Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose pagaliau išnagrinėta antrą kartą čia sugrįžusi byla dėl vadinamųjų Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) palapinių.

Paskutinio posėdžio metu įmonės advokatas Konradas Pabijanskas pareiškė, jog jeigu jo klientei visgi reikės griauti palapines, kompanija regreso tvarka bus priversta bylinėtis su savivaldybe. Tuo metu pastarosios Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas akcentavo, kad įmonė, laikydama palapines gerokai ilgiau nei buvo įsipareigojusi, apgavo savivaldybę ir pažeidžia viešąjį interesą net keliais aspektais.

Nusimuilino dėl neužtikrinto viešumo

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad priešpaskutinis posėdis šioje byloje buvo išvažiuojamasis. Ir nors tiek Konstitucija, tiek Civilinio proceso kodeksas, tiek ir Teismų įstatymas užtikrina teismo procesų viešumą, išskyrus tuos atvejus, kai teisėjai priima sprendimą rengti uždarus posėdžius, tuometinis „Klasco” vadovas Vytautas Štumbergas nusprendė, jog žurnalistui neleis stebėti šio posėdžio.

Bylą nagrinėjanti teisėja Audra Hadrovska tuomet tikino, kad negali priimti žodinės nutarties, įpareigojančios „Klasco” užtikrinti viešo posėdžio viešumą.

Paskelbus publikaciją apie tokią įvykių eigą vienas iš „Atviros Klaipėdos” skaitytojų pasiūlė redakcijai parašyti oficialų kreipimąsi į teismą, kad būtų sprendžiama dėl pakartotinio išvažiuojamojo posėdžio. Pateiktame prašyme taip pat nurodėme, kad nesant tokios galimybės, prašome kuo greičiau supažindinti su išvažiuojamojo teismo posėdžio garso įrašu.

Tačiau teisėja šį klausimą „nuleido” spręsti teismo pirmininko padėjėjai ryšiams su žiniasklaida ir visuomene. Pastarosios atsiųstame atsakyme aiškinama, kad žurnalistas nepateikė teismui prašymo leisti dalyvauti išvažiuojamame teismo posėdyje, nors rašytinius prašymus nesant pandemijos bet kurie asmenys turi teikti tik norėdami gauti prisijungimo nuorodas prie nuotolinių teismo posėdžių. Su neviešu patapusio išvažiuojamojo teismo posėdžio garso įrašu pagal Civilinio proceso kodeksą jau bus galima susipažinti tik sprendimui įsiteisėjus arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui.

Ką turėjo omenyje savivaldybė?

Paskutinio posėdžio metu įmonės advokatas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) Vakarų Lietuvos teisės skyrius vedėjas Tadas Būdvytis iš pradžių dar pasiginčijo, kur yra ar nėra palapinėse keli sluoksniai pagrindo plokščių, o trečiuoju asmeniu byloje buvusios Klaipėdos savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas A. Kačalinas gavo paaiškinti, ką buvo norima pasakyti 2018-ųjų atsakymu į įmonės užklausą. Pastarojoje įmonė prašė miesto valdžios neprieštarauti, jog palapinės būtų eksploatuojamos dar 7 metus, o 2025 m. būtų dar kartą sprendžiama apie tolesnį jų naudojimą.

A. Kačalinas teigė, kad tuometinio Savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino atsakyme yra aiški nuoroda į „Klasco” jos 2017 m. spalio raštą, kuriame kaip palapinių stovėjimo pabaigos terminas minėtas 2019-ųjų lapkritis.

Tada jau K. Pabijanskas pareiškė, kad jei įmonei visgi reikės griauti palapines, įmonė regreso tvarka bus priversta bylinėtis su savivaldybe, kuri buvo išreiškusi pritarimą tokiam projektui.

„Niekas nedraudžia paklausti savivaldybės pozicijos. Mes savo poziciją išdėstėme, bet tai nepakeičia Statybos įstatymo. Kaip gi čia galima kalbėti apie regresą, kai statytojui pačiam reikia įsitikinti, ar reikia projekto, leidimo”, – teigė A. Kačalinas, kartu pabrėždamas, kad šiame ginče savivaldybė nereiškia pozicijos, ar teisėtai pastatytos tos palapinės ar ne, ar jos yra nuolatinis, ar laikinas statinys.

Sukurtų žalingą precendentą?

Savo baigiamojoje kalboje K. Pabijanskas akcentavo, kad palapinės yra primontuotos prie dangų, kurioms yra duotas leidimas. Anot jo, pagal Civilinį kodeksą statinys privalo turėti ryšį su žeme, o ekspertizės rodo, kad palapinės gali būti laisvai demontuojamos ir naudojamos kitoje vietoje.

Tuo metu T. Būdvytis akcentavo, kad pagal įmonės turėtą statybos leidimą turėjo būti įrengtos vienodo aukščio aikštelės su nuolydžiu marių pusėn, o iškilusių palapinių konstrukcijų atramos yra ties dar viena plokščių eile ir tai esą leidžia teigti, jog tai nėra dangos, kurioms turimas leidimas.

„Tai – savarankiškas statybos produktas, ne aikštelių dalis, o savarankiškas sandėlių pagrindas. Kad jis toks turi būti, yra nurodoma ir techniniuose pasuose. <…> Tai pakankamai tvirti objektai, turintys pagrindines laikančiąsias konstrukcijas. Niekas nesiginčija, kad galima palapines išardyti, bet išardžius jos praranda savo paskirtį ir vertę. Kranui keliant toks neišardytas statinys sugriūtų. Jis nėra atvežtas iš gamyklos, atvežtos tik atskiros dalys ir sumontuotos. Kad palapinės gali būti sumontuotos kitoje vietoje, ginčo nėra. Tačiau kai jos sumontuojamos, jos jau yra nekilnojamieji daiktai”, – teigė specialistas.

Jis pabrėžė, kad vadovaujantis „Klasco” logika ir blokiniai daugiabučiai turėtų būti kilnojamieji objektai, nes juos galima išrinkti blokais.

A. Kačalinas savo baigiamojoje kalboje teigė, kad „Klasco” apgavo miestą, nes nusprendė laikiną sprendimą paversti nuolatiniais statiniais.

„Jei toks noras buvo iš pat pradžių ir būtų aiškiai tai pasakyta, savivaldybė būtų nesutikusi, prašiusi derinti fasadus ir taip toliau, nes negalima statyti vidury miesto, centre be jokių statybos leidimų. Prie kokių rezultatų mieste prieisime jei galima atvežti sumontuoti tokius objektus savo sklype be jokio leidimo? Kuo jie aplinkiniams skiriasi nuo skardinio sandėlio? Kam tada teritorijų planavimas, viešinimo procedūros, architektūriniai sprendimai, kad derėtų po aplinkos. Gali būti sukurtas precedentas, kad galima pastatyti ir laikyti 10-20 metų”, – kalbėjo Teisės skyriaus vedėjas, visgi kartu pabrėžęs, jog savivaldybė dėl ieškinio pozicijos neišsako ir palieka spręsti teismo nuožiūrai.

Pasinaudodamas replikos teise K. Pabijanskas akcentavo, kad ir pati VTPSI sutinka, jog palapinės neturi neatsiejamo ryšio su žeme – jos yra primontuotos prie plokščių.

„Koncertams reikia sumontuoti didžiulių svorių ir parametrų scenas, bet niekam nekyla klausimų, kad tai laikina konstrukcija, kaip ir šiuo atveju. <…> Šie objektai nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, interesų, nepažeidžia ir viešojo intereso, analogiškas palapines ir kiti uosto subjektai naudoja, tai įprasta praktika. Bendrovės vadovas paaiškino, kad jei bus koks poreikis tolimesniam naudojimui po 2025 metų, tai spręs, kaip jos turėtų atrodyti, gal tai bus sandvičinės plokštės, gal ves ir komunikacijas”, – teigė advokatas bei baigdamas akcentavo, jog įmonė buvo pasitelkusi atestuotus projektuotojus ir viskas esą buvo padaryta pagal teisės aktų reikalavimus.

Teise į repliką pasinaudojo ir A. Kačalinas, tvirtinęs, kad savivaldybės manymu viešas interesas šiuo atveju tikrai galėjo būti pažeistas.

„Vien per mokestinę prizmę nekilnojamojo turto mokestis nemokamas, išvengiama infrastruktūros mokesčio. Norinti vykdyti statybas jau reikėtų pirmiausia atsakyti į klausimą, ar leidžia tai daryti planavimo dokumentai. Gal pietinėje uosto dalyje ir yra tokių palapinių, bet čia centrinė miesto dalis, lankosi turistai, mūsų architektas tikrai nepraleistų bet kokio statinio su bet kokiu fasadu, ir KPD nepraleistų taip. Tokių analogiškų situacijų miesto centre daugiau neturime”, – sakė Teisės skyriaus vedėjas.

Teismas sprendimą turėtų paskelbti dar šį mėnesį.

INFORMACIJA

„Atvira Klaipėda” palapinėmis vadinamų laikinų sandėlių istoriją buvo aprašiusi dar 2018 m. rugpjūtį. Jos atsirado dėl „Klasco” suplanuoto sandėlio Naujoji Uosto g. 23 kapitalinio remonto. Kai įmonė paprašė Savivaldybės administracijos pritarimo tokiam remontui, jo projekte ir buvo numatyta vykstant šiems darbams įrengti „tris laikinas palapines, kurios išspręs nenutrūkstamą sandėlio produktų sandėliavimą/krovą kapitalinio remonto metu”. Kartu akcentuota, kad šios laikinos palapinės stovės tik dvejus metus, kol vyks sandėlio remontas, todėl nepažeis istorinės Klaipėdos dalies – Naujamiesčio – vertingųjų savybių.

2019 m. vasarą veiksmų dėl šių palapinių, kuriose laikomi grūdai, ėmėsi VTSPI. Po atlikto patikrinimo inspekcija konstatavo, kad įmonė „2016 metais savavališkai vykdė ypatingojo statinio – sandėlio statybos darbus, neturėdama privalomo statinio statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento, tuo pažeisdama Statybų įstatymo nuostatas”. Kartu buvo surašytas privalomasis nurodymas iki 2020 metų sausio 25 d. nugriauti palapines ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau „Klasco” su juo nesutiko ir padavė ieškinį.

Iš pradžių vyko iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nukeliavęs bylinėjimasis dėl to, kuriame teisme turi būti nagrinėjama byla. Pagaliau prasidėjus bylinėjimuisi dėl esmės 2021 m. rugpjūtį Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė paskelbė, kad įmonės skundas atmetamas kaip nepagrįstas – anot teismo, tokie sandėliai yra nekilnojamojo turto objektas. Tačiau apeliacinį „Klasco” skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodį konstatavo, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, ar palapinės yra nekilnojamieji daiktai, taip pat buvo įžvelgtas pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Jau pirmo į Klaipėdos apylinkės teismą sugrįžusios bylos posėdžio metu pernai balandį šalys pasisakė dėl pakartotinės ekspertizės ir teisėja A. Hadrovska priėmė sprendimą ją paskirti bei sustabdyti bylą iki ji bus atlikta ir pateiktos išvados. Ekspertizė ir jos išvadų rašymas užtruko apie devynis mėnesius.