Svarbu, Temos

Pievų Tako daugiabutis: žodį tars ekspertai (4)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-07-13


Klaipėdos regioninė architektūros taryba (KRAT) ateinančią savaitę turėtų paskelbti, kaip vertina aplinkinius gyventojus piktinantį verslininkų norą Pievų Tako g. 36A sklype statyti devynaukštį daugiabutį.

KRAT priklausantis Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika, posėdžio metu neslėpęs skeptiško požiūrio į dabartinius verslo užmojus ir architektų darbą, teigė, kad nors šios institucijos išvados tėra rekomendacinio požiūrio, kilus teisminiams ginčams jos esą gali būti labai svarbios.

Pirmininkas nusišalino

UAB “Saulėgauda” daugiabutį minėtajame sklype nusprendė statyti vadovaudamasi dar 2002 m. liepos 26 d. tuometinės savivaldybės Valdybos sprendimu. Tuomet šį planą UAB „Jūros koralas“ užsakymu rengė dabartinis KRAT pirmininkas Edmundas Andrijauskas.

Kadangi KRAT nusprendė nagrinėti du iš keturių gyventojų prašymus (įvertinti projekto atitikimą architektūros kokybės kriterijams ir “detaliojo plano sprendinių vizualinės taršos poveikį, sąšaukas su istoriniu paveldu”), E. Andrijauskas nuo svarstymo nusišalino, kolegoms teikė tik paaiškinimus.

Nusišalino ir KRAT narys  Gintaras Čičiurka, nes anksčiau kartu dirbo su daugiabučio projektą rengiančia UAB “Progresyvūs projektai” direktore Danute Zubavičiene, o dabar abi bendrovės turi bendrą projektą.

Norinčiųjų pirmininkauti posėdžiui sekėsi itin sunkiai, kol galiausiai tai sutiko daryti Vaidotas Dapkevičius.

Projektuotų analogiškai

Aiškindamas, kodėl šio sklypo detaliajame plane buvo numatyta, kad čia gali būti statomas tik 9-12 aukštų pastatas, E. Andrijauskas tvirtino, kad tada buvo sprendžiama ar suplanuoti foninį, ar vertikaliai orientuotą užstatymą.

“Buvo semantinės priežastys – kai miestas pajudėjo į šiaurės pusę, čia buvo miesto vartai, muitinė-akcizinė, o ten, kur planuojama statyti, buvo įrengtas šansas-bastionas, tik nesujungtas su kitais bastionais. Fosos vaidmenį atliko Svijanės upelis. Šansas buvo apie trečdaliu mažesnis nei senamiesčio stadionai. Tai pastūmėjo, kad toks pastatas būtų kaip miesto riba su aiškiai išreikštu elementu. Urbanistine prasme manėme, kad tikslinga antru planu uždaryti Lietuvininkų aikštę iš vakarų pusės, nes ties sankryža vietoje kioskelių yra numatyta statyti iki keturių aukštų pastatą. Aukštybinių pastatų schemoje buvo numatyti 8 aukštybiniai pastatai palei Herkaus Manto gatvę, kad padidintų tos gatvės svorį, bet dauguma buvo pastatyti tik 5-6 aukštų ir susiliejo su fonu, liko nei vertikalūs akcentai, nei foninis užstatymas. Jei šiandien daryčiau planą, irgi nemažinčiau aukštingumo”, – dėstė E. Andrijauskas.

Jis pripažino, kad nors buvo viešinama, tuo metu viešasis detaliojo plano projekto svarstymais susidomėjimo iš gyventojų nesulaukė, tačiau dėl to esą jis buvo papildomai svarstomas architektūrinėje taryboje.

Projektuotojai ir gyventojai nesusišneka

“Lietuvoje galioja Konstitucija, kuri gina privačią nuosavybę. Ir kaimynai galėtų pagalvoti, kaip jiems atrodytų, jei jiems pradėtų aiškinti, kaip elgtis jų nuosavybėje. Žinant galimas visuomenės baimes, planuojamas minimalus galimas pastato aukštingumas – devynių aukštų. Tendencingai pateikinėjama, kad blogas projektas. O juk Savivaldybė negali mums leisti nesivadovauti detaliuoju planu. Tikimės išgirsti konstruktyvių pasiūlymų, kaip pagerinti projektą”, – dėstė daugiabučio projektinius pasiūlymus rengusi UAB “Progresyvūs projektai” direktorė Danutė Zubavičienė.

Tuo metu vienas iš aplinkinių tos teritorijos gyventojų Marius Aleksynas tikino, kad gyventojai nėra nusistatę prieš naujas statybas, naujus kaimynus.

Kai kurie KRAT nariai akcentavo ir tai, kad detaliajame plane yra numatytas dabartinio apleisto pastato griovimas, o ne rekonstrukcija. Martyno Vainoriaus nuotr.

“Projektuotojams siūlėme pasižiūrėti iš šalies, iš bendruomenės pusės, keisti detalųjį planą. Savivaldybė užuot sustabdžiusi procedūras ir kreipusis į Regioninę architektūros tarybą, vos per dvi dienas pritarė projektiniams pasiūlymams. Norime tinkančio aplinkai, jaukaus statinio. Prašome nepritarti projektiniams pasiūlymams, jei įmanoma, inicijuoti detalaus plano korektūrą, nes 2002 metų planas yra klaida. Projektuotojai pirma patys siūlė 4 aukštų pastatą, bet šis projektas kažkodėl dingo”, – sakė M. Aleksynas.

Archeologė Raimonda Nabažaitė savo ruožtu tikino, kad šita erdvė yra saugotina ir čia esą negali būti tvarkomasi kaip privačiame kieme.

“Detalusis planas tampa kaip biblija, o vertingosios savybės ignoruojamos. Į ką lygiuojamasi, kalbant apie aukštingumą?” – sakė ji, rodydama, kad šiuo atveju architektai kaip pavyzdžius rodo sovietinius pastatus – S. Dariaus ir S. Girėno gatvės daugiabutį bei Uosto direkcijos pastatą.

R. Nabažaitė pabrėžė, kad šioje vietoje nėra aukštuminių pastatų, net stomatologinės poliklinikos statytojai sovietmečiu paisė šios aplinkos.

“Tai unikali struktūra. O toks invazinis projektas ją sugriauna”, – dėstė mokslininkė.

D. Zubavičienė tvirtino, kad buvo suklydusi, kai iš pradžių pateikė 5 aukštų pastato projektinius pasiūlymus – esą užsakovai pasisamdė teisininkus, kurie pastebėjo, jog detalusis planas čia leidžia statyti ne žemesnį kaip 9 aukštų pastatą.

Reaguodama į kitų gyventojų pastabas ir klausimus, jis teigė, kad daugiau ir mažesnių butų projektuojama todėl, kad jie būtų parduoti, o ne pastatytas paminklas ir verslininkai bankrutuotų.

“Aš nesakau, kad tai lengva užduotis. Aš esu už tai, kad mieste būtų vertikalūs akcentai, o ne kaimiškas užstatymas. Laukiu konstruktyvių pasiūlymų”, – sakė architektė.

Projektuotojai klaidina?

KRAT priklausantis Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika pareiškė, kad nedalyvaus svarstant šį klausimą, tačiau išsakė savo poziciją.

Anot jo, kodėl Savivaldybė pritarė projektiniams pasiūlymams, reikėtų klausti tai padariusio Architektūros poskyrio vedėjo Marijaus Mockaus.

“Darnus vystymasis yra tada, kai sutariama su bendruomene. Man aiškiai matosi, kad projektuotojai ignoruoja bendruomenės nuomonę ir formaliai atsirašinėja. Tai yra neteisinga. Vyksta formalizuoti procesai – įkišama į “Infostatybą”, kad būtų gaunamas formalus pritarimas”, – dėstė A. Mureika.

Pasak jo, nors dabar galiojantis miesto bendrasis planas buvo patvirtintas vėliau nei šio sklypo detalusis planas, vis tiek turėtų būti paisoma šio aukštesnės galios norminio akto reikalavimų, tarp kurių esą yra ir nurodymas, kad tokiais atvejais visuomenei turi būti pristatomos ne tik vizualizacijos, bet ir maketai su gretimybių tūriais.

Sklypas, kuriame planuojama statyti daugiabutį. maps.lt nuotr.

“Lieka tik vieno aukšto viena siena ir statomi nauji devyni. Tai kokia čia rekonstrukcijai? Projektuotojai neturėtų taip maskuoti, užtušuoti ir slėpti. Ant sklypo ribos yra saugomas ąžuolas, jo laja užima didelę dalį būsimo parkingo. Įtaka jam maskuojama, vizualizacijoje jis rodomas visai prie kito kampo. Kaip galima čia iškasti garažą? Mano manymu, trečdalis lajos ir šaknyno nukentės”, – dėstė A. Mureika.

Jis akcentavo ir tai, kad neišsprendžiamas automobilių vietų poreikis, o aplink esą projektuojami dar keli objektai, kuriems irgi trūks tokių vietų.

“Kai kur ten yra paminklai, kurių negalima griauti, o čia juk galima viską išspręsti savam sklype, automobiliai juk į kosmosą neišskris. Projektuotojai turi tobulinti savo projektą, o ne užsispyrusiai atsirašinėti. Reikia tą projektą ryžtingai keisti”, – dėstė A. Mureika.

Kai kurie KRAT nariai akcentavo ir tai, kad detaliajame plane yra numatytas dabartinio apleisto pastato griovimas, o ne rekonstrukcija. Tačiau tai, anot D. Zubavičienės, esą yra neesminis dalykas, nes esminės diskusijos vyksta dėl pastato aukščio.

Pagal KRAT reglamentą ekspertų diskusijos vyksta už uždarų durų, o sprendimas paskelbiamas tik surašius ir pasirašius protokolą. Tai ketinama padaryti kitos savaitės pradžioje.


2018-07-13

4 komentarai apie “Pievų Tako daugiabutis: žodį tars ekspertai”

  1. Apsurdas į jaukią ir turinčią istorinį savitumą Klaipėdą grūsti stikloidus.Beje, neišsiskiriančius niekuo.Primityvūs ir galimai pigiausiom medžiagom pastatyti aviliai.Nesuprantama viena-kam statomi šie daugiaaukščiai, jeigu jie vėliau dešimtis metų stovi tušti?Tokių pilnas miestas. Atitinkamoms tarnyboms reikėtų rimtai pasidomėti kaip gali savininkas išlaikyti tuščią daugiabutį ir aukštą ten esančių butų pardavimo kainą?Ar tik nėra tokie veikėjai atleidžiami nuo mokesčių mūsų visų sąskaita?

  2. Ar gali Palmira save paskelbti estete ir grožio šalininke? Aišku, kad NE. Groži aplinka, kai pastatai deri tarpusavyje. Aukštingumas vienodas. Kodėl darkoma miesto vizuali aplinka nederamais akcentais?

  3. Kritika yra visiškai pagrįsta, ir jei perskaitėte straipsnį, tai klausimų turėtų nekilti, kodėl gyventojai nepritaria tokiam projektui. Pabrėžiu, TOKIAM projektui, o ne naujai statybai apskritai. Šiaip jūsų pozicija yra tokia “naujalietuviška” (labai populiari prieš gerą dešimtmetį), kuri pasireiškia požiūryje, kad svarbu , kad stato, daro, o kur kas kaip ir kokios to pasekmės net nesusimąstoma. Ir gal galite pavardinti argumentų, kodėl ta gana planingai užstatyta MIESTO vieta jums atrodo kaimiškai? O žiūrint iš grynai estetinės pusės (netinkamas terminas pastatų aukštingumui apibūdinti), tai aukštybiniams pastatams vietos į valias pvz. Taikos pr./Baltijos pr. ir aplinkinėje zonoje, bet ten kažkodėl vietoj aukštybinių pastatų pastatyti “kaimiški” dviejų aukštų skardiniai bliūdai, arba dar geriau, dar stovi SSRS laikų pašiūrės ar sumesti nauji jūriniai konteineriai. Gerb. Palmirai toks geografiškai centrinės dalies “miestiškumas” turbūt nekliūna.

  4. Iš šono žiūrėdama į šią situaciją, matau labai “lietuvišką” problemą: vos kas nors ką nors pradeda daryti, būtinai atsiranda tų, kurie yra nepatenkinti, vien tik kritikuoja, įvelia į nepabaigiamas diskusijas. Iš čia, beje ,daugelis mūsų bėdų, nesugebėjimas greitai ir racionaliai daryti sprendimus visuose lygiuose – politikoje taip pat. 🙂 Ta vieta atrodo NYKIAI, išties kaip kaimas (blogąja prasme). Jai būtinai reikalingas aukštesnis, padoresnis, šiuolaikiškesnis akcentas. Klaipėda ir taip yra “bliūde”, žema, jai aukštesni pastatai yra gyvybiškai būtini. Bet jau žiūrint grynai iš estetinės pusės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt