Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-07-24 |
Klaipėdos regioninė architektūros taryba (KRAT), aplinkinių gyventojų prašymu įvertinusi verslininkų norą Pievų Tako g. 36A sklype statyti devynaukštį daugiabutį, pateikė penkias nepalankias išvadas. Tarp kurių – ir siūlymas koreguoti sklypo detalųjį planą.
Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika „Atvirai Klaipėdai” buvo sakęs, kad nors šios institucijos išvados tėra rekomendacinio požiūrio, kilus teisminiams ginčams jos esą gali būti labai svarbios.
Vienas iš trijų UAB „Progresyvūs projektai” parengtų daugiabučio projektinių pasiūlymų.
UAB „Saulėgauda“ daugiabutį minėtajame sklype nusprendė statyti vadovaudamasi dar 2002 m. liepos 26 d. tuometinės savivaldybės Valdybos sprendimu. Tuomet šį planą UAB „Jūros koralas“ užsakymu rengė dabartinis KRAT pirmininkas Edmundas Andrijauskas.
Kadangi KRAT nusprendė nagrinėti du iš keturių gyventojų prašymus (įvertinti projekto atitikimą architektūros kokybės kriterijams ir „detaliojo plano sprendinių vizualinės taršos poveikį, sąšaukas su istoriniu paveldu“), E. Andrijauskas nuo svarstymo nusišalino, kolegoms teikė tik paaiškinimus.
„Jei šiandien daryčiau planą, irgi nemažinčiau aukštingumo“, – tada teigė E. Andrijauskas.
Pagal KRAT reglamentą ekspertų diskusijos vyksta už uždarų durų, o sprendimas paskelbiamas tik surašius ir pasirašius protokolą.
KRAT protokole rašoma, kad UAB „Progresyvūs projektai“ parengti projektiniai pasiūlymai yra „su vertingosiomis kultūros vertybės savybėmis kontrastuojantis urbanistinis sprendimas”. Teigiama, kad „nepakanka argumentacijos vieno sklypo atžvilgiu, reikia matyti bent kvartalo urbanistinę struktūrą, vertinti jos kaitos galimybes”.
Ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad projektuojami 58 butai, nors detaliajame plane buvo planuota iki 40 butų. Dėl to padidėtų judėjimo srautai ir tarša, o tai darytų didesnę įtaką aplinkos kokybei, nei buvo galima prognozuoti rengiant sklypo detalųjį planą 2002 m.
Akcentuojama, kad detaliajame plane pirmas pastato aukštas buvo įvardintas kaip komercinės paskirties zona, o dabartiniuose projektiniuose pasiūlymuose ten jau numatoma automobilių saugykla.
„Nors dalis Tarybos narių pačio pastato architektūrinį sprendimą įvertino kaip vientisą, tačiau dauguma sutiko, jog šiame, istoriniame kontekste, jis aiškiai disonuoja su aplinka savo atskirų dalių masteliu, apdailos medžiagų estetika. <…> sprendimai, Tarybos nuomone, netarnautų šios Naujamiesčio dalies vertingųjų savybių reikšmingumo sustiprinimui ir išsaugojimui”, – rašoma protokole.
Dalis Tarybos narių išreiškė abejonę ir dėl to, kad daugiabučio statybas norima laikyti esamo apleisto pastato rekonstrukcija išsaugant išorės atitvarus, nors jis detaliajame plane yra numatytas griauti. Akcentuojama, kad jei būtų vykdoma naujo pastato statyba, o ne „rekonstrukcija”, statytojai turėtų vykdyti papildomas procedūras, tarp kurių yra ir projekto svarstymas architektų ekspertų taryboje.
Savo išvadose KRAT nurodė, kad projektuotojai turėtų įvertinti, kokį poveikį planuojamas butų ir automobilių vietų skaičius darytų visam kvartalui. Jos nuomone, viešam svarstymui turėtų būti pateiktas nepriklausomo atestuoto eksperto atliktas projektinių pasiūlymų ekspertinis vertinimas „architektūrinės ir urbanistinės kokybės aspektais”. Taip pat nurodoma, kad pastato pirmasis aukštas turėtų būti skirti komercijai, o ne automobiliams statyti, o statinio projektą reikėtų išrinkti architektūrinio konkurso metu.
Galiausiai buvo nurodyta, kad „siekiant architektūros kokybės kriterijų įgyvendinimo”, reikėtų įvertinti galimybę koreguoti detalųjį planą „konkretizuojant ir keičiant tvarkymo reglamentus ir jų rodiklius”.
„Taryba mano. kad pateiktų projektinių pasiūlymų sprendiniai <…> negali būti vertintini teigimai, ir atsižvelgus į ekspertų išvadas bei rekomendacijas, taisytini tolimesnėje projektavimo eigoje”, – konstatuojama protokole.
ISTORIJA
Aiškinamajame projekto rašte teigiama, kad ši teritorija buvo apgyvendinta pakankamai vėlai, tik XIX a. pabaigoje. Sklype stovėjęs jau nugriautas blaivyklos ir esamas administracinis pastatas buvo pastatyti 1940 m. Jis nėra kultūros vertybė.
UAB „Progresyvūs projektai” atstovaujantys architektai kaltina tiek ekspertus, tiek šią problemą eskaluojančius visuomenės narius, neva trūksta konstruktyvumo ir kompetencijos. Manau, bet kuris, skyręs bent 10 minučių peržiūrėti viešai prieinamus projektinius pasiūlymus, TEKSTO MODELIAVIMO TURINĮ suprastų situacijos esmę. Ir nereikia būti architektu, ir nereikia būti „senienų saugotoju” ar kokiu dideliu tatai žinovu… Beje apie projektavimo firmos požiūrį į saugojamą miesto dalį puikiai atliepia firmos direktorės posėdyje išsakyta mintis, kad nepatinka jai esama „kaimiška architektūra”. Va taip yra suprantamas vokiško MIESTO kultūrinis-urbanistinis palikimas 🙂
Tai tik tamstos komentatoriaus nuomonė dedant lygybę tarp kaimiškos architektūros ir vokiško MIESTO kultūrinio-urbanistinio palikimo, tai ir pasilikite tos tapatybės autoriumi. Kad Klaipèdos centre bet kokia statyba negali buti daugiau nei esamû pastatu remontas, ja ir padaro “kaimiška”, taip pat ir kai kuriu žmoniu mentalitetas .
Irgi architektei atsakyčiau: aukštingumas galėjo būti tik didesnis, nes projektinis pasiūlymas buvo darytas pagal detalųjį planą. Iš architektų „ekspertų” komisijos nei vienas narys nepasakė, kad blogi detaliojo plano sprendiniai, nei vienas nepasakė, kad projektiniai pasiūlymai neatitinka detaliojo plano. O tai yra pradinės sąlygos. Išvadose nėra jokių pasiūlymų medžiagiškumui ar išraiškai. Ekspertai pasiūlė koreguoti gyvenamojo namo pasiūlymus koreguojant detalųjį? Kodėl jį koreguoti? Ar jis blogas, ar jis neteisėtas? Kodėl dabar koreguoti, kai tie patys ekspertai 2002 m siūlė šioje vietoje neriboti aukštingumo? Kodėl miesto specialiajam aukštybinių pastatų plane šioje vietoje numatytas aukštybinis pastatas? Ar galėjo architektai parengti mažesnio aukščio pastato projektinį pasiūlymą?
Turėtu būti = galėtų apsieti! Tokias išvadas tik į šiukšlinę! Nėra iškilių ir kompetetingų Asmenybių, tik savo nuomonių kratinys! Arcitektai praradę savo gebėjimą būti inovatyviais, pralenkusiais laiką kūrėjais, tapo senienų saugotojais
Bet sutikime, kad toks pastatas (su tokiu aukštingumu, architektūrine išraiška, apdailos medžiagomis) tikrai šioje aplinkoje yra netinkamas. Klaipėdos miesto mikrorajonuose, prasidedančiuose maždaug nuo Vėtrungės, visai normaliai susižiūrėtų. Bet senamiesčio prieigose tai visiškai netinkamas sprendimas.
Klaipėdos architektūros ekspertai nesugebėjo įvertinti pateikto projektinio pasiūlymo ir nepateikė objektyvios kritikos, nes jiems pritrūko kompetencijos ir nešališkumo. Ką reiškia Klaipėdos regioninės tarybos ekspertų rekomendacija: „viešam svarstymui turėtų būti pateiktas nepriklausomo atestuoto eksperto atliktas projektinių pasiūlymų ekspertinis vertinimas „architektūrinės ir urbanistinės kokybės aspektais“? Kas tada yra Klaipėdos architektūros ekspertai? Nešališki? Neetiški? Nekompetetingi?