1950-ųjų Klaipėdos dokumentai rodo, kad netrūko atvejų, kai valdžios žodis būdavo nulio vietoje. Būtent tokia situacija buvo fiksuojama viešbutyje „Viktorija”, kurį tiesiogine to žodžio prasme prišikę statybininkai ne tik nesiruošė visko iškuopti, bet ir ignoravo nurodymą apleisti patalpas.
Jiems nesusileido ir kai kurie namų valdytojai, nuolat girtavę ir išmušinėję pinigus ir to meto klaipėdiečių.
Apie tokias sovietinės uostamiesčio realijas – dar viename ciklo „Ką pasakoja archyvas” dalyje, parengtoje pagal Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto (VK) dokumentus, dabar saugomus Klaipėdos regioniniame valstybės archyve.
Nuotrauka iš Kęstučio Demerecko rinkinio
Panaikino vienodus įkainius
1950-ųjų vasario viduryje į Klaipėdos VK kreipėsi LTSR Komunalinio ūkio ministerijos ministro pavaduotojas Avižienis ir nurodė, kad miesto valdžia turėtų patvirtinti diferencijuotus viešbučio „Baltija” tarifus ir pateikti juos derinti šiai ministerijai.
VK į šį nurodymą sureagavo, bet gana negreit – tik tų metų birželio viduryje motyvuojant tuo, kad skirtingo ploto kambariams turi būti taikomi ir skirtingi įkainiai, buvo priimtas atitinkamas sprendimas.
Norint apsigyventi vienviečiame numeryje jau reikėjo mokėti 15 rublių, viename iš dviviečio numerio kambarių – 12 rublių, o vieta „bendrame” kambaryje atsiėjo 10 rublių.
Iš šio sprendimo galima spręsti, kad viešbutyje tuo metu buvo 30 numerių (tiesa, numeris Nr. 25 kažkodėl neminimas). Vienviečių numerių sprendime išvardinta keturiolika, paminėti devyni dviviečiai ir šeši „bendrieji”.
Statybininkai dėjo skersą ant valdžios
Dar po savaitės VK priėmė sprendimą ir dėl kito viešbučio – „Viktorijos”, kurį gana smarkiai buvo nusiaubę čia apsigyvenę statybininkai.
„Atvira Klaipėda” šiame cikle jau rašė, kad 1949-ųjų birželį VK, reaguodamas į Statybos ir montavimo valdybos (SMV) ir LTSR statybų ministro Vasilijaus Kotovo prašymą laikinai perdavė SMV trečią ir ketvirtą viešbučio „Viktorija” aukštus, kad ten būtų įkurdinti darbininkai. 1950-ųjų vasario pradžioje viešbutyje apsilankiusi komisija konstatavo, kad jis yra niokojamas: į pirmame aukšte buvusį restoraną iš antrojo per lubas bėgo vanduo iš kanalizacijos; ketvirto aukšto virtuvės kriauklė buvo užkimšta ir vanduo tekėjo ant grindų; vienas iš penktojo aukšto kambarių buvo paverstas tualetu ir pilnas fekalijų; antrame aukšte buvusioje žiūrovų salėje irgi buvo tokio „gėrio”, kuris per lubas sunkėsi į restorano virtuvę; įvairios šiukšlės buvo mėtomos per langus į kiemą ir ant stogo; trečiame ir ketvirtame aukšte buvo sugadinti vandentiekio tinklai; dalis kanalizacijos tinklų užkimšti. Dėl tokios padėties vasario pradžioje Miesto sanitarinė inspekcija buvo uždariusi viešbučio restoraną.
Nors VK vasarį SMV viršininkui drg. Savincevui buvo pareiškęs įspėjimą ir nurodęs per penkias dienas išvalyti visas patalpas, kiemą bei pašalinti visą komisijos nustatytą netvarką, iškeldinti savo darbuotojus, per 15 dienų suremontuoti viešbučio restoraną ir atlyginti jam visus padarytus nuostolius, birželį miesto valdžia jau konstatavo, kad statybininkų viršininkas buvo padėjęs skersą ant tokių nurodymų.
Dar viename VK sprendime nurodoma, kad visi statybininkai tebegyveno „Viktorijoje”, kanalizacija nebuvo sutvarkyta, tad nuotekos toliau sunkėsi ir į restoraną, ir į gamybines jo patalpas, tad maitinimo ir pasilinksminimo įstaiga vis dar negalėjo dirbti.
Nei kiemas, nei išvietėmis paversti kambariai tuo metu vis dar nebuvo išvalyti.
„Neatstatytas ir sanitarinis mazgas, o iš jo dar smarkiau yra teršiamas „Viktorijos” restoranas”, – rašoma šiame sprendime.
Atliekant dar vieną patikrinimą drg. Savincevas tikrintojams pareiškė, kad vasario mėnesio VK sprendimą kategoriškai atsisako vykdyti, nes jis esą yra neteisėtas.
Reaguodamas į tokią padėtį VK dar kartą nurodė SMV viršininkui visus pavaldinius iškraustyti iš viešbučio per 20 dienų. Taip pat buvo nutarta sudaryti techninę komisiją dėl kapitalinio-atstatomojo restorano remonto, pagal kurios parengtą projektą ir sąmatą drg. Savincevui buvo nurodyta darbus atlikti iki liepos vidurio.
Gostorg direktoriui drg. Kopitkovui buvo duotas nurodymas parengti ieškinį SMV, kad ji atlygintų nuostolius, patirtus dėl uždaryto restorano, o Miesto gyvenamojo fondo valdybos viršininkui drg. Bugailai buvo nurodyta dėl SMV viršininko veiksmų kreiptis į prokuratūrą.
Namų valdytojai – kyšininkai ir girtuokliai
Ne ką prastesnė, nors gal ir ne tokia šūdina situacija, tuo metu buvo fiksuojama ir dviejose namų valdybose Nr. 34 ir Nr. 42. Čia dauguma prižiūrimų namų buvo apleisti, juose fiksuota antisanitarinė padėtis, butai reikalavo neatidėliotino remonto, o pačioms valdyboms vadovavo išskirtiniai kadrai.
„Vietoje to, kad savo valdybose įvestų reikiamą tvarką valdytojai Žukauskas (Nr. 34) ir Knašienė (Nr. 42) sistemingai išgėrinėja, naudojasi savo tarnybine padėtimi savanaudiškiems tikslams – reikalauja pinigų iš piliečių, kuriems reikalinga gyvenamoji vieta. Žukauskas priregistravo piliečius Janeliūną ir Jakubauską už kyšius, o drg. Jakubausko neregistravo tik dėl to, kad jis nedavė kyšio. Be to, jo valdyboje yra didžiulis įsiskolinimas už nuomą. Įkandin girtuokliavimo Knašienė grubiai bendrauja su jos valdybos gyventojais, įžeidinėja juos nepadoriais žodžiais, dažnai be rimtos priežasties trukdo juos naktimis, veda palaidą gyvenimo būdą”, – rašoma viename iš 1950-ųjų rugpjūčio VK sprendimų.
Už tokius žygdarbius miesto valdžia nusprendė drg. Žukauską atleisti iš pareigų, o duomenis apie spekuliavimą butais ir kyšininkavimą perdavė teisėsaugos organams. Atleista buvo ir dr. Knašienė, tik ji jau išvengė reikalų su prokuratūra.
Kiek as zinau, Viktorijos viesbucio dalyje, gyveno is vokietijos grize klaipedieciai. is kiekvieno lango matesi krosneles vamzdis.