Žurnalistų paslaugos – 2046,04 Eur
Bankiniai mokesčiai – 12 Eur
Mobilusis ir interneto ryšys – 55,45 Eur
Mokesčiai finansų įstaigoms už paramos administravimą – 15,83 Eur
Duomenų saugyklų nuoma – 6,82 Eur
Kuras – 67,56 Eur
SMS paramos administravimo mokestis – 1,19 Eur
Archyvinių dokumentų ir nuotraukų kopijos – 33,9 Eur
Gyventojų pajamų mokestis – 594,42 Eur
Balandžio mėnesio alga redaktoriui – 1016,99 Eur
Sodros mokesčiai – 650,48 Eur
Autobuso bilietai – 5,3 Eur
Darbo vietos nuoma – 84,7 Eur
Taršos mokestis – 9 Eur
Žyminis mokestis – 30 Eur
Pelno mokestis – 709 Eur
Autorinis atlyginimas už straipsnius rašinių ciklui „Ką pasakoja archyvas” – 340,07 Eur
Turinio valdymo sistemos įskiepio metinė prenumerata – 16,64 Eur.
Taip Martynai. Kai nėra atskaitomybės, jos mums labai prireikia, o kai ją gauname, jokio dėmesio…..
Dėkoju kad esate .