Nesutarimus ne tik tarp Savivaldybės administracijos specialistų, bet ir tarp aukščiausių politinės bei vykdomosios valdžios atstovų iššaukęs Klaipėdos miesto savivaldybės 2018–2020 metų strateginio veiklos plano pakeitimo projektas antradienį atkeliavo į miesto Tarybos kolegiją.

Čia didžiausios diskusijos kilo dėl Savivaldybės administracijos norų šiame plane jau numatyti ir konkrečius veiksmus vykdant regioninio stadiono statybų projektą, kuriems nepritarimą buvo išreiškęs Finansų ir ekonomikos komitetas.

Regioninis stadionas yra suplanuotas šalia Palangos plento, priešais prekybos centrą „Ermitažas”. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Vyriausybė planavo lėšas Nacionalinio stadiono ir Kauno stadiono statyboms. Dabar ir tas sustojo. Kai Klaipėdoje lankėsi premjeras, ji sakė – jūs nors planuokite ir pradėkite ką nors daryti, tada bus galima kalbėti apie prisidėjimą”, – kodėl plane norime įtraukti tokius veiksmus, aiškino Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. 

Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas dėstė, kad viso komplekso, kuriame būtų ir lengvosios atletikos aikštynas, ir dengtas sporto aikščių aikštynas, vertė siektų apie 43 mln. eurų. Dar apie 2,6 mln. eurų pareikalautų naujas kelias, sujungsiantis Klemiškės ir Tilžės gatves, dėl kurio jau pradedamos žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūros.

„Kitąmet vykdytume architektūrinį konkursą, kad techninis projektas būtų parengtas 2019-2020 metais. Dabar pradėjus procedūras pastatyti galima iki 2024 metų”, – aiškino jis. 

„Aš už svajonę, bet svajojant reikia turėti pagrindą po kojomis. Kad pakalbėjau su Vyriausybės pareigūnu ir Vilnius bei Kaunas pralėks, nėra argumentas. Ar regionas prisidėtų prie stadiono, kokie dar bus finansavimo šaltiniai? Turėtume matyti, kas bus po 2020 metų – juk suguls daugybė projektų – ir Baltijos prospekto sankryža, ir Statybininkų prospektas, ir Bastionų tiltas, ir kiti”, – sakė vicemeras Artūras Šulcas. 

Konservatorius Arūnas Barbšys teigė, kad dabartinis centrinis miesto stadionas dėl aplink veikiančių uosto krovos kompanijų yra tiksinti bomba, tad reikia „neatidėti ir daryti”, tačiau kartu išreiškė nuogąstavimą, ar belaukiant Vyriausybės pinigų parengtas projektas nepasentų. 

Kad reikia žengti pirmuosius žingsnius teigė ir Algirdas Grublys, akcentavęs, kad infrastruktūros plėtrai po keleto metų gali atkeliauti ir UEFA bei FIFA pinigai, tad esą „reikia turėti pagrindus”.

Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius teigė, kad šio komiteto nariai „nenori būti stadiono priešais”, nors ir pasigenda išsamesnės analizės, tad prieš balsavimą paprašė pertraukos. 

Balsuojant jau tik vicemerė Judita Simonavičiūtė, priklausanti minėtajam komitetui, ir toliau laikėsi pozicijos, kad stadionas dar neturėtų atsidurti Strateginiame plane, o R. Taraškevičius ir A. Barbšys susilaikė.

Pasak S. Budino, jei ir miesto Taryba padarys atitinkamą sprendimą, architektūrinis stadiono konkursas būtų skelbiamas nedelsiant ir turėtų baigtis apie 2019 m. viduryje, o tada po derybų su konkurso nugalėtojais būtų pradėtas rengti techninis projektas. 

Kai kurie neoficialiai „Atvirai Klaipėdai” situaciją komentavę politikai tvirtino, kad tokie planai esą yra viso labo gudrus priešrinkiminis šou, nes dabar tokiam projektui besipriešinantys politikai gali susikurti neigiamą opiniją. Jų nuomone, dėl tokio grandiozinio projekto reikėjo palikti teisę apsispręsti jau naujajai miesto Tarybai, kuri po rinkimų pradės darbą pavasarį.